MOKYMOSI TIKSLAI
- Aptarsite dalyviui būdingas veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybes.
- Gilinsitės į dalyvio reikšmę.
- Sužinosite, kaip dalyviai skirstomi pagal rūšį.
- Mokysitės dalyvius atpažinti tekste.
STEBIME
Dalyviai yra dviejų rūšių – veikiamieji ir neveikiamieji. Dalyvio rūšis priklauso nuo asmens ar daikto santykio su veiksmu – ar jis yra aktyvus (veikiantis), ar pasyvus (pats neveikia, bet yra veikiamas). Perskaitykite sakinį, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.
rašantis, rašomas, rašytojas, raštas, rašymas, raštingas, raštiškas
1. Kas šiame sakinyje yra aktyvus ir veikia – rašo? Kas yra pasyvus ir neveikia – jį veikia kitas?
2. Koks yra vaikinas, kuris rašo dienoraštį? Nurodykite vaikino ypatybę, kylančią iš veiksmo.
3. Koks yra dienoraštis, kurį rašo vaikinas? Nurodykite dienoraščio ypatybę, kylančią iš veiksmo.
4. Kuri ypatybė nusakyta veikiamosios, o kuri – neveikiamosios rūšies dalyviu?
AIŠKINAMĖS
Dalỹvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kuriai būdingos veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybės. Dalyviai yra linksniuojamieji žodžiai, padaryti iš asmenuojamųjų formų arba bendraties.
Pažvelkite į lentelę ir susipažinkite su dalyvio gramatiniais požymiais.
DALYVIO GRAMATINIAI POŽYMIAI | |||||
Požymis | Pavyzdžiai | ||||
Veiksmažodžio ypatybės | |||||
Turi veiksmažodžio kamieną. | bėgiojanti, nulaužęs, galvodavęs, pavysianti, randamas, pamestas | ||||
Turi laikus: | esamąjį | būtąjį kartinį | būtąjį dažninį | būsimąjį | |
skaitanti, skaitoma | skaičiusi, skaityta | skaitydavusi | skaitysianti, skaitysima | ||
Gali turėti sangrąžinę formą. | nusiprausęs, pasitarę, kreipęsis, slėpęsi, juokiamasi, atsineštas | ||||
Valdo linksnius: | kilmininką | naudininką | galininką | įnagininką | vietininką |
nerašantis knygos | rašantis broliui | rašantis laišką | rašantis rašikliu | rašantis klasėje |
Prie dalyvių jungiama: | prieveiksmiai | įvairios prielinksninės konstrukcijos | |||
tyliai sėdintis, gerai matoma | nuėjęs į parduotuvę, užlipęs ant scenos | ||||
Būdvardžio ypatybės | |||
Kaitomas giminėmis: | vyriškoji | moteriškoji | gali turėti bevardės giminės (negimininę) formą |
rašantis mokinys, rašomas laiškas | rašanti mokinė, rašoma knyga | rašoma, kad, rašyta, kad | |
Kaitomas skaičiais: | vienaskaita | daugiskaita | |
dainuojantis berniukas, dainuojama daina | dainuojantys berniukai, dainuojamos dainos | ||
Kaitomas linksniais. | žaidžiantis vaikas, žaidžiančio vaiko, žaidžiantį vaiką; žaidžiamas žaidimas, žaidžiamo žaidimo, žaidžiamą žaidimą | ||
Turi neįvardžiuotinę ir įvardžiuotinę formas: | neįvardžiuotinė forma | įvardžiuotinė forma | |
praėjusių metų, laukta diena | praėjusiųjų metų, lauktoji diena | ||
Derinamas su daiktavardžiu. | atskridusi varna, atskridusią varną, atskridusių varnų; kepamas pyragas, kepamą pyragą, kepamų pyragų | ||
Dalyviai vartojami:
- požymiui reikšti (pažyminiai);
Rašantis (koks draugas?) draugas sėdi ant kėdės.
Parašytas (koks laiškas?) laiškas guli ant stalo.
- veiksmui reikšti (tariniai);
Sako, kad jis rašęs (ką jis veikęs?) labai ilgai.
Vakar draugas buvo pavargęs (koks draugas buvo?).
- aplinkybėms reikšti.
Parašęs laišką, (kada užsnūdo?) užsnūdo.
Lietuvių kalboje skiriamos dvi dalyvių rūšys – veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai. Dalyvio rūšis priklauso nuo asmens ar daikto santykio su veiksmu – ar jis yra aktyvus (veikiantis), ar pasyvus (pats neveikia, bet yra veikiamas).
Veikiamieji dalỹviai reiškia asmens ar daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo: laukiantis draugas (draugas, kuris laukia), laukęs draugas (draugas, kuris laukė); kepantis pyragas (pyragas, kuris kepa), kepęs pyragas (pyragas, kuris kepė).
Neveikiamieji dalỹviai reiškia asmens ar daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo: laukiamas draugas (draugas, kurio laukia), lauktas draugas (draugas, kurio laukė); kepamas pyragas (pyragas, kurį kepa), keptas pyragas (pyragas, kurį kepė).
VYRIŠKOJI GIMINĖ
MOTERIŠKOJI GIMINĖ
ĮTVIRTINAME
1. Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.
Svajojantis, svajoti, svajonė;
meilė, mylėti, mylimas;
meili, meilumas, mylėjimas;
kovojantis, kova, kovoti;
ryžtis, pasiryžęs, ryžtas;
ryžtinga, ryžtingumas, pasiryžimas;
nuovargis, pavargęs, pavargti;
drąsa, drįsti, drąsi;
apdainuoti, daina, apdainuotas;
susimąstęs, mąstymas, susimąstyti;
rami, neramumai, nurimti.
- Raskite merginą apibūdinančius žodžius, atsakančius į klausimą kokia? Kokios kalbos dalies žodžiais ji apibūdinama?
- Išsirašykite dalyvius, apibūdinančius vaikiną, ir pagal pavyzdį paaiškinkite jų reikšmę.
Pavyzdys. Saugantis (toks, kuris saugo); saugojęs (toks, kuris saugojo); saugomas (toks, kurį saugo); saugotas (toks, kurį saugojo).
2. Dalyviai dažnai vartojami pasakojamojoje kalboje. Perskaitykite tekstą, parengtą pagal „Liongino Baliukevičiaus – partizano Dzūko dienoraščio“ ištraukas. Pirmiausia tekstą skaitykite vartodami veiksmažodžius, o po to – dalyvius. Kaip keičiasi teksto stilistika?
Prie Lietuvõs trispalve vėliava apdengto stalo stovi Lionginas Baliukevičius-Dzūkas ir skaito įsakymą dėl apdovanotųjų partizanų; dešiniau nuo jo apdovanojimą partizanei Sofijai Budėnaitei-Ramunei sega Dainavõs apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, 1948 m.
Kovo 29 d.
1. Tigras pasakoja, kaip pirmomis partizanavimo dienomis jis (priklausęs, priklausė) partizanų raitelių būriui. 2. Dabar visa tai skamba neįtikėtinai. 3. O tada jie (jodinėję, jodinėjo) ir dienomis, ir naktimis. 4. Pačiame šile nuolat (buvę, buvo) apie 150 partizanų. 5. Žmonės, juos matydami, (skleisdavę, skleisdavo) fantastiškus gandus. 6. „Apie šilą būriuojasi keli tūkstančiai partizanų... žada Alỹtų pulti... O kaip jie ginkluoti! Kulkosvaidžiais, minosvaidžiais...“ – (kalbėdavę, kalbėdavo) žmonės. 7. Partizanai visur (judėdavę, judėdavo) dideliais būriais. 8. Rytais (susirinkdavę, susirinkdavo) visi šile. 9. (Liepsnodavę, liepsnodavo) milžiniški laužai. 10. (Aidėdavusios, aidėdavo) partizanų dainos.
3. Pažymėtuose žodžių junginiuose vienas žodis yra daiktavardis, o kitas – dalyvis, gimine, skaičiumi ir linksniu suderintas su tuo daiktavardžiu. Remdamiesi daiktavardžiais, įvardykite abiejų žodžių giminę, skaičių ir linksnį.
Balandžio 25 d.
1. Ties bunkerio anga auga ieva ilgomis nukarusiomis šakomis. 2. Sprogsta lapai. 3. Vasarą bunkeris visiškai uždengiamas sužaliavusiais lapais. 4. Keletą metrų žemiau matai vingiuojantį upelį. 5. Jo abu krantai apaugę susipynusiais krūmais ir nubarstyti žydinčiomis žibutėmis. 6. Šitas bunkeris – tikra vasarvietė. 7. Deja, mes juo negalime pasidžiaugti. 8. Turime tenkintis tuo, kad pro mažą angos plyšelį matome ievos šakelę, keletą prasiveržiančių saulės spindulių ir girdime lazdynų krūmuose čiulbančius paukščius ir čiurlenantį upelį.
(Pagal Lionginą Baliukevičių-Dzūką)
4. Raskite žodžius, kuriais galima pakeisti pažymėtus dalyvius. Kurie dalyviai nesudaro veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių poros?
Pavyzdys. Istoriją pasakojanti senelė – senelė, kuri pasakoja istoriją. Kario laikoma vėliava – vėliava, kurią laiko karys.
Veikiamieji dalyviai
vėliavą laikantis karys
nuotrauką sauganti dukra
kūrinį grojanti mergaitė
partizanų takais vedantis gidas
Neveikiamieji dalyviai
muzikanto grojamas kūrinys
mokinių lankoma vieta
senelės pasakojama istorija
dukros saugoma nuotrauka
kuri saugo
kuris veda
kurią lanko
kurį groja
kuri groja
kurią laiko
kuri pasakoja
kurią saugo
kurią pasakoja
kuris laiko
5. Pagal pavyzdžius pakeiskite žodžių junginius su veikiamaisiais ir neveikiamaisiais dalyviais.
VEIKIAMIEJI DALYVIAI
Knygą skaitantis vyras – vyras, kuris skaito knygą;
knygą skaitęs vyras – vyras, kuris skaitė knygą;
laikraštį leidžiantys partizanai – ..........;
laikraštį leidę partizanai – ..........;
himną giedantys kovotojai – ..........;
himną giedoję kovotojai – ..........;
tėvynę mylintis žmogus – ..........;
tėvynę mylėjęs žmogus – .......... .
NEVEIKIAMIEJI DALYVIAI
Vyro skaitoma knyga – knyga, kurią skaito vyras;
vyro skaityta knyga – knyga, kurią skaitė vyras;
partizanų leidžiamas laikraštis – ..........;
partizanų leistas laikraštis – ..........;
kovotojų giedamas himnas – ..........;
kovotojų giedotas himnas – ..........;
žmogaus mylima tėvynė – ..........;
žmogaus mylėta tėvynė – .......... .
APIBENDRINAME
6. Raskite ir išrašykite neveikiamuosius dalyvius. Nustatykite jų giminę ir skaičių.
Gegužės 7 d.
Per naktį buvo iškastas naujas bunkeris raštinei, uždėtos ir žemėmis užpiltos lubos. Žirniai čia jau buvo pasėti, bet rytą teko sėją pakartoti. Tai bent nematyta sėja!
Šiame bunkeryje bent oro netrūks. Vanagas sužinojo naują metodą, kaip gali būti įrengiama oro anga. Iš kastuvo padaromas grąžtas, kuris užmaunamas ant ilgo koto su rankena. Tokiu grąžtu gali būti gręžiamos 5–6 metrų angos, ir jos yra tokios didelės, kad šuo gali lengvai pro jas pralįsti.
(Pagal Lionginą Baliukevičių-Dzūką)
1. Mėnáičių kaime buvo partizanų bunkeris. 2. Bunkerio sienos lentomis. 3. Ant sienos dešinėje drabužiai, žiūronai ir kiti partizanų daiktai. 4. Kairėje kambario pusėje dviaukštis gultas. 5. Ant viršutinės gulto dalies laikraščiai ir dokumentai. 6. Prie sienos stovi iš lentų stalas, ant jo rašomoji mašinėlė, žibalinė lempa, knygos ir dokumentai. 7. Virš stalo lentyna, ant jos matyti vėliava.
Sulankstyta, atstatytas, pakabinti, išdėlioti, iškaltos, padėta, sukaltas, pastatyta, įrengtas, sudėtos, pritvirtinta, padėta.
8. Raskite ir išrašykite veikiamuosius dalyvius. Nustatykite jų giminę ir skaičių.
Balandžio 30 d.
Tas žaliomis pievomis pasipuošęs pasaulis, nerimastingai kukuojanti gegutė ir sklindančios partizanų dainos dar labiau išryškina mūsų krašto tragediją. Visur atgijusi gamta, visur prabudusi gyvybė, tik žmonių gyvenime vien gąsdinanti nežinomybė ir kažko laukimas...
Gegužės 22 d.
Aš pasijutau be galo pavargęs ir toks vienišas kaip niekada. Taip, rodosi, norėtųsi atsidurti kokioj nors ramioj vietoj, kur visiškai nėra žmonių, o tik žydintys sodai, dūzgiančios ir nuo žiedadulkių apsunkusios bitės ir vijokliuose paskendę namai, pilni gražių knygų...
(Pagal Lionginą Baliukevičių-Dzūką)
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"