Spėti mįsles – tai dalyvauti protų mūšyje. Laimi tas, kuris greičiau atpažįsta užuominas ir įžiūri ryšius tarp iš pirmo žvilgsnio nesusijusių dalykų. Taigi mįslių minimas – tikras proto lavinimas ir smagus žaidimas kalba.
Kaip suprasti?
Mįslė – smulkiosios tautosakos žanras. Mįslei būdingas reikšmės perkėlimas – vienas daiktas nėra įvardijamas tiesiogiai, o vaizduojamas kaip kitas, panašus į pirmąjį, arba jį primena. Atspėti mįslę – tai atrasti ryšį tarp to, kas pasakyta, ir to, kas turėta galvoje. Savotiška išplėtota mįsle laikytinas ir alegorinis pasakojimas, neturintis apibendrinto paaiškinimo arba moralo, nes reikia atpažinti, apie kokias žmonių ydas kalbama, pasakojant apie gyvūnus.
Norint atspėti mįslę, reikia gerai pažinti dalykus, apie kuriuos joje užsimenama. Todėl senosios tautosakinės mįslės šiandien nėra lengvai atspėjamos, nes tuometinė žemdirbių kultūra jau yra nutolusi.
Imkime gerai žinomą mįslę: „Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano.“ Atsakymas – raštas. Baltos lankos atitinka baltą popieriaus lapą, juodos avys – raides. Mokėjimas avis ganyti reiškia mokėjimą perskaityti ar parašyti. Bet yra ir kita mįslė: „Balti laukai, juodi grūdai – žąsinu aria.“ Atsakymas tas pats – raštas. Baltas popieriaus lapas ir juodos raidės nesunkiai atpažįstami, bet kodėl žąsinu aria? Turimas galvoje senovinis rašymas žąsies plunksna. Tokią mįslę galima atspėti tik žinant, kaip praeityje raštas buvo susijęs su žąsimi.
LIAUDIES PROTŲ MŪŠIAI
Jau esame aptarę bites. Pasižiūrėkime, kaip apie jas menamos mįslės. Pabandykite paaiškinti, kaip šias ir kitos tematikos mįsles reikėtų suprasti.
- Mažas vyriukas,
Jo aštrus kirviukas.
- Tamsiam kambarėly moterėlė
audžia audeklą be staklių.
- Maža maža karvelė,
Gardus saldus pienelis.
- Būtų paukštis, bet plaukuotas.
Būtų žvėris, bet sparnuotas.
- Ne žmogaus padarytas –
Gardumas neapsakytas.
Mįslės apie žmogaus išorinius bruožus, jo aplinką, gyvenimą yra artimos ir šių laikų žmogui, todėl lengviau įmenamos. Nesunkiai įmenamos ir tos mįslės, kuriose kalbama apie atpažįstamus dalykus. Pamėginkite atspėti ir keletą sunkesnių mįslių apie gamtą, žmogaus aplinką.
- Anksti rytą vaikščiojo ant keturių,
Dieną – ant dviejų,
Vakare – ant trijų.
- Dvi seselės per kalnelį nesueina.
- Du kiškeliai pagiry.
- Raudonas šunelis tvarte loja.
- Danguj yra,
Ant žemės nėra,
Prie diedelio du,
O prie bobutės nė vieno.
- Penki tvartai,
Vieni vartai.
- Stovi berniukas su mediniu švarku. Kur nosim perbraukia, ten žymė lieka.
- Maža moterėlė visą svietą apdengia.
- Šepetys repetys
Aukštą pilį pastatys.
- Už žirnį mažesnis,
Už velnią piktesnis.
- Pramušiau ledą –
Radau sidabrą,
Pramušiau sidabrą –
Radau auksą.
- Raudonas ponaitis,
Pilve akmenaitis.
- Susiūtas, bet ne drabužis,
Su lapais, bet ne medis,
Ne žmogus, bet šnekėt moka.
- Už žmogų didesnis,
Už plunksną lengvesnis.
- Eina per ugnį – nedega,
Eina per vandenį – neskęsta,
Eina per šiaudus – nešnabžda.
- Saulė pagimdė, naktis palaidojo.
- Kad atsikeltų, dangų paremtų,
Kad prašnekėtų, daug pasakytų,
Kad rankas turėtų, vagį pagautų.
- Kai atimi – daugiau,
Kai pridedi – mažiau.
- Dieną naktį bėga,
Niekad nepabėga.
- Žiemą nusirengia, o vasarą apsirengia.
- Be kojų, be rankų duris atidaro.
- Kaip nori pjauk – neperpjausi,
Kaip nori kirsk – neperkirsi.
Apibendriname
- Jei pavyko atspėti mįsles, pasirinkite kurią nors iš jų ir paaiškinkite, kaip ji sudaryta. Naudodamiesi skirtingais šaltiniais, išsiaiškinkite, kuo mįslės skiriasi nuo minklių.
- Raskite daugiau mįslių ir surenkite klasės protų mūšį.
- Sukurkite patys po mįslę apie savo klasę, mokyklą. Nepamirškite, kad mįslėje reikia gretinti du dalykus ir kalbėti apie tai, ką pažįsta bandantieji ją atspėti.
- Iliustruokite pasirinktą mįslę. Iliustracija turi padėti ją atspėti.