GUDRI MERGINA
Mįsles įmenantis žmogus nuo seno laikomas gudriu. Susitikus dviem gudruoliams, dažnai prasideda varžybos. Stebėkite, kaip varžybos vyksta pasakoje „Gudri mergina“, kas ir kokiu būdu laimi.
GUDRI MERGINA
Lietuvių liaudies pasaka
1
Kartą karalius užminė mįslę:
– Kas yr mieliausia? Kas yr greičiausia? Kas yr riebiausia?
Ir pažadėjo karalius šešis tūkstančius pinigų tam, kas įmins jo mįslę. Šaukė senatas visokias, kad įmintų, ir nė viens neįminė.
2
Bet buvo tokio vargšo žmogaus duktė išmintinga.
– Nueik, tėvai, pas karalių, pasakyk, kas yr mieliausia, kas yr greičiausia, kas yr riebiausia: žemė riebiausia, mintis greičiausia, o sveikata – mieliausia.
3
Vargšas ir nuėjo pas karalių.
Išgirdęs karalius klausia:
– Kas tau, seneli, sugalvojo?
– Mano duktė sugalvojo.
Dabar persigalvojo karalius, kad atliktų jam tie šeši tūkstančiai pinigų, ir sako:
– Man tegu tavo duktė suverpia iš vieno lino valakno šimtą pusstukių drobės.
4
Eina senis namo verkdamas pasakyt savo dukteriai. Pamatė duktė, kad jau tėvas verkia:
– Neverk, tėvai. Karalius tau pasakė, o tu dabar be reikalo verki. Paduok man iš kampo šluotą. Ištrauksim, sulaužysim ir nusiųsim karaliui: tegu man padaro tai drobei austi stakles.
5
Vargšas vėl nuėjo pas karalių. Karalius pažiūrėjo, kad iš tokių šipuliukų negalima padaryt staklių. Senis jam atsakė:
– Karaliau, tai negalima iš tavo vieno valakno tiek daug drobės išaust.
6
Dabar karalius duoda išvirtus kiaušinius:
– Nešk, seneli, savo dukteriai: tegu išperi viščiukus.
Eina senis namo ir verkia. Duktė pamatė:
– Tėvai, ko tu verki? Aš padarysiu taip, kaip jis nori.
Paėmė duktė miežių, papylė į pečių, sudžiovino ir sako:
– Tegul karalius pasėja šituos miežius, užaugina ir padaro kruopų viščiukam lesint.
7
Vargšas ir vėl nuėjo pas karalių.
Karalius sušuko:
– Juk džiovinti miežiai nedygs!
Senis jam atsako:
– Karaliau, tai iš virtų kiaušinių nė viena višta viščiukų neišperės.
8
Tada karalius, supratęs, kad sutiko gudrią mergą, tarė:
– Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane nei važiuota, nei raita, nei pėsčia, būtų nei su rūbais, nei nuoga ir atneštų nei turinti, nei neturinti.
9
Tai duktė pagavo zuikutį ir karvelį, apsisupo tinklu, kur žuvis gaudo, užsėdo ant ožio ir nujojo pas karalių. Pamatė karalius, kad atjoja to senio duktė ir paleido visus savo šunis, kad suplėšytų tą mergą ir jam pinigai atliktų. Merga pamatė, kad atbėga karaliaus šunys, ir paleido zuikutį, tie ir nusivijo jį. Priėjo prie karaliaus nei pėsčia, nei raita, nei važiuota, nei nuoga, nei apsirėdžius. Padavė karaliui karvelį, ėmė tas karvelis ir ištrūko:
– Aš tau atnešiau nei turinti, nei neturinti.
Ir turėjo karalius atiduot tuos šešis tūkstančius pinigų mergai, nes nugalėjo karalių.
Aptariame tekstą
- Kokią mįslę užminė karalius ir kokį atlygį pažadėjo? [1]
- Kokį atsakymą pasiūlė vargšo duktė? [2]
- Kodėl karalius vargšui davė naują užduotį? Kokia buvo naujoji užduotis? [3]
- Ką rodo vargšo ašaros, išgirdus vis naujas užduotis? [4, 6]
- Kokį atsakymą pasiūlo vargšo duktė? [4]
- Kaip karalius priima vargšo atsakymą? [5]
- Kokia antroji karaliaus užduotis? [6]
- Kaip vargšo duktė į ją atsako? [6]
- Kodėl karalius pamano, kad vargšo duktė yra gudri merga? [7, 8]
- Aptarkite paskutinę užduotį. Kuo ji sudėtinga? [8]
- Papasakokite, kaip vargšo duktė sugalvojo atlikti tą užduotį. [9]
- Kuo baigėsi varžybos? [10]
Apibendriname
- Pasakoje vargšo duktė pirmiausia pavadinama išmintinga. Tik paskui sakoma, kad ji gudri. Kuo skiriasi išmintis ir gudrumas? Ar visada tai reiškia tą patį?
- Ar karalius yra gudrus? Iš ko apie tai galima spręsti?
- Kodėl pasakoje sugretinami karalius ir būtent vargšo duktė?
- Ar karalius, žadėdamas didelį užmokestį ir būdamas šykštus, tikėjosi, kad kas nors įmins jo mįslę?
- Kaip galima apibūdinti antrąją ir trečiąją karaliaus užduotis? Kuo jos skiriasi nuo pirmosios mįslės? Kuri karaliaus užduotis sunkiausia? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
- Kaip šioje pasakoje vertinamas gudrumas? Kokią išvadą galime padaryti iš šios pasakos?
- Kuo šios karaliaus ir vargšo dukters varžybos primena protų mūšį?
- Išsiaiškinkite žodžio „buitis“ reikšmę. Kodėl ši pasaka vadinama buitine?
- Kuris pasakos epizodas vaizduojamas dailininkės Albinos Makūnaitės iliustracijoje? Kaip manote, kodėl būtent jį pasirinko iliustruotoja? Padedami dailės mokytojo išsiaiškinkite, kokia technika naudota iliustracijoje.
Tyrimas
Perskaitykite brolių Grimų pasaką apie gudrią merginą „Sumani sodietė“ ar pažiūrėkite pagal ją pastatytą filmą.
- Kokie yra šio pasakos varianto veikėjai? Kuo jie panašūs į lietuviškos pasakos veikėjus? Kuo skiriasi?
- Kokių mįslių ir užduočių šioje pasakoje gauna gudri mergina?
- Kaip jas išsprendžia ir kaip yra apdovanojama?
KAIP ČIGONAS ŽALTĮ PRIVEIKĖ
Šioje pasakoje kalbama apie tai, kaip elgiasi žmogus, susidūręs su akla ir kur kas didesne jėga. Stebėkite, ko yra griebiamasi tokiu atveju.
KAIP ČIGONAS ŽALTĮ PRIVEIKĖ
Lietuvių liaudies pasaka
1
Senuose amžiuose vieną sykį atlėkė į kaimą žaltys slibinas, suėdė visus žmones, tik galusodės pirkelėje pasiliko vieną žmogų kitai dienai priešpiečiams. Sėdi nuliūdęs tasai žmogus ir laukia galo. Tuosyk atvažiavo į kaimą čigonai. Pervažiavo visą kaimą, niekur jokio žmogaus nerado; užsuko į galusodę – vienas žmogus pirkelėj sėdi. Klausia čigonas:
2
– Kas čia yra, kad jokio žmogaus kaime nematyti?
– Žaltys vakar atlėkė ir visus suėdė, – atsakė žmogus, – o mane pasiliko rytojaus dienai priešpiečiams.
Čigonas sako:
– Na, palauk, aš pažiūrėsiu, kas čia dar bus.
3
Apsinakvojo čigonas pirkelėj, ir laukia abudu žalčio. Kitą dieną iškilo vėtra, atlėkė žaltys, įėjo į pirkelę, džiaugiasi:
– Na, matai, palikau vieną, o radau du – bus geri priešpiečiai.
4
O čigonas sako:
– Palauk, pirma pabandysim, katras drūtesnis.
5
Žaltys, tai išgirdęs, apsiramino ir sako:
– Na, gerai! Čia yra girnų akmuo: aš paimsiu tą akmenį, mesiu į žemę – į smulkius miltus subyrės.
O čigonas sako:
– Aš paimsiu akmenį, suspausiu, tai net vanduo išbėgs.
Paėmė žaltys girnų akmenį, kaip metė į žemę – į smulkius miltus subyrėjo. O čigonas, paėmęs minkštą sūrį, kaip suspaudė – net vanduo išbėgo.
Žaltys pasistebėdamas žiūri, mano sau vienas: „Jau čia nebus gerai...“ Sako vėl žmogui:
– Dar pabandykim, katras geriau galėsim švilpti.
– Na, švilpk! – sako čigonas.
Žaltys švilptelėjo taip, kad nuo visų medžių lapai nukrito. O čigonas sako:
– Aš taip negaliu švilpti: pirma turiu tau akis užrišti, nes kai aš švilpsiu, tau gali abi akys iš kaktos iššokti.
Jau žaltys nusigando, davė akis savo karčiais užrišti, o čigonas, paėmęs gerą pagalį, kaip tvojo į galvą, žalčiui abi akys ko tik neiššoko. Čigonas klausia:
– Ar dar sykį švilptelėti?
– Jau bus gana, – sako žaltys, – jau nuo sykio akys vos neiššoko. Na, o kad tu toks drūtas, tai mes būsim broliai.
6
Eina juodu per kaimą. Sako žaltys čigonui:
– Ana ganosi kaimenė galvijų, eik, vieną parneši – virsim pietų.
Čigonas nuėjo į kaimenę – tik kaip jis parneš jautį? Tai ėmęs gaudo galvijus ir raišioja uodegas po dvejetą. O žaltys, nesulaukdamas parnešant, eina pažiūrėti, ką jis ten veikia. Atėjęs klausia:
– Kodėl tu taip ilgai neparneši – aš jau išalkau.
O čigonas sako:
– Ką aš tą vieną nešiu? Aš noriu susirišti nors puskapį ir išsyk parnešti, tai man nereikės taip tankiai vaikščioti.
Žaltys perpykęs pagriebė vieną jautį už uodegos, užsimetė ant pečių, parsinešė į tą pirkelę, tuojau odą nulupo, metė čigonui ir sako:
7
– Eik, parnešk su ta oda vandens.
Čigonas, pasiėmęs odą, nuvilko pas šulinį ir pametė: pilnos jis negali parnešti, o kai neš tik truputį, tai žaltys pamatys jo silpnumą – praris. Paėmęs kastuvą, ir kasa apie šulinį.
Žaltys vėl laukė laukė, nesulaukia – bėga pats pažiūrėti. Atėjęs klausia:
– Na, o ką tu čia veiki?
– Aš noriu visą šulinį iškasti ir išsyk parnešti, kad man nereikėtų taip tankiai vaikščioti.
Žaltys perpyko, prisėmė pilną odą vandens, parnešė. Dabar jie malkų neturi, tai sako žaltys čigonui:
8
– Eik tu į girią, parnešk kokį medį.
Nuėjo čigonas į girią, bet ką darys – medžio nepakelia! Tai prisiplėšė karnų, prisivijo virvių ir raišioja medžius į krūvą. O žaltys, vėl jo nesulaukdamas, bėga į girią pažiūrėti, ką jis ten veikia. Atėjęs rado jį medžius raišiojant.
– Na, o ką tu čia vėl veiki?
– Aš noriu surišti nors puskapį medžių, tai bent užteks ilgai.
9
Žaltys pagriebęs išrovė medį, parnešė namo, susikūrė ugnį ir išvirė jautį. Vadina dabar čigoną pietų, o čigonas sako:
– Aš neisiu su tavim valgyti, nes tu vis ne taip darei, kaip aš norėjau.
Mat čigonas taip galvojo: kai pamatys, sako, kad aš negaliu daug valgyti, tai mane praris.
Žaltys vienas jautį suėdė.
10
Po pietų čigonas, paėmęs trejetą arklių ir bričką, sako žalčiui:
– Sėsk dabar šen į mano vežimą, aš tave nuvešiu pas savo vaikus.
Žaltys įsisėdo – važiuoja abudu, o kad privažiavo netoli čigono giminės, pamatė to čigono vaikai, ėmė rėkti iš tolo:
– Tėtis parvažiuoja, žaltį parveža!
Žaltys klausia:
– Kas ten taip rėkia?
– Rėkia mano vaikai, – atsakė čigonas. – Kaip aš pirma tave priėmiau, tu žinai; o kai dabar mano vaikai tave paims, tai pamatysi, kas tau bus...
Žaltys, pabijojęs čigoniukų, kaip nulėkė, taip nulėkė; čigonui liko arkliai ir brička.
Aptariame tekstą
- Kas įvyko senuose amžiuose viename kaime? [1]
- Papasakokite, kas užklysta į ištuštėjusį kaimą ir kas vyksta toliau. [2, 3]
- Kokios pirmosios čigono ir žalčio varžybos? Kas ir kodėl jas pasiūlo? [4]
- Papasakokite apie antrąsias žalčio ir čigono varžybas. Kas ir kodėl jas pasiūlo? [5]
- Kokia pirmoji žalčio užduotis čigonui? Kaip žaltys įvertina čigono laimėjimą? Ką ir kodėl jam pasiūlo? [6]
- Papasakokite apie antrąją užduotį čigonui ir kaip šis išsisuka. [7]
- Kokia trečioji užduotis čigonui? Ir kaip čigonui vėl pavyksta išsisukti? [8]
- Kaip elgiasi čigonas, pasiųstas atnešti medžio? [8]
- Kodėl čigonas atsisakė valgio? [9]
- Kaip čigonas atsikratė žalčio ir kokios naudos gavo? [10]
Apibendriname
- Kur ir kada vyko šios pasakos veiksmas?
- Apibūdinkite pasakos veikėjus.
- Pagalvokite, kas būtų buvę, jei į kaimą nebūtų užklydęs čigonas.
- Kaip čigonas laimi varžybas su žalčiu?
- Žaltys turi daug jėgos. Kodėl jis nenugali čigono?
- Palyginkite karalių iš pasakos apie gudrią merginą ir žaltį. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?
- Šių pasakų veikėjų varžybas su savo priešininkais pavadinkime išbandymais. Kiek išbandymų patiria čigonas ir kiek gudri mergina?
- Kodėl mergina ir čigonas nugali kur kas galingesnius karalių ir žaltį? Ką savo gudrumu laimi gudri mergina ir ką čigonas?
- Ar galima sakyti, kad mergina ir čigonas apgauna savo priešininkus? Atsakymą pagrįskite.
Tyrimas
- Pasidomėkite, kaip keitėsi romų tautos pavadinimas. Nuo kada ir kodėl jie nevadinami čigonais? Ką reiškia žodis „romas“?
- Pasidomėkite romų papročiais, gyvenimo būdu. Aptarkite, kaip visa tai atsiskleidžia šioje pasakoje.
- Kuo požiūris į romus pasakoje skiriasi nuo šių dienų visuomenėje vyraujančio požiūrio?
- Žodyne raskite žodžio „stereotipas“ apibrėžimą. Pasvarstykite, kuo šiandienos požiūris į romus stereotipinis.
- Kokių dar tautinių mažumų gyvena šiandienos Lietuvojè? Kuo požiūris į juos neteisingas, stereotipinis?
Kuriame tekstą
Pratęskite pasaką apie žaltį ir čigoną. Sugalvokite dar vieną išbandymą, kurį žaltys skiria čigonui. Kaip elgtųsi čigonas?
Tyrimas
Pasakų knygose suraskite pavaizduotų slibinų. Persipieškite, nusikopijuokite arba patys sukurkite pasakų slibiną. Surenkite sukurtų slibinų parodą.
GILTINĖ KŪMA
Kartais gudrūs poelgiai suardo pasaulio tvarką. Stebėkite, kaip gudraujama šioje pasakoje. Prieš skaitydami pasaką, išsiaiškinkite, kas yra kūmas arba kūma.
GILTINĖ KŪMA
Lietuvių liaudies pasaka
1
Vieni žmonės buvo labai neturtingi, ir Dievas davė jiems mažą vaikelį. Dabar jie galvojo, ką turį daryti: vargšai būdami, kaip jie tą kūdikėlį galėtų pakrikštyti? Ką tik prašo į kūmus – niekas neina. Žmogus pagalvojo vieną rytą anksti atsikėlęs ir išėjo taip sau sakydamas: „Ką pirmą sutiksiu iš vyrų – tas bus kūmas, o ką iš moteriškių – ta bus kūma.“
Sutiko jis pirmiausia tokį vyrą ir prašo į kūmus, pasisakęs vargus, – ir tas žmogelis apsiėmė. Šis padėkojęs leidosi tolyn kūmos ieškoti. Kada sutiko jauną ir gražią moteriškę, davė labą rytą ir paprašė į kūmas. Ana irgi neatsisakė. Kada susirinko kūmai ir atsinešė visko, iškėlė didelį balių ir pakrikštijo tą vaikutį.
2
Po to, kada visi išsiskirstė, toji kūma pasilikus dar dėkojo labai, kad ją paprašė į kūmas ir į balių, sakydama:
– Kuo aš tau užmokėsiu už tai, kad manęs niekas neprašo, o jūs manęs paprašėt? Ar tu žinai, kas aš per viena? Esu giltinė. Aš tave padarysiu daktaru. Kai atėjęs pas ligonį mane rasi gale kojų stovinčią, tai tas pasitaisys, apsiimk jį išgydyt. O kai mane rasi gale galvos – neapsiimk, nes tą aš pati pjausiu. Taip darydamas galėsi pasilikti dideliu daktaru ir labai pralobsi.
3
Tas vargšas gydė daugybę žmonių. Niekas nematydavo giltinės, tik jis. Kai rasdavo ją gale ligonio kojų, tai ir išgydydavo, o kai rasdavo gale galvos, tai sakydavo, jau tam jokios pagalbos nesą. Labai jį visi mylėjo, tapo jis garsiu ir turtingu daktaru.
4
Ale vieno karaliaus duktė labai sunkiai susirgo, ir karalius liepė tą žmogų atvežti. Žmogelis, nuvažiavęs pas karalių, rado giltinę stovinčią gale karalaitės galvos. Prašė jis geruoju, kad atsitrauktų ir leistų išgydyti, bet ana atsakė, kad jis atsitrauktų, nes ji norinti karalaitę pjauti. Tada daktaras, supykęs ant savo kūmos, liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir joje paguldyti karalaitę: kai giltinė būna gale galvos, tai daktaras ima ir apsuka lovą, ir palieka giltinė gale kojų; kai ji užeina prie galvos – ir vėl ją palieka gale kojų! Taip ilgai pasikankinus giltinė supyko ir atsitraukė nuo ligonės. Išgydęs karalaitę, tas žmogelis tapo didžiai gerbiamas ir gavo gerą užmokestį.
5
Ale kada jisai sugrįžo namo, atėjo pas jį giltinė, jo kūma, ir sako:
– Kad neklausei – dabar tave patį pjausiu.
– Ale, mylima kūmute, – sako tas žmogus, – duok man nors tris dienas laiko. Aš pasidarysiu grabą ir pats į jį atsigulsiu, tada galėsi mane pjauti.
6
Taip ana ir paklausė. Žmogus liepė padaryti labai drūtą grabą ir drūtai apkaustyti. Trims dienoms praėjus, giltinė atėjus vėl klausia:
– Na ką, ar jau pasirengęs mirti?
Tada daktaras atsigulė į grabą kniūbsčias – ji negali pjauti. Liepė gulti aukštielninkam. Kada atsigulė aukštielninkas ir kelius pastatė – giltinė negali uždaryti grabo.
– Tu nemoki atsigulti. Leisk, – sako, – aš tave pamokysiu.
Jis iššoko. Giltinė atsigulė, išsitiesė gražiai kaip nendrė, o daktaras kaip griebs antvožą – ir uždarė, užrakino giltinę tam grabe! Nuvežė į girią, iškasė gilią duobę ir pakavojo giltinę. Ji ten gulėjo net septynerius metus: niekas jos nerado per tokį ilgą laiką, o jis pasiliko labai garsus daktaras, nes niekas nebemirė.
7
Ale vienąsyk vaikai, ganydami girioje, išgirdo, kad žemėje kažin kas dūsauja. Susitarė kasti ir pažiūrėti, kas ten yra. Jie iškasė grabą ir atidarę rado labai sudžiūvusią gyvą moteriškę, kuri nuo ano laiko ir šiandien bjauri pažiūrėti.
Padėkojus vaikams, kad ją išvadavo, giltinė nuėjo šalia kelio, atsisėdo ant akmens laukti parvažiuojančio to daktaro, nuduodama, kad ji ubagėlė. Kada daktaras atvažiavo ir sustojo prie tos ubagėlės, liepė jai poteriauti. Kai, pabaigus poterėlius, ji ištarė „amen“, ėmė bematant ir papjovė tą daktarą ir parvežė negyvą namo.
Aptariame tekstą
- Su kokia problema susiduria pasakos veikėjai ir kaip ji išsprendžiama? [1]
- Kas pasirodė esanti į kūmas paimta moteriškė? [2]
- Kokią galią kūma suteikia žmogui? [2]
- Kokia veikla užsiėmė žmogus ir kaip jam sekėsi? Nuo ko priklausė jo sėkmė? [3]
- Papasakokite, kas atsitiko gydant karaliaus dukrą. Kodėl žmogus, nepaisydamas giltinės valios, vis dėlto norėjo išgydyti karalaitę? [4]
- Kaip buvo atsilyginta žmogui, išgydžiusiam karaliaus dukrą? [4]
- Kaip giltinė reagavo į tai, kad yra apgauta? [5]
- Kaip žmogus sugalvojo apsiginti nuo giltinės? [5]
- Papasakokite, kaip žmogus apgavo giltinę. [6]
- Kas atsitiko pasaulyje, kai neliko giltinės? [6]
- Kuo baigėsi pasaka? [7]
Apibendriname
- Kodėl žmogus negalėjo pakrikštyti vaiko?
- Už ką giltinė suteikė žmogui ypatingą galią?
- Kodėl žmogus sugalvojo apgauti giltinę?
- Pasvarstykite, kaip galima vertinti tokį žmogaus „daktaravimą“.
- Kokią pasaulio tvarką suardė žmogus, užkasdamas giltinę?
- Ar galima sakyti, kad žmogus šioje pasakoje gudravo savanaudiškais tikslais? Atsakymą pagrįskite.
- Apibūdinkite giltinę. Jums padės laiko tėkmės žemėlapis. Baikite jame rašyti svarbiausius pasakos įvykius.
Giltinė tampa vargšo kūma. | Giltinė apdovanoja vargšą. | Giltinė... | Giltinė... |
- Apibūdinkite žmogaus elgesį ir įvertinkite jį.
TĖVO AUKA
Ši pasaka ne apie gudrumą, bet apie bandymą išgyventi sunkiomis sąlygomis. Atkreipkite dėmesį į netikėtą apibendrinimą pasakos pabaigoje.
TĖVO AUKA
Japonų liaudies pasaka
1
Kartą gyveno labai neturtingas vyriškis, kurio žmona buvo mirusi. Jis turėjo dukrytę. Susirgo ji sunkia liga, bet kadangi tėtis buvo labai neturtingas, negalėjo nupirkti jai geresnio maisto. Vargšai valgė tik sorų kruopas su bulvėmis.
2
Mergaitė verkė, kad norėtų bent kartelį paragauti ryžių su raudonosiomis saldžiosiomis pupelėmis. Bet kurgi tokia prabanga, galvojo tėtis, laužė galvą ir šiaip, ir taip. Jis juk neįpirktų tokio maisto. Jis buvo geraširdis, niekad nieko nebuvo pavogęs, tik šį kartą pasiryžo nusižengti. Nubėgo pas kaimyną, pavogė puodelį ryžių ir saują pupelių. Išvirė juos ir pamaitino karščiuojančią dukrą. Prabėgus kelioms dienoms, mergaitei pagerėjo ir ši pasveiko.
3
Kartą ji žaidė kieme, linksmai dainuodama:
– Kokie skanūs ryžiai su pupelėmis, vai, kokie skanūs!
Tai išgirdęs kaimynas tik nusistebėjo: „Iš kur ji galėtų žinoti? Tikriausiai gyvenime nėra ragavusi nei ryžių, nei saldžiųjų pupelių.“
4
Bėgo laikas, atėjo sunkus metas. Rudens derlius buvo labai menkas, žmonės pristigo maisto. O kaimas buvo labai prietaringas. Taigi tikėjo, kad dievai užsirūstinę ant žmonių ir jie atleis tik paaukojus auką – netoliese pakasus žmogų. Tačiau kaime gyveno tik geri žmonės, nebuvo nusikaltėlių ar kokių neklaužadų. Tad ką daryti, ką gi jiems paaukoti? Staiga kaimynas prisiminė mergaitę dainavus apie skanius ryžius su pupelėmis ir pradėjo įtarinėti: kad tikriausiai jos tėvas bus pavogęs juos iš kaimynų. Apkaltintam tėvui neliko nieko kita, tik prisipažinti, kad jis taip ir buvo padaręs. Taigi paaukojo kaimas mergaitės tėtį dievams.
5
Jeigu mergaitė nebūtų prasižiojusi, jos tėvas nebūtų paaukotas. Ir dabar Japonijoje sakoma, kad tylinčio fazano medžiotojas nešauna – tik jam prasižiojus ir išsidavus.
Aptariame tekstą
- Su kokia problema susiduria pasakos veikėjai? [1]
- Kodėl verkė serganti mergaitė? [2]
- Kaip pasielgė jos tėvas? Remdamiesi tekstu, įrodykite, kad jam tai buvo nelengvas žingsnis. [2]
- Kas nustebina kaimyną, kai jis išgirsta dainuojančią mergaitę? [3]
- Kaip išaiškėja tiesa apie vagystę? [4]
- Kodėl mergaitės tėtis buvo paaukotas? [4]
- Paskutiniame epizode sugretinamas mergaitės ir fazano elgesys. Kokios yra kalbėjimo ir tylėjimo pasekmės? [5]
Apibendriname
- Kaip vertinate mergaitės tėvą ir jo poelgį? Kodėl?
- Kuo ypatingos kaimo tradicijas? Kaip suprantate žodį „prietaringas“?
- Ar pritariate šios pasakos baigiamajam pamokymui apie tylėjimą? Atsakymą pagrįskite.
Diskusija
Ar galima, susidarius kokioms nors ypatingoms aplinkybėms, pažeisti nusistovėjusią gyvenimo tvarką, taisykles, įstatymus?
Sugalvokite ir pateikite pavyzdžių.
- Ar pritartumėte požiūriui, kad šioje pasakoje kalčiausias yra kaimynas, nes jis nepasidalijo savo turtu?
- Pasakoje „Giltinė kūma“ vyriškis apgauna giltinę, norėdamas išgydyti karaliaus dukrą. Japonų pasakoje tėvas nusikalsta, pažeisdamas kaimo gyvenimo tvarką, kad pasveiktų jo dukra. Kuo šie poelgiai panašūs ir kuo skiriasi? Kuo tai baigiasi abiem sutarties ir tvarkos pažeidėjams? Ko moko šios abi pasakos?
- Kas šiose pasakose atstovavo valdžiai ir jėgai?
- Kas pasakose pasipriešino jėgai?
- Kokiais būdais buvo pasipriešinta jėgai ar nusistovėjusiai tvarkai?
- Kaip manote, kodėl gudrumas ypač būdingas silpniesiems ir vargšams? Kaip šiose pasakose vertinamas gudrumas?
Tyrimas
Raskite informacijos apie Japòniją.
- Kur yra ši šalis?
- Kokio ji dydžio?
- Kiek žmonių joje gyvena?
- Kuo garsi Japònija?
- Kuo įdomūs jos papročiai?
- Kuo skiriasi Lietuvõs ir Japònijos kaimas?
Kuriame tekstą
Perkurkite ir pratęskite pasaką „Tėvo auka“. Įsivaizduokite, kad pasakos veiksmas vyksta Lietuvojè. Ko užsinorėtų vargšė mergaitė? Kaip viskas baigtųsi? Ko ši pasaka pamokytų? Parašykite jos moralą.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"