Sąvokos: rizoidai, sporų dėžutė, durpės
Ar būdami miške kada nors pajutote po kojomis liulantį minkštą kilimą? Tai samanos (6.5.1 pav.).
Šioje temoje jūs:
- susipažinsite su samanų sandara;
- sužinosite, kodėl samanos gali išgyventi be šaknų;
- išsiaiškinsite, kaip dauginasi samanos;
- palyginsite miške ir pelkėse augančias samanas;
- suprasite, kodėl samanos naudingos.
Samanos auga ne tik ant žemės, bet ir ant akmenų, medžių, uolų. Jos nelepios, todėl įsikuria ten, kur kiti augalai neišgyventų. Jos gali ištverti didelius šalčius ir neįprastas sausras. Samanos turi stiebus, lapus ir netikras šaknis – rizoidus, todėl priskiriamos prie augalų. Vanduo su maisto medžiagomis į samanas patenka per lapus, stiebus. Samanos neturi vandens ir rėtinių indų. Vanduo su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis skverbiasi iš ląstelės į ląstelę vykstant osmosui.
Žaliosios samanos – dažniausi miško augalai
Spygliuočių miškuose ir pelkių pakraščiuose žaliais kilimais veša žaliosios samanos – paprastasis gegužlinis (Polytrichum commune) (6.5.2 pav.). Jų stiebai statūs, apaugę žaliais lapais, o apatinėje stiebų dalyje yra siūliškos išaugos – rizoidai, kuriais samanos įsitvirtina dirvoje (6.5.3 pav.).
Samanos – nežydintys augalai. Vasaros viduryje stiebų viršūnėse išauga sporų dėžutės, kuriose subręsta sporos. Samanos jomis dauginasi. Sporos lengvos ir smulkios, todėl jas išnešioja vėjas. Palankiomis sąlygomis sporos sudygsta (6.5.4 pav.).
Be gegužlinių, miškuose auga ir daugiau samanų: šilsamanės (Pleurozium), plunksnės (Ptilium) (6.5.5 pav.), junetės (Climacium), balzganės (Leucobryum) (6.5.6 pav.), gūžtvės (Hylocomium).
Baltosios samanos – pelkėse paplitę augalai
Pagrindinės pelkių samanos yra kiminai (Sphagnum), dar vadinami baltosiomis samanomis (6.5.7 pav.). Miškuose ir pelkėse augančių samanų sandara šiek tiek skiriasi.
Kiminai ypatingi tuo, kad neturi rizoidų. Jų stiebai išsišakoję ir apaugę smulkiais žalsvais lapeliais. Kimino lapas sudarytas iš žaliųjų ląstelių, kurios fotosintetina, ir skaidriųjų ląstelių, kurios siurbia vandenį (6.5.8 pav.).
Dėl tokios sandaros kiminai sugeria daug vandens (20–25 kartus daugiau, nei patys sveria). Kiminų viršūnėlės auga aukštyn, o apatinės dalys nyksta. Šios samanos išskiria organinių rūgščių, neleidžiančių vystytis puvimo bakterijoms. Mažai deguonies turinčioje aplinkoje sunykusios kiminų dalys visiškai nesuskaidomos ir pamažu slūgsta. Susidaro pusiau suirusi masė – durpės. Dėl šios priežasties kiminai vadinami durpinėmis samanomis.
Samanų svarba ekosistemai
- Svarbios dirvožemio susidarymui.
- Miškuose sulaiko drėgmę, saugo grybieną, kad neišdžiūtų.
- Mažų gyvūnų prieglobstis, iš jų lizdus suka paukščiai, voverės.
- Iš kiminų susidaro durpės, kaupiančios vandenį, o per karščius tą vandenį atiduodančios.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite samanų sandarą.
- Pasvarstykite, kodėl samanos užauga tik iki 20–30 centimetrų aukščio.
- Kodėl kiminai atrodo balsvi?
- Paaiškinkite, kaip dauginasi gegužliniai.
- Paaiškinkite, kaip susidaro durpės.
- Pasvarstykite, kodėl statant medinius namus tarp sienų dedama kiminų.
Praktinė veikla
Darbo tikslas – patyrinėti pelkių samanų sandarą.
Priemonės ir medžiagos: kiminai, mikroskopas, preparavimo įrankiai, objektinis ir dengiamasis stikleliai.
Darbo eiga:
- Kimino lapelį padėkite ant objektinio stiklelio.
- Pipete užlašinkite vandens lašą.
- Uždenkite dengiamąjį stiklelį.
- Paruoštą preparatą stebėkite mikroskopu.
- Sąsiuvinyje nupieškite matytą vaizdą, sužymėkite žaliąsias ir skaidriąsias lapo ląsteles.
Apibendrinimas
- Samanos turi lapus, stiebą, netikras šaknis – rizoidus, ląstelėse yra chloroplastų, todėl jos priskiriamos augalams.
- Vanduo su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis juda ne indais, o skverbdamasis iš ląstelės į ląstelę.
- Pelkių samanos kiminai rizoidų neturi. Iš kiminų susidaro durpės.
- Samanos dauginasi sporomis.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"