Sąvokos: hermafroditas, skirtalytis, parazitas, lerva, viris
Įsižiūrėkite į 7.2.1 paveikslą. Ar įžvelgiate jame gyvųjų organizmų? O gal atpažinote bent vieną iš jų?
Paveiksle ryškiausiai matoma vandenyje gyvenanti kirmėlė. Kirmėlės daugeliui asocijuojasi su parazitų sukeliamomis ligomis, nešvara, neprižiūrimais ir valkataujančiais gyvūnais, todėl kelia pasišlykštėjimą ir baimę. Ar tikrai visos kirmėlės sukelia ligas?
Šioje temoje jūs:
- susipažinsite su kirmėlių klasifikacija ir paplitimu Lietuvoje;
- sužinosite plokščiųjų ir apvaliųjų kirmėlių sandaros ypatumus ir kaip jos prisitaikiusios išgyventi gamtoje.
Kirmėlių klasifikacija
Kirmėlės skirstomos į tris tipus: plokščiąsias, apvaliąsias ir žieduotąsias.
Plokščiųjų kirmėlių įvairovė
Plokščiųjų kirmėlių tipui priklauso planarijos, kaspinuočiai ir siurbikės. Šių gyvūnų kūnas minkštas, plokščias. Nėra kūno ertmės, o tarpai tarp organų užpildyti puriu audiniu. Dauguma plokščiųjų kirmėlių – parazitės, tačiau yra laisvai gyvenančių plėšriųjų kirmėlių.
Lietuvos gėluosiuose vandenyse paplitusios planarijos. Gyvena po akmenimis, prikibusios prie vandens augalų. Užauga iki 1–2 cm ilgio. Plėšrios, minta smulkiais vandens gyvūnais (7.2.2 pav.).
Kaspinuotis – plokščio kūno, kaspino formos kirmėlė. Užauga net iki 10 m ilgio. Skiriamos kiaulinio kaspinuočio (Taenia solium), jautinio kaspinuočio (Taenia saginata), žuvinio kaspinuočio (Diphyllobothrium latum) rūšys. Jos parazituoja gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Plinta per netinkamai paruoštą maistą, nešvarias rankas, kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi ar gyvūnu (7.2.3 pav.).
Plokščiųjų kirmėlių kūno sandara
Apžiūrėję 7.2.2 paveikslą pamatysite, kad planarijos kairioji ir dešinioji kūno pusės yra visiškai vienodos. Tai dvišalė kūno simetrija. Dėl dvišalės simetrijos planarija gali lengvai judėti vandenyje. Ji juda irdamasi blakstienėlėmis, apaugusiomis kūną. Planarija taip pat gali keisti savo kūno formą dėl po oda esančių raumenų.
Planarija – plėšri kirmėlė. Jos burna yra kūno viduryje, pilvo pusėje, jungiasi su rykle. Ryklę iškiša pro burną, įsiskverbia į grobį ir iščiulpia jo turinį. Planarija šalinamosios angos neturi, todėl apykaitos produktus šalina pro burną (7.2.4 pav.).
Planarija specialių kvėpavimo organų neturi, ji kvėpuoja visu kūno paviršiumi, per ploną odą. Kvėpuoja vandenyje esančiu deguonimi, kuris į audinių ląsteles patenka difuzijos būdu.
Planarijos jutimo organai paprastos sandaros. Jos kūno priekyje yra dvi trumpos ataugos, vadinamos čiuptuvais. Jais liečia įvairius paviršius. Kūno priekyje galite pamatyti dvi akis, jomis planarija mato nedaug – tik tamsius ir šviesius pavidalus.
Parazitinių plokščiųjų kirmėlių prisitaikymas gyventi kito gyvūno organizme
Kaspinuotis – stuburinių gyvūnų parazitas, parazituojantis gyvūno vidaus organuose. Parazitas – organizmas, kuris naudojasi kitais gyvaisiais organizmais (vadinamaisiais šeimininkais) kaip gyvenamąja aplinka ir maisto medžiagų šaltiniu ir dažniausiai jiems kenkia. Šios kirmėlės gerai prisitaikiusios prie tokio gyvenimo būdo.
Kaspinuočio kūną sudaro galvutė, kaklelis ir nareliai. Narelių gali būti apie du tūkstančius. Galvutėje yra siurbtukai, kuriais kirmėlė tvirtinasi prie žarnos sienelės ir siurbia šeimininko maisto medžiagas (7.2.5 pav.). Nereikalingas medžiagas šalina visu kūno paviršiumi. Šios medžiagos nuodingos, todėl šeimininkas (žmogus) pasijunta prastai: kankina galvos ir pilvo skausmai, galvos svaigimas, pykinimas, karščiavimas, krinta svoris, kamuoja nuolatinis alkis.
Kaspinuočio kūno danga atspari skrandžio sultims, todėl virškinant jo kūnas lieka nepažeistas. Kaspinuotis auga greitai. Jo kūnas ilgėja, dalijantis kaklelio ląstelėms, o iš jų susidaro nauji kūno nareliai.
Kaspinuočio vystymosi ciklas
Kaspinuotis – hermafroditas. Hermafroditas – tai gyvūnas, turintis vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių liaukų. Nareliuose esančiose lytinėse liaukose gaminamos lytinės ląstelės. Apvaisinimo metu lytinių ląstelių branduoliai susilieja ir iš apvaisintų ląstelių narelyje bręsta kiaušinėliai. Viename narelyje gali būti 50–100 tūkstančių kiaušinėlių. Paskutiniai kūno nareliai su daugybe kiaušinėlių atitrūksta ir su išmatomis pašalinami į aplinką.
Kaspinuočių vystymosi ciklas sudėtingas, bet tai padeda jiems labiau išplisti, išgyventi nepalankiomis sąlygomis. Paanalizuokite 7.2.6 paveikslą, kuriame vaizduojamas jautinio kaspinuočio dauginimasis, vystymasis ir plitimas. Jautinis kaspinuotis turi tarpinį ir galutinį šeimininką. Tarpinio šeimininko organizme vystosi kaspinuočio lerva, o galutinio šeimininko organizme visada gyvena suaugęs kaspinuotis. Jautinio kaspinuočio vystymosi stadijose tarpinis šeimininkas paprastai yra galvijas, o galutinis šeimininkas – žmogus.
Lerva – daugumos bestuburių gyvūnų (pavyzdžiui, kirmėlių, vabzdžių) ir kai kurių stuburinių gyvūnų (pavyzdžiui, žuvų, varliagyvių) tarpinė vystymosi stadija. Lerva išsivysto iš kiaušinio. Ji gyvena savarankiškai, dažniausiai būna nepanaši į suaugusį gyvūną, turi laikinų, suaugėliui nebūdingų organų. Sėslūs arba nejudrūs gyvūnai (pavyzdžiui, planarijos) turi plaukiojančiąsias lervas, padedančias jiems išplisti.
Taigi, kaip plinta kaspinuotis? Tarkime, karvė suėda kaspinuočio kiaušinėliais užkrėstos žolės. Žarnyne iš kiaušinėlių išsirita mažos judrios lervos. Jos per žarnų sieneles nukeliauja į kraują. Kraujas lervas nuneša į galvijo raumenis. Karvė tampa tarpine jautinio kaspinuočio šeimininke, nes joje gyvena jautinio kaspinuočio lervos. Raumenyse lervos apsigaubia storu dangalu. Tokios nejudrios lervos vadinamos viriais. Viriai, glūdėdami raumenyse, laukia, kol pateks į galutinio šeimininko organizmą. Žmogus suvalgo jautienos, užkrėstos jautinio kaspinuočio viriais. Virio, patekusio į žmogaus skrandį, storas apvalkalas sutirpsta, išsirita kaspinuotis. Kaspinuočio kūną sudaro tik galvutė ir kaklelis. Kirmėlė nukeliauja į žmogaus žarnyną, ten prisisiurbia prie žarnos sienelės ir pradeda siurbti maisto medžiagas. Kaklelio ląstelės pradeda sparčiai dalytis, užauginami nareliai.
Žmogus – galutinis šeimininkas, nes jame jautinis kaspinuotis apsigyvena, suauga, pradeda parazituoti ir brandinti naujus kiaušinėlius.
Paskutiniai kaspinuočio nareliai, pripildyti kiaušinėlių, atitrūksta nuo kirmėlės kūno ir su išmatomis pašalinami į aplinką.
Jautinio kaspinuočio kiaušinėliai ir viriai atsparūs šalčiui, tačiau žūsta aukštoje temperatūroje. Žmogus gali užsikrėsti šiuo parazitu valgydamas nepakankamai iškeptą ar išvirtą mėsą.
Apvaliųjų kirmėlių įvairovė
Apvaliųjų kirmėlių tipo atstovės yra askaridės, trichinos. Kūnas apvalus, verpstės formos. Turi kūno ertmę, kurią užpildo skystis ir vidaus organai. Daugelis apvaliųjų kirmėlių yra stuburinių gyvūnų ir žmogaus žarnyno parazitės.
Askaridė – žmogaus ir kitų stuburinių gyvūnų parazitė. Žmogaus žarnyne parazituoja žmoginės askaridės (Ascaris lumbricoides) ir kiaulinės askaridės (Ascaris suum) (7.2.7 pav.). Patelė ilgesnė ir stambesnė už patinėlį (jos ilgis 25–40 cm, patinėlio 15–25 cm). Patelės kūnas tiesus, patinėlio uodegos galiukas riestas.
Trichinos (Trichinella spiralis) parazituoja šernų, kiaulių ir žmonių žarnyne (7.2.8 pav.). Patelės smulkios, 3–4 mm ilgio, patinai – apie 1,5 mm ilgio. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos iš žarnyno su krauju nunešamos į griaučių raumenis. Raumenyse apsigaubia tvirta kapsule. Suvalgius užkrėstos mėsos, lervos išsilaisvina iš kapsulių, auga ir bręsta žarnyne. Žmogus dažniausiai užsikrečia valgydamas nepakankamai iškeptą ar išvirtą kiaulieną, šernieną.
Askaridžių sandaros ypatumai ir prisitaikymas plisti
Askaridės parazituoja žmogaus žarnyne. Kūnas apvalus, pripildytas kūno skysčių, dengtas oda ir raumenimis. Kūno priekyje yra burna, apsupta trijų lūpų kauburėlių, ja siurbia šeimininko medžiagas. Apykaitos produktus apvaliosios kirmėlės šalina pro šalinamąją angą. Jų kūno danga, kaip ir parazitinių plokščiųjų kirmėlių, atspari skrandžio sultims, todėl virškinant maistą lieka nepažeista.
Askaridės šalinamos medžiagos nuodingos, todėl žarnyne askaridžių turintis žmogus jaučiasi prastai: vargina galvos skausmas, karščiavimas, pykinimas, krinta kūno svoris, prarandamas apetitas. Apvaliosios kirmėlės gali judėti, nes po oda yra išilginiai raumenys. Raumenims įsitempiant ir susitraukiant, kirmėlės kūnas vinguriuoja į šonus.
Askaridės labai vislios: viena kirmėlė per dieną padeda apie 250 tūkstančių kiaušinėlių. Kodėl? Iš šimtų tūkstančių kiaušinėlių tik keli patenka į šeimininko organizmą, gali ten išsivystyti į suaugusią kirmėlę, parazituoti ir toliau daugintis. Taip prisitaikoma išlikti.
Apvaliosios kirmėlės yra skirtalytės – gali būti ir patelės, ir patinėliai. Patelėse gaminamos moteriškosios lytinės ląstelės – kiaušialąstės, o patinėliuose – spermatozoidai. Po apvaisinimo patelės kūne susiformuoja kiaušinėliai. Su žmogaus išmatomis jie patenka į dirvą. Dirvoje kiaušinėliai toliau bręsta dar 1–1,5 mėnesio, tada jau tampa pavojingi žmogui. Kiaušinėlio viduje tūno pavojinga lerva, laukianti, kada pateks į šeimininko organizmą.
Askaridės vystymosi ciklas
Žmogus askaridžių kiaušinėliais užsikrečia per žemėtas rankas, valgydamas nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, gerdamas nevirintą vandens telkinių vandenį. Askaridžių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai. Dažniausiai užsikrečiama vasarą ar rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausia subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke. Ypač pavojingi tie žemės sklypai, kur dirvožemis tręšiamas ar yra užterštas žmonių išmatomis.
Askaridės turi tik vieną šeimininką. Žmogui prarijus (7.2.9 pav.) (1) subrendusių askaridžių kiaušinėlių, iš jų žarnyne išsirita lervos (2). Jos įsiskverbia į žarnos sienelę ir su krauju patenka į plaučius (3), nes šiam jų vystymosi etapui reikia daug deguonies. Iš plaučių lervos pakyla į trachėją iki nosiaryklės. Iš čia (dažniausiai naktį) su seilėmis nuryjamos ir per skrandį (4) antrą kartą patenka į plonąją žarną (5). Plonojoje žarnoje pradeda parazituoti, per porą mėnesių užauga, subręsta ir pradeda dėti kiaušinėlius. Jie su išmatomis (6) pašalinami į aplinką (7).
Klausimai ir užduotys
- Į kokius tipus skirstomos kirmėlės? Išvardykite po keletą kiekvieno tipo kirmėlių.
- Nurodykite, kurios kirmėlės yra hermafroditės, o kurios – skirtalytės.
- Palyginkite kaspinuotį ir askaridę. Kokie šių kirmėlių sandaros panašumai ir skirtumai?
- Paaiškinkite, kas yra tarpinis šeimininkas, o kas – galutinis.
- Palyginkite jautinio kaspinuočio ir askaridės vystymosi ciklus, nurodydami jų panašumus ir skirtumus.
- Kodėl parazitinės kirmėlės brandina tiek daug kiaušinėlių?
Praktinė veikla
- Paieškokite informacijos apie žmoguje parazituojančias kirmėles. Pasirinkta forma paruoškite pranešimą arba nupieškite plakatą apie jų keliamus pavojus, plitimo būdus.
- Paruoškite informacinį lankstinuką su patarimais, kaip galima apsisaugoti nuo parazitinių kirmėlių.
- Mokykloje atlikite apklausą „Ką žinote apie parazitines kirmėles?“. Rengdami apklausą, pasinaudokite informacinėmis technologijomis. Rezultatus paskelbkite visai mokyklos bendruomenei.
- Paieškokite informacijos apie askaridžių paplitimą pasaulyje ir atlikite užduotis.
4.1. Pasakykite, kiek pasaulyje yra askaridėmis užsikrėtusių žmonių.
4.2. Nubraižykite skritulinę diagramą, vaizduojančią askaridžių paplitimą Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
4.3. Paaiškinkite, kodėl askaridės paplitusios visame pasaulyje. - Mokykloje suorganizuokite akciją „Higiena – parazitų priešas“.
Apibendrinimas
- Kirmėlės skirstomos į plokščiąsias, apvaliąsias ir žieduotąsias. Planarija, kaspinuotis, siurbikė – plokščiosios kirmėlės. Askaridė, spalinė, trichina – apvaliosios kirmėlės.
- Dauguma plokščiųjų ir apvaliųjų kirmėlių yra parazitės, sukeliančios gyvūnų ir žmogaus parazitines ligas. Dažniausiai plinta per nešvarias rankas, netinkamai paruoštą ir neplautą maistą, nešvarų vandenį ir neprižiūrimus naminius gyvūnus.
- Plokščiosios kirmėlės yra hermafroditės, o apvaliosios – skirtalytės.
- Kaspinuočiai turi tarpinį ir galutinį šeimininkus, o askaridės – tik vieną šeimininką.
Parazitinių kirmėlių įvairovė
Kirmėlinės ligos (arba helmintozės) – tai ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės), parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriamos nuodingos medžiagos nuodija organizmą.
Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.
Kirmėlių tipai
Pagal formą kirmėlės skirstomos į apvaliąsias ir plokščiąsias.
Apvaliosios kirmėlės
Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Didžiausios apvaliosios kirmėlės gali būti net 9 m ilgio (gyvena banginiuose), tačiau dauguma jų yra daug mažesnės – iki 15 cm ilgio.
Plokščiosios kirmėlės
Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną. Plokščiosioms kirmėlėms priskiriami kaspinuočiai, siurbikės.
Enterobiozė
Enterobiozė – viena labiausiai paplitusių kirmėlinių ligų pasaulyje. Ją sukelia spalinės, 3–10 mm ilgio kirmėlės.
Enterobioze dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas. Dėl vėlyvos diagnostikos, prastos asmens higienos ir žinių apie parazitines ligas stokos vaikai neretai šią ligą perduoda suaugusiesiems.
Dažnai enterobiozė nesukelia specifinių simptomų. Užsikrėtus gali būti juntamas bendras silpnumas, nuovargis, atsirasti pilvo skausmai, pykinimas, sumažėti apetitas.
Askaridozė
Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės. Dažniausiai šia liga užsikrečiama vasarą arba rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausia subrendusių helmintų kiaušinėlių. Ant maisto jų gali patekti su dulkėmis, kiaušinėlius taip pat gali pernešti musės.
Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, svaigsta galva, pykina, skauda pilvą, pasireiškia bendras silpnumas. Askaridoze užsikrėtusiems vaikams būdingas seilėtekis, dantų griežimas naktimis, pilvo pūtimas ir skausmai.
Trichineliozė
Trichineliozę sukelia apvaliosios kirmėlės – trichinos. Jomis dažniausiai užsikrečiama valgant žalią arba per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių kiaulių ir šernų mėsą, kurioje yra cistų su trichinų lervomis. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, pacientui skauda pilvą, kyla šleikštulys, pasireiškia vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, pakyla kūno temperatūra, juntami raumenų skausmai, pasireiškia odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais – haliucinacijos. Kai kuriais atvejais ligoniui atsiranda viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, pasireiškia sausas kosulys, padidėja kepenys, blužnis, limfmazgiai.
Kaspinuočiai
Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis, arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) ir mažasis.
Žuvinis kaspinuotis (lot. Diphyllobothrium latum) yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Jis maždaug 10–20 m ilgio, parazituoja žmogaus, šuns ir katės žarnyne. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų. Juo užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, kurioje buvo žuvinio kaspinuočio lervų.
Jautinis kaspinuotis (lot. Taenia saginata) parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir yra iki 5–10 m ilgio. Juo užsikrečiama suvalgius žalios ar netinkamai termiškai paruoštos jautienos, kurioje buvo jautinio kaspinuočio lervų.
Kad nesusirgtume kirmėline liga, svarbu:
- nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, po darbo sode ar darže, taip pat prieš valgant ar ruošiant maistą;
- neteršti dirvožemio, vandens telkinių žmonių ir gyvūnų išmatomis;
- dažnai skalbti drabužius ir patalynę;
- nevalgyti neplautų uogų, vaisių ir daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirųjų vandens telkinių;
- nevalgyti žalios ar termiškai per mažai apdorotos žuvies ir mėsos;
- nežaisti su valkataujančiais gyvūnais;
- sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai;
- rūpintis savo augintinių švara ir sveikata.
Askaridžių paplitimas pasaulyje
Askaridės paplitusios visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje askaridoze serga 1,4 mlrd. žmonių (ketvirtadalis visų žemės gyventojų). Labiausiai ši liga paplitusi atogrąžų kraštuose, kur šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas kiaušinėliams vystytis. Žmonės tokiose vietovėse užsikrečia visus metus. Daugiausia žmonių, sergančių askaridoze, yra Azijoje (73 proc.), Afrikoje (12 proc.) ir Pietų Amerikoje (8 proc.).
Šios kirmėlinės ligos paplitimą lemia nepaprastai didelis parazito vislumas, kiaušinėlių atsparumas nepalankioms sąlygoms, higienos nesilaikymas, dirvožemio ir vandens teršimas žmonių išmatomis. Askaridoze serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai užsikrečia 2–10 metų amžiaus vaikai.
Lietuvojè kasmet užsikrečia ir serga apie 200–300 asmenų. Dažniausiai tai ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"