Sąvokos:
biològija, botãnika, zoològija, mikològija, bakteriològija, virusològija, mikrobiològija, histològija, citològija
Šioje temoje jūs:
- išsiaiškinsite, ką tiria biologija;
- susipažinsite su pagrindinėmis biologijos mokslo šakomis;
- aptarsite svarbiausius istorinius biologijos mokslo raidos etapus ir žymiausius pasaulio bei Lietuvõs mokslininkus;
- suprasite biologijos mokslo svarbą žmogui.
Kaip atsirado gyvybė ir kaip ji geba išlikti? Kodėl vienose pasaulio vietose gyvybės įvairovė tokia didelė, o kitose – maža? Ar jums kada nors prireikė biologijos žinių?
Biologijos tyrinėjimų sritis
Gyvąją gamtą pažino jau pirmykštis žmogus, nes turėjo apsiginti nuo žvėrių, susirasti maisto, apsisaugoti nuo šalčio.
Biològijos (gr. bios – gyvybė, logos – mokslas) terminą 1802 m. pasiūlė prancūzų mokslininkas Žanas Babtistas de Lamarkas (Jean-Baptiste de Lamarck, 1744–1829) (1.1.1 pav.).
Biologija yra mokslas apie gyvuosius organizmus. Ji plėtojosi laipsniškai, siaurino tyrinėjimo sritį ir tobulino tyrimo būdus. Atsirado mokslų, tiriančių atskiras organizmų grupes:
botãnika – augalus, zoològija – gyvūnus, mikològija – grybus, bakteriològija – bakterijas, virusològija – virusus.
Išradus mikroskopą, mokslininkams atsivėrė nauja tyrinėjimų sritis – jie galėjo pažvelgti į įvairių organizmų audinius ir ląstelių vidų. Vienaląsčius organizmus ir audinius tiriantys mokslai vadinami mikrobiològija ir histològija. Išradus elektroninį mikroskopą, žmonija susipažino su virusais – būtybėmis, balansuojančiomis ant gyvojo ir negyvojo pasaulio ribos, atskleidė ląstelių dalių – organelių – sandarą. Taip atsirado virusològijos ir citològijos mokslai.
Šiuo metu yra daugiau nei 200 biologijos mokslo šakų. Jos, suprantama, vis dar tobulėja ir keičiasi.
Žymiausi Lietuvõs biologijos mokslininkai
Gamtininkas Žanas Emanuelis Žiliberas (Jean Emmanuel Gilibert, 1741–1814) (1.1.2 pav.) – gamtos mokslų pradininkas Lietuvojè. Jis buvo Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės (LDK) teritorijoje pirmosios medicinos mokyklos Gardine įkūrėjas. Pirmasis tyrė vietos augaliją, gyvūniją ir moksliškai ją aprašė. Surinko Lietuvojè augančių augalų herbariumą.
Ž. E. Žiliberas yra ir pirmojo Lietuvõs botanikos sodo steigėjas, įkūrė Vilniaus botanikos sodą. 1781–1782 m. nedidelėje aikštelėje priešais universitetą perkėlė dalį augalų iš Gardino botanikos sodo ir taip buvo surinkta maždaug 2 000 augalų kolekcija.
Žiliberas įkūrė gamtos istorijos kabinetą, kuriame eksponavo kriauklių rinkinius, Gardino ir kitų apylinkių žvėrių, paukščių, žuvų eksponatus, vabzdžių ir augalų sėklų kolekcijas, herbariumus. Veikale „Gamtos tyrinėjimai Lietuvojè“ ir „Lietuvõs flora“ Žiliberas pateikė stumbro, briedžio, bebro, vėžlio, vilko ir kitų gyvūnų tyrimų duomenis. Vadinasi, jis buvo ir Lietuvõs faunos mokslinių tyrimų pradininkas.
Stanislovas Bonifacas Jundzilas (Stanisław Bonifacy Jundziłł, 1761–1847) (1.1.3 pav.) – pirmasis mokslininkas gamtininkas, senojo Vilniaus universiteto profesorius, kilęs iš Lietuvõs. Vilniaus universitete beveik trisdešimt metų dėstė botaniką ir zoologiją, daugiau nei dvidešimt metų vadovavo universiteto Botanikos katedrai, Vilniaus universiteto Botanikos sodui. Jį išplėtė, pagausino sode augusių augalų kolekcijas. Botanikos sodą perkėlė iš Pilies gatvės į Bernardinų sodą (anksčiau – Sereikiškes) (1.1.4 pav.).
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) (1.1.5 pav.) – didžiausio lietuviško botanikos veikalo „Augalų sistema“ (Taislius augyminis) (1.1.6 pav.) autorius. Sukūrė ir pagrindė iki šiol vartojamus lietuviškus botanikos mokslo terminus. Šiandienos mokslui taip pat svarbus Pabrėžos surinktas Lietuvõs augalų (800 pavadinimų) herbariumas, saugomas Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centre.
Klausimai ir užduotys
- Kokį terminą pasiūlė Žanas Babtistas de Lamarkas? Paaiškinkite, kas yra biologijos mokslas.
- Kokias žinote biologijos mokslo šakas? Ką jos tiria?
- Kokiuose veikaluose Žanas Emanuelis Žiliberas apibūdino gyvūnų tyrimo duomenis?
- Nurodykite svarbiausius Stanislovo Bonifaco Jundzilo ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos nuopelnus biologijos mokslui.
- Pasvarstykite, kuo žmogui svarbus biologijos mokslas.
Praktinė veikla
- Paieškokite informacijos ir parenkite pranešimą apie XX–XXI a. žymiausius biologijos mokslininkus ir jų darbus.
- Naudodamiesi internetiniais šaltiniais, raskite informacijos, kaip buvo surinktas Vilniaus universitete saugomas Lietuvõs augalų herbariumas. Paaiškinkite, kuo šis herbariumas svarbus mokslui. Ar šis herbariumas vis dar renkamas?
Siūloma medžiaga
∘ Laida „Mokslo sriuba: VU herbariumas – Lietuvos gyvosios gamtos praeities ir dabarties atspindys“
- Susiskirstę grupėmis, parenkite pranešimus apie žymiausius Lietuvõs botanikus ir zoologus.
Apibendrinimas
- Biologija yra mokslas apie gyvuosius organizmus.
- Biologijos šakos: botanika tiria augalus, zoologija – gyvūnus, mikologija – grybus, mikrobiologija – mikroorganizmus, histologija – organizmo audinius, bakteriologija – bakterijas, virusologija – virusus.
- Žanas Emanuelis Žiliberas ir Stanislovas Bonifacas Jundzilas – gamtos mokslų pradininkai Lietuvojè
- Jurgis Ambraziejus Pabrėža – pirmasis lietuviškosios botanikos mokslo terminologijos kūrėjas ir Žemaitijos krašto herbariumo rinkėjas.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"