Šioje temoje JŪS
- Pasvarstysite, kuo ypatingas buvo ugdymas senovės Graikijoje.
- Pažinsite žymiausius graikų mokslo laimėjimus.
- Susipažinsite su graikų įtaka filosofijai ir istorijai.
Berniukų ugdymas
Apie Spartos berniukų ugdymą ir tikslą tapti gerais kareiviais jau žinote. Taip pat žinote, kad Atėnuose berniukai pradėdavo eiti į mokyklą nuo šešerių septynerių metų. Atėnų klestėjimo laikais, V a. pr. Kr., mokyklos buvo privačios, mokslas buvo mokamas, tik tam skirtų pastatų nebuvo. Berniukai mokėsi skaityti ir rašyti, taip pat ir skaičiuoti. Buvo naudojama dešimtainė sistema, o skaičiai rašomi abėcėlės raidėmis: pirma raidė α (alfa) – 1, antra raidė β (beta) – 2 ir t. t. Rašyti mokėsi ant medinių lentelių, padengtų vašku (76 pav.). Tai nebuvo graikų išradimas, tokios lentelės naudotos Asirijoje. Rašė metaliniu, kauliniu ar kitokiu rašikliu, kurio vienas galas smailus, skirtas raidėms vaške išbrėžti, kitas bukas ir platus, juo vašką ant lentelės išlygindavo ir vėl galėdavo rašyti. Tačiau pagrindinė medžiaga, ant kurios rašė senovės Graikijoje, kaip ir Egipte, buvo papirusas. Mokiniai retai ant jo rašydavo, nes buvo brangus (77 pav.). Apskritai graikų knyga buvo tiesiog papiruso ritinėlis – taigi lengva ir be jokių viršelių.
Tėvai norėjo, kad sūnūs užaugtų gražūs ir geri (žr. šaltinį p. 25). Toks buvo graikų ugdymo ir auklėjimo tikslas. Atėnų santvarka sudarė sąlygas ir skatino lavintis visus piliečius. Tautos susirinkime priimti įstatymai buvo paskelbiami viešai, užrašomi, ir visi galėjo su jais susipažinti, taigi tik reikėjo mokėti skaityti. Kalbėti susirinkime taip pat reikėjo mokėti – svarstyti, pagrįsti savo nuomonę ir įtikinamai prieštarauti. Ugdyme labai svarbus vaidmuo teko sportui. Kasdienės treniruotės buvo berniukų pareiga. Jos vykdavo palestrose – specialiose sporto aikštelėse. Bėgimas, šuolis į tolį, imtynės, disko ir ieties metimas – tai buvo rungtys, kuriose berniukai turėjo save išbandyti. Vėliau gal pavyks ir olimpinėse žaidynėse nugalėti? Išties graikų ugdymo idealas – tai gražus ir sveikas žmogus tiek dvasia, tiek kūnu. Tai, ką matome graikų skulptūrose, turėjo būti auklėjimo ir ugdymo vaisius. O jį pasiekti turėjo padėti ir fizinės bausmės – rykštės mokyklose buvo įprastos.
Muzika taip pat buvo svarbi – berniukai mokėsi groti lyra ir pūsti aulą (panašų į fleitą instrumentą). Žinoma, buvo mokomasi ir dainuoti tiek vienam, tiek chore su kitais (78 pav.). Chorinį dainavimą graikai ypač mėgo. Taip pat mėgo šokti – šokama buvo tiek savo malonumui, tiek religinėse šventėse dievų garbei. Mokėjimas šokti buvo svarbi išsilavinimo dalis. Bendras ugdymas trukdavo apie penkerius metus. Kaip jis vyko toliau, trūksta žinių. Kas buvo iš turtingesnės šeimos, galėjo mokslus tęsti – mokytis oratoriaus meno (kalbų sakymo), filosofijos ir kitų dalykų. To buvo galima mokytis iš išmintingų vyrų, kurie už atlygį dirbo su mokinių grupelėmis. IV a. pr. Kr. pradžioje Atėnuose atsirado ir specialių mokyklų jaunuoliams, jose buvo studijuojami patys įvairiausi dalykai ir perteikiamos to meto mokslo žinios.
Aristotelis veikale Politika aptaria tobulo piliečio tobuloje valstybėje auklėjimą, atskleisdamas savo mintis apie švietimą ir jo svarbą valstybei. Bet ar paklausė pačių graikų jaunuolių, ko jie norėtų mokytis?
„Visiškai akivaizdu, kad iš naudingų dalykų reikia mokytis tik būtinų, o ne visų dalykų. <...> Paprastai mokomasi keturių dalykų: rašybos, gimnastikos, muzikos, o kartais ir ketvirtojo – piešimo. Rašybos ir piešimo mokomasi dėl to, kad tai naudingi ir plačiai gyvenime pritaikomi dalykai; gimnastikos dėl to, kad ji ugdo vyriškumą. Galima jau būtų suabejoti dėl muzikos, nes dabar dauguma ja domisi tik dėl malonumo, tačiau iš pat pradžių muzika buvo įtraukta tarp mokymosi dalykų dėl to, kad pati prigimtis, kaip ne kartą pažymėta, siekia ne tik tinkamai darbuotis, bet ir sugebėti gražiai poilsiauti. <...> Aišku, kad norint sugebėti leisti laisvalaikį reikia kai ko išmokti ir lavintis. <...> Todėl mūsų protėviai ir priskyrė muziką prie lavinimo dalykų ne kaip būtiną (nes nieko tokio joje nėra) ir ne kaip naudingą discipliną (kokia yra raštas, reikalingas tvarkyti ir pinigines pajamas, ir namų ūkį, ir mokymą, ir daugelį valstybės reikalų). Atrodo, kad ir piešimas naudingas tam, kad geriau įvertintume menininkų kūrinius; taip pat ir gimnastika, nes ji stiprina sveikatą bei ugdo narsumą <...>.“
Aristotelis, Politika, iš senosios graikų k. vertė A. Kudulytė-Kairienė, kn. Estetikos istorija. Antologija, I t.: senovės Rytai. Antika, sud. A. Andrijauskas, Vilnius: Pradai, 1999, p. 576–578.Klausimai ir užduotys
- Kokią naudą Aristotelis mato iš rašybos, sporto ir piešimo mokymo?
- Kaip Aristotelis vertina muzikos mokymą? Kodėl?
- Ar pritariate Aristotelio nuomonei, ko reikia mokytis? Atsakymą pagrįskite.
- Ar Aristotelio mintys apie ugdymą svarbios ir šiandien? Atsakymą pagrįskite.
Klausimai ir užduotys
- Palyginkite mūsų naudojamą ir senovės graikų naudotą skaičiavimo sistemas. Kuo jos panašios, o kuo skiriasi?
- Kokių sporto šakų buvo mokomi graikų berniukai mokyklose? Ar jų mokomi ir šių laikų mokiniai? Kaip manote, kodėl?
- Nurodykite graikų mokymo ir auklėjimo tikslą. Kaip manote, ar jis skyrėsi nuo šių dienų mokymo tikslo? Atsakymą pagrįskite.
- Senovės Graikijoje reikėjo mokytis įvairių dalykų: ne tik rašyti ir skaičiuoti, bet ir groti, dainuoti, sportuoti. Visai kaip šiais laikais! Kaip manote, ar tai perėmėme iš graikų? Pasvarstykite, kodėl mokyklose reikėjo ir reikia mokytis tiek daug dalykų.
Mokslo link
Graikų mokslo žinios ir idėjos buvo išties įspūdingos. Jie pirmieji pradėjo sistemingai tirti ir aprašyti gamtos reiškinius. Žinoma, kaip ir Artimuosiuose Rytuose, daugumai žmonių mitai buvo svarbūs, vis dėlto būtent Graikijoje gimė toks mokslas, kokį suprantame šiandien. Tai buvo ypač reikšmingas ir revoliucinis žingsnis. Nuo V a. pr. Kr. kai kurie graikai į gamtos pasaulį ima žiūrėti visai kitomis akimis – jie stengiasi paaiškinti gamtos reiškinių kilmę ir priežastis. Taip prasideda dangaus kūnų, gyvūnų ir augalų tyrimas naudojant mokslinius metodus.
Nors daugumai graikų žemė buvo plokščias diskas, atsirado tvirtinančių, kad ji iš tiesų yra apvali. Demokritas teigė, kad visas pasaulis sudarytas iš begalybės mažų dalelių – atomų. Talis Miletietis 585 m. pr. Kr. numatė ir tiksliai apskaičiavo Saulės užtemimo laiką. Tai, kas anksčiau aiškinta dievų veikimu, dabar buvo tiesiog apskaičiuojama ir paaiškinama logiškai, tai yra taip, kad tai gali būti suprantama protu. Graikų žodis logos, iš kurio kilo žodis „logiškas“, apibūdina būtent tokį pasaulio suvokimą, kuris paremtas ne dievų veikimu, bet žmogaus protu. Taip pasaulį suvokia ir dabartinis mokslas bei jo šakos, kaip antai archeologija, biologija ar geologija! Čia vietos mitams apie dievus nėra, pripažįstami tik logiški įrodymai.
Graikus stebino egiptiečių ir babiloniečių matematikos žinios ir laimėjimai. Vis dėlto matematika prie Nilo, Eufrato ir Tigro buvo visų pirma susijusi su praktiniu jos pritaikymu žemės ūkyje ar statybose, o graikai žengė toliau ir matematiką matė kaip vieną iš svarbiausių pasaulio veikimo dėsnių. Juos domino ne tik praktika, bet ir teorija. Matematika tapo tikru mokslu. Nors graikai stebėjosi Egipto ir Babilonijos gydytojų laimėjimais ir iš jų mokėsi, medicinos srityje jie taip pat žengė toliau – graikų medicina tapo moksliškesnė. Garsiausias senovės Graikijoje ir visoje senovės istorijoje gydytojas buvo Hipokratas (apie 460–370 m. pr. Kr.). Gal esate girdėję apie Hipokrato priesaiką, kurią ir šiandien duoda visi gydytojai? Hipokratas moksliškai žiūrėjo į ligų požymius ir siūlė mokslinius gydymo būdus. Jis teigė, kad kiekviena liga turi priežastį, kurią galima suvokti protu ir paaiškinti. Hipokratas nebemanė, kad dievų nemalonė ar demonai gali sukelti ligas. Žinoma, daugumai graikų ir toliau liga reiškė dievų bausmę, kurią galima panaikinti maldomis ir aukomis. Apolono sūnus Asklepijas buvo ne tik medicinos dievas. Jo buvo prašoma pagalbos, atsidėkojama aukomis už pagijimą (80 pav.). Asklepijui skirtose šventyklose ligoniai galėdavo praleisti naktį ir miegodami stebuklingai išgyti arba bent jau sapne iš dievo išgirsti, kaip įveikti ligą.
Klausimai ir užduotys
- Kokia graikiško žodžio logos reikšmė? Kuo jis svarbus moksle?
- Išvardykite ne mažiau kaip tris senovės graikų mokslininkus ir svarbiausius jų darbus ar laimėjimus.
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais patvirtinkite arba paneikite teiginį, kad „Graikijoje gimė toks mokslas, kokį suprantame šiandien“.
TYRINĖKITE!
Kai sportininkui tikrinama sveikata, jam padaroma kardiograma, jei jis patiria traumą, jam padeda chirurgas ir kineziterapeutas. Kai mums skauda dantį, skubame į odontologijos kliniką. Išsiaiškinkite, iš kur kilę šie tarptautiniai žodžiai ir ką jie reiškia.
Istorija
Graikai pirmi ėmė sistemingai aprašyti ir praeitį. Anksčiausiai imtos rašyti kilmingų giminių istorijos, pradedant nuo jų ryšių su herojais ir dievais. Taip pat imta tiksliai aprašyti Graikijos ir kitų kraštų gamtą, ekonomiką, apgyvendinimą ir kitas ypatybes. Tam reikėjo atlikti tyrimus, būtent tai ir reiškia graikų kalbos žodis „istorija“. Istorijos kaip mokslo pradininku laikomas Herodotas (apie 480–apie 430 m. pr. Kr.) (81 pav.), jo Istorijos ištraukų radote šiame vadovėlyje. Jis gyveno tuo laikotarpiu, kai vyko graikų ir persų karai, ir tai buvo pagrindinis jo tyrimų objektas. Kad geriau suprastų graikų ir persų nesutarimų ir karo veiksmų priežastis, Herodotas šiame vieninteliame savo darbe aprašo ne tik pačius karus, jų eigą ir mūšius, bet ir barbarų kraštus. Norėdamas geriau juos pažinti, Herodotas daug keliavo. Mokslininkai nesutaria, kur tiksliai jis buvo nukeliavęs, bet manoma, kad Herodotas lankėsi Egipte ir Babilonijoje, tikriausiai ir kitose Persijos imperijos vietose.
Taip, kaip rašė Herodotas, šiandien istorikai nerašytų. Jo Istorija pilna linksmų neįtikėtinų istorijų, dažnai neaišku, kuo jis remiasi teigdamas viena ar kita. Daug moksliškiau rašė Tukididas, ištraukų iš jo veikalo Peloponeso karo istorija taip pat radote šiame vadovėlyje. Herodotas aprašė graikų ir persų karus, o Tukididas rašė apie Spartos ir Atėnų karą, kuriame pats trumpai dalyvavo. Jis pabrėžė savo tyrimų kruopštumą, teigė, kad rašo tik tai, ką pats matė ir patikrino, ką kiti jam pasakojo. Ir jo pasakojimo stilius visai kitoks nei Herodoto – „ne toks mielas ausiai“, kaip jis pats teigė. Vis dėlto, anot Tukidido, jo knyga yra „amžiams skirtas turtas, o ne greitai sudėtas (eilėraštukas) vienkartiniam paklausymui“. Taigi, Herodotas vadinamas istorijos tėvu, o Tukididas gali būti laikomas pirmuoju istoriku mokslininku.
Klausimai ir užduotys
- Kas laikomas istorijos mokslo pradininku ir vadinamas istorijos tėvu? Kodėl būtent jis?
- Paaiškinkite, kuo skiriasi istorijos rašymas šiandien ir Herodoto laikais.
- Jei norėtumėte parašyti savo gyvenamosios vietos istoriją, ar privalėtumėte patys ją visą apkeliauti? Atsakymą pagrįskite.
- Kuo skiriasi Herodoto ir Tukidido istorijos pasakojimai?
Filosofija
Graikų išminčiai, filosofai, aiškindami pasaulį, žengė dar toliau ir pradėjo į jį žiūrėti ne tik logiškai, bet ir filosofiškai – svarstė esminius žmonių reikalus ir sunkumus. Pats graikų kalbos žodis „filosofas“ reiškia „mylintis išmintį“. Senovės Graikijoje šis žodis apibūdino žmogų, kurį šiandien vadintume tiesiog mokslininku. Trys žymiausi graikų filosofai – Sokratas, Platonas ir Aristotelis – gyveno V–IV a. pr. Kristų. Sokratas buvo garsiausias Atėnų filosofas. Jis vaikščiodavo po Atėnus, žmonėms, ypač jauniems, užduodavo įvairiausių klausimų ir įtraukdavo juos į sudėtingus tiesos ir gyvenimo svarstymus. Gal būtent jis pirmasis ir pavartojo sąvoką „filosofas“? Jis teigė, kad žmonės negali būti išmintingi, nes tik dievai tokie gali būti. Žmonės gali tik mylėti išmintį ir jos siekti, o ją pasiekti ir paaiškinti pasaulį galima svarstant, bandant atsakyti į įvairius klausimus. Sokratas, jau būdamas garbaus amžiaus, buvo apkaltintas bedievyste ir pasmerktas mirčiai. Savo klausimais ir apmąstymais jis vertė abejoti nustatytomis taisyklėmis, kas buvo pavojinga valstybei.
Pats Sokratas nieko nerašė, tik kalbėjo. Jo išsakytas mintis ir darbus žinome tik iš jo garsaus mokinio Platono raštų. Platonas Atėnuose įkūrė Akademiją – filosofijos ir politikos mokyklą. Tai buvo švietimo vieta ir pirmoji mokslo įstaiga, garsi visoje Graikijoje. Į ją mokytis atvažiuodavo iš įvairiausių graikų pasaulio kampelių. Akademijoje filosofai svarstė ir stengėsi paaiškinti pasaulį remdamiesi visomis to meto mokslo žiniomis. Akademijoje ypač svarbus dėmesys buvo skiriamas matematikai kaip visa ko pagrindui. Aristotelis (82 pav.), kurio darbų ištraukas skaitėte, buvo šios Platono įkurtos mokyklos mokinys, vėliau pats joje mokė. Atėnuose Aristotelis įkūrė ir savo mokyklą Likėją – antrąjį mokslo centrą. Aristotelis buvo filosofas ir visapusiškas mokslininkas, tyrinėjęs Visatą ir gyvūnus, politines santvarkas ir ūkinius santykius, savo veikaluose apibendrinęs to meto graikų mokslo žinias.
Klausimai ir užduotys
- Ką reiškia žodis „filosofas“?
- Ką veikia filosofai? Tikriausiai filosofuoja! Išvardykite tris žymiausius senovės graikų filosofus. Kokiais būdais kiekvienas iš jų „filosofavo“?
- Tikriausiai girdėjote apie kokį nors žmogų sakant, kad jis yra „filosofas“ arba mėgsta „filosofuoti“. Paaiškinkite, ką reiškia toks apibūdinimas.
- Sokratas yra pasakęs: „Žinau, kad nieko nežinau.“ Kaip manote, ką reiškia šis posakis? Kodėl jis labai reikalingas moksle?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Nurodykite ir apibūdinkite tris esminius graikų ugdymo bruožus. Kuris iš jų, jūsų nuomone, geriausiai atspindi senovės graikų ugdymo tvarką? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
- Kuriose mokslo šakose senovės graikų laimėjimai buvo patys reikšmingiausi arba tiksliausi? Paaiškinkite, kodėl.
- Kodėl senovės graikai laikomi istorijos ir filosofijos pradininkais ir plėtotojais? Atsakymą pagrįskite ne mažiau kaip trimis teiginiais.
TYRINĖKITE!
Iki šių dienų daugelis medikų visame pasaulyje duoda Hipokrato priesaiką. Internete raskite šios priesaikos tekstą. Paaiškinkite, kodėl ji svarbi medikams ir kokią naudą jos vykdymas teikia žmonėms.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Aristotelis rašė ir apie politiką (plg. šaltinį, p. 42), ir apie švietimą (plg. šaltinį, p. 60), ir apie kitus svarbius dalykus. Kaip tikras filosofas, jis stengėsi viską pagrįsti įrodymais ir viską logiškai išdėstyti. Tikriausiai nesutikote su jo teiginiais apie vergus, bet pabandykite su juo pasiginčyti ir įrodyti, kad jis neteisus. Pagrįstai ir logiškai!
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"