Šioje temoje JŪS
- Prisiminsite, kas yra istorija ir kaip ją galime pažinti.
- Prisiminsite pagrindinius žmonijos istorijos laikotarpius.
- Išsiaiškinsite, kokių profesijų atstovai tiria ir visuomenei pristato praeitį.
Kas yra praeitis ir jos istorija?
XX a. kūręs vokiečių rašytojas Tomas Manas (Thomas Mann) rašė: „Gilus yra praeities šulinys. Ar neturėtume jo vadinti bedugniu ir nesuvokiamu?“ Kuo šie žodžiai galėtų būti mums svarbūs? Kiek „gili“ ir tolima yra žmonijos praeitis ir kaip gerai ją pažįstame? Jūsų rankose Senovės istorijos vadovėlis, tad pirmiausia verta prisiminti ir susimąstyti, kas apskritai yra istorija, kurios pamokų ėmėtės penktoje klasėje. Taip, istorija yra mokslas apie praeitį, bet taip pat aiškinantis ir dabarties eigą, reiškinius ir sąlygas. O praeitis iš tiesų yra labai „gili“ ir mums ją sunku suvokti, juk tiek daug visko nutiko! Vieniems istorija yra tai, kas nutiko vakar, bet juk istorija yra ir tai, kas nutiko prieš 100, 1000 ar net 1 mln. metų! Kuri iš jų mums svarbesnė?
Istorijos sąvokos aiškinime labai svarbus žodelis yra „mokslas“. Jis reiškia, jog istorija remiasi nešališkomis, įrodytomis žiniomis apie praeitį. Kitaip sakant, jei aš teigiu, kad prieš šimtą ar kelis tūkstančius metų nutiko vienas ar kitas dalykas, turiu tai įrodyti (1 pav.). Įrodyti praeitį tyrinėjantiems mokslininkams leidžia istorijos šaltiniai – iki mūsų laikų išlikę daiktai ir rašytiniai paminklai. Vis dėlto jie yra tik maža dalis to, kas buvo sukurta, naudota ar pastatyta prieš mus gyvenusių žmonių. Taip pat istorijos mokslas turi įvairių metodų (tyrinėjimo būdų), kurie padeda išaiškinti ir pateikti nešališkas, patikrintas žinias apie praeitį. Tačiau kartais atsiranda žmonių, kurie sąmoningai pateikia netikras istorines žinias, kad kitus suklaidintų. Tai vadinama istorijos klastojimu, jos iškreipimu.
1 pav. Jei teigiate, kad tai tiesa, įrodykite!
1 pav. Jei teigiate, kad tai tiesa, įrodykite!
Didžioji dauguma žmonių supranta, jog istorija yra svarbus dalykas, todėl saugo senus pastatus, daiktus ar raštus. Juos saugo tiek privatūs asmenys, kaip antai kolekcininkai, tiek valstybinės įstaigos. Yra įvairių istorijos šaltinių saugyklų, tokių kaip archyvai, muziejai, bibliotekos ir pan. (2 pav.). Vis dėlto pasitaiko ir istorijos niokotojų, ir nebūtinai per karus. Antai dar visai neseniai teroristų grupuotė ISIS („Irãko ir Sirijos islamo valstybė“), veikianti Artimuosiuose Rytuose, naikino Mesopotamijos civilizacijos palikimą (3 pav.), kuriam net keli tūkstančiai metų! Kas mokslininkams ir muziejininkams yra neįkainojamos vertybės, jiems atrodė visai nesvarbu. Gaila, bet istorijos niokotojų pasitaiko ir Lietuvojè.
 2 pav. Muziejuose istorijos paminklai saugūs ir išliks ateities kartoms. |
 3 pav. Ko nesunaikino laikas, kartais sunaikina žmogaus ranka. |
Kad į istoriją galėtume žvelgti kiek paprasčiau, kad nepaskęstume jos giliame šulinyje, pasitelkiame periodizaciją – visus istorijos įvykius ir reiškinius sudėliojame pagal jų vyksmo laiką ir suskirstome į laikotarpius. O kada nutiko pirmas istorijos įvykis? Kada apskritai prasideda istorija? Keblus klausimas. Vieniems pirmas istorijos įvykis yra tada, kai atsirado Žemė, kitiems tada, kai atsirado pirmasis žmogus, o gal istorija prasidėjo dar prieš atsirandant mūsų planetai? Kaip matote, istorikai kelia daug klausimų ir, žinoma, mėgina į juos atsakyti. Mokslininkai visą istoriją padalijo į dvi dideles dalis: priešistorę (kartais dar vadinama proistore) ir istoriją. Šias dvi dalis skiria rašto ir pirmųjų rašytinių šaltinių atsiradimas. Abi dalys savo ruožtu padalytos į trumpesnius laikotarpius. Kai kuriuos iš jų jau žinote. Kokie jie? Prisiminkime.
7-oje klasėje pažinsite priešistorę ir senovės istoriją, taigi pačius seniausius ir ilgiausius žmonijos istorijos laikotarpius: pasaulio mastu – nuo žmonių atsiradimo ir akmens amžiaus iki Ròmos impèrijos žlugimo, o Lietuvõs mastu – nuo pirmųjų gyventojų jos teritorijoje iki valstybės užuomazgų. Atminkite,įvairiose pasaulio vietose taip pat pavadinti laikotarpiai prasidėjo ir svarbūs pokyčiai vyko skirtingu metu – vienur anksčiau, kitur šimtais ar net tūkstančiais metų vėliau. Kodėl? Į šį ir kitus įdomius klausimus apie „gilią“ ir tolimą praeitį jums padės atsakyti šis vadovėlis.
Klausimai ir užduotys
- Pasvarstykite, kodėl vieni stengiasi istoriją išsaugoti, kiti – sunaikinti.
- Kuriuos laikotarpius pažinsite 7-oje klasėje per istorijos pamokas?
- Ar pritariate palyginimui, jog istorija yra tarsi gilus šulinys? Savo nuomonę pagrįskite.
Kaip pažinti praeitį?
Žmonės, gyvenę prieš tūkstančius metų, paliko įvairiausių pėdsakų, kurie mums gali papasakoti apie jų gyvenimą. Norėdami jį pažinti, archeologai ir istorikai (mokslininkai, tiriantys žmonių praeitį) studijuoja šiuos pėdsakus, tai yra tyrinėja įvairius istorijos šaltinius. ARCHEOLÒGAI tyrinėja senas vietoves, statinių liekanas, išlikusius daiktus ar jų dalis, taip pat ir žmonių kapavietes. Visa tai paprastai jau slepia žemė, todėl archeologams tenka sunkiai dirbti, kad surastų tiek pastatus, tiek daiktus. Radiniai dažnai būna papuošti įvairiais atvaizdais – skulptūromis, piešiniais ar reljefais. Vis dėlto, kad tokie nebylūs archeologijos šaltiniai ką nors papasakotų, reikia užduoti tinkamus klausimus ir pasistengti į juos atsakyti!
Senovės žmonių pagaminti ir naudoti įrankiai, indai, ginklai, dailės kūriniai, žaislai ir kt. gali mums labai daug papasakoti apie jų kasdienį gyvenimą, kokį jie matė pasaulį, kokia buvo jų buitis. Taip pat suteikti daug žinių apie jų gamtos pažinimą ir gamybos priemones!
Klausimai ir užduotys
- Greičiausiai nesate lietę tokio daikto, bet tikrai pasakysite, kam jis buvo naudojamas.
- Pasvarstykite, kaip jį galėjo pagaminti.
Skeletai ir mumijos, geriau ar blogiau išlikę senovės žmonių kūnai, gali daug papasakoti apie pačius žmones, jų išvaizdą, sveikatą, mitybą ar net mirties priežastis. Nauji tyrinėjimo būdai (DNR, genetiniai tyrimai ir kt.) mokslui teikia dar tikslesnių žinių.
Klausimai ir užduotys
- Pasvarstykite, ar lengva pažinti, kieno tai – vyro ar moters – palaikai.
- Ar galime pasakyti, kodėl šis žmogus palaidotas su kalaviju?
Kai dar nebuvo išrasta fotografija, piešiniai ant įvairių paviršių ar reljefai akmenyje buvo ypatingas dalykas. Juose žmonės vaizdavo dievus, herojus, juos supantį kasdienį ir gamtinį pasaulį, istorinius įvykius ir įvairius ženklus. Vis dėlto ne taip paprasta juos suprasti ir paaiškinti. Kas senovės žmonėms buvo savaime suprantamas dalykas, mums kartais yra didžiausia mįslė!
Klausimai ir užduotys
- Įsižiūrėję į vazos piešinį pasvarstykite, kas jame vaizduojama.
- Kaip manote, ar iš piešinio galima spėti, kam ši vaza buvo skirta?
Puikus istorijos šaltinis yra senovės žmonių statyti pastatai – gyvenamieji namai, rūmai, šventyklos, kapavietės, teatrai, tiltai ir kt. Deja, mažai statinių, pastatytų prieš tūkstančius metų, gerai išsilaikę, kai kurių telikę tik pamatai ar jų žymės. Juk buvo statoma ne tik iš akmens, bet ir iš nedegtų molio plytų, medžio ar net mamuto kaulų!
Klausimai ir užduotys
- Piramides esate matę, nes jų nuotraukos puikuojasi daugelyje leidinių. O ar žinote, kam piramidės buvo skirtos?
- Kaip manote, kodėl daugybė turistų nori šiuos statinius pamatyti savo akimis?
Žmonėms senovėje, kaip ir dabar, buvo svarbu gyventi patogioje ir gražioje vietoje, pavyzdžiui, prie upės ar ant kalvos. Be to, reikėjo, kad šalia būtų vandens, dirbamos žemės ar kitų gamtos turtų. Taip pat buvo svarbu, kad galėtų apsiginti nuo priešų. Žmonių gyvenama aplinka archeologams ir istorikams gali išties paaiškinti daug įvairių dalykų, net svarbius istorijos įvykius. Visuomet reikia žiūrėti truputį plačiau ir toliau!
Klausimai ir užduotys
- Pasvarstykite, kodėl žmonės kadaise įsikūrė būtent šioje vietoje.
- Kuo ši vieta svarbi Lietuvõs istorijai?
ISTÒRIKŲ darbas šiek tiek kitoks nei archeologų, nes jie daugiausia dirba bibliotekose, archyvuose ir savo kabinetuose. Jie pirmiausia tyrinėja tekstus, įvairius raštus, taip pat ir iliustracijas, ir visa kita, kas gali suteikti kokių nors žinių apie praeitį. Jau žinote, kad būtent rašto atsiradimas lėmė itin svarbius pokyčius žmonijos istorijoje ir tapo atskaitos tašku, skiriančiu priešistorės ir istorijos laikus. Senovės žmonių užrašyti tekstai leidžia daug geriau pažinti juos pačius ir jų gyvenimą, net jei jie gyveno prieš tūkstančius metų!
Vis dėlto skaitydami rašytinius šaltinius neturime tikėti viskuo, kas juose parašyta, turime klausti, kodėl jie parašyti, ką jų autoriai norėjo pasakyti, kas jiems buvo svarbu. Autoriams įtaką darė jų lytis, visuomeninė padėtis, tautybė ir daug kitų dalykų. Jie nebūtinai norėjo rašyti tiesą, galbūt tam tikrus dalykus norėjo nuslėpti ar pagražinti. Be to, autoriai juos supantį pasaulį vertino kitaip, nei vertiname mes, XXI a. žmonės. Todėl ne tik istorikų, bet ir jūsų uždavinys stengtis atskirti, kas senovėje parašytuose tekstuose yra tiesa ar netiesa, kas yra nešališka ar šališka.
Archeologai ir istorikai, tyrinėjantys mus iš praeities pasiekusius istorijos šaltinius, ne tik atkuria praeitį ir aprašo ją knygose, bet ir remdamiesi vienais šaltiniais parengia kitus šaltinius: žemėlapius, istorines rekonstrukcijas, brėžinius ir lenteles. Netgi prisideda kuriant kompiuterinius žaidimus ir vaidybinius filmus! Įvairių istorikų darbų pavyzdžių rasite ir šiame vadovėlyje.
Štai ir žengėte šiais mokslo metais pirmą žingsnį: prisiminėte ir susipažinote su archeologų ir istorikų darbu. Jis visada prasideda nuo paprastų, tačiau svarbių dalykų!
Jau žinote, kad įvairūs raštai – metraščiai, laiškai, senovės istorikų darbai, antkapių įrašai, šventyklų sienų užrašai ir daug kitų parašytų dalykų – yra neįkainojamas istorijos šaltinis. Deja, iš senovės mus pasiekė tik maža dalis kadaise parašytų tekstų. Ne viskas buvo rašoma akmenyje ar molio lentelėse. Papirusą, pergamentą, o vėliau ir popierių naikino gaisrai ir drėgmė... O ir kaip perskaityti tai, kas išliko, jei parašyta nesuprantama kalba ir keistais rašmenimis?
Klausimai ir užduotys
- Kokios medžiagos panaudotos šiam laiškui sukurti?
- Pasvarstykite, kokiomis sąlygomis reikia saugoti šį raštą, kad jis išliktų ateities kartoms.
Klausimai ir užduotys
- Kaip manote, kokioje medžiagoje parašytas šis tekstas?
- Kodėl jūs ir dauguma žmonių negali perskaityti šių ženklų?
- Išvardykite bent kelias kalbas, kurios gyvavo senovėje, bet šiandien nebevartojamos.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, ar Lietuvojè yra žmonių, kurie gali perskaityti senosiomis kalbomis parašytus tekstus.
Gal ir jūs užaugę tirsite praeitį?
Ar girdėjote, kaip buvo atrastas Tutanchamono kapas ar ieškoma Troja? O gal girdėjote apie Babilono bokštą ar Lietuvos piliakalnių tyrinėjimus? Jei ne, tada pasidomėkite. Tiek daug apie praeitį žinome mokslininkų – istorijos tyrimams gyvenimą paskyrusių moterų ir vyrų – dėka. Netgi galime sakyti, kad jie buvo šiek tiek pakvaišę dėl senovės. Jie daug svajojo, daug mokėsi ir dar daugiau dirbo, kad rastų įspūdingų praeities liudijimų ir juos suprastų.
GAL ATEITYJE NORĖTUMĖTE TAPTI...
EGIPTOLÒGAIS, tokiais kaip Hovardas Karteris (Howard Carter, 1874–1939)? Gimęs Anglijoje, dailininko šeimoje, jis buvo puikus piešėjas. Dėl šio sugebėjimo jį pakvietė prisidėti prie archeologinių misijų Egipte. Vėliau H. Karteris tapo archeologu, ilgus metus kasinėjo Luksore, Karalių slėnyje, kur buvo laidojami senovės Egipto karaliai. Ir kai jau atrodė, kad neras, ko ieško, 1922 m. rudenį jam pasisekė – rado beveik nepaliestą, be galo turtingą jauno faraono Tutanchamono kapą (11 pav.). Tai buvo įspūdingiausias XX a. archeologijos atradimas!
ARCHEOLÒGAIS, tokiais kaip Marija Gimbutienė (1921–1994) (12 pav.)? Ji studijavo archeologiją Lietuvoje ir Vokietijoje, vėliau dirbo žymiausiuose Jungtinių Amèrikos Valstijų universitetuose, kasinėjo įvairiose Pietų Europos šalyse. M. Gimbutienė tapo visame pasaulyje žinoma mokslininke, parašė daug knygų ir atskleidė daug senosios Europos, gyvavusios akmens amžiuje, paslapčių. Kaip jai tai pavyko? Archeologija išties įdomus mokslas, bet neužtenka tik kasinėti, reikia daug žinoti, mąstyti ir jausti!
KLASIKÌNIAIS (tiriančiais senovės graikų ir romėnų palikimą) ARCHEOLÒGAIS, tokiais kaip Heinrichas Šlymanas (Heinrich Schliemann, 1822–1890) (13 pav.)? Jis iš pradžių tapo labai turtingu verslininku ir bankininku, bet vėliau nusprendė įgyvendinti savo seną svajonę – keliauti aplink pasaulį ir išmokti daug kalbų, taip pat ir kasinėti. H. Šlymanas kasinėjo Graikijoje ir Mažojoje Azijoje (dabar Tur̃kija). Čia jam pagaliau pavyko rasti garsiąją Troją, kurią apdainavo graikų poetas Homeras. Graikijoje H. Šlymanas rado turtingų kapaviečių, kurios suteikė daug žinių apie ankstyvą Graikijos istoriją.
ASIROLÒGAIS, tokiais kaip Henris Rolinsonas (Henry Rawlinson, 1810–1895) (14 pav.)? Jis buvo britų karininkas ir diplomatas. Tarnaudamas Vidurio Rytuose kasinėjo, taip pat kopijavo dantiraščiu parašytus tekstus ir vienas pirmųjų stengėsi juos perskaityti ir suprasti. Jam tai pagaliau pavyko ir vėliau, dirbdamas Britų muziejuje Lòndone, daug jų publikavo. Gal ir jums pavyks iššifruoti kokią nors šiandien dar nesuprantamą senovės rašto sistemą.
LIETUVÕS ARCHEOLÒGAIS, tokiais kaip Rimutė Rimantienė (gim. 1920 m.) (15 pav.)? Ji studijavo archeologiją Vilniaus universitete, jame vėliau pati dėstė. Ji dirbo ir muziejuje Kaunè. R. Rimantienė daug kasinėjo Lietuvoje. Ypač svarbius ir įdomius tyrimus ji vykdė Nidoje ir Šventõjoje, kur buvo rasta daug akmens amžiaus daiktų ir gyvenviečių liekanų. Apie įspūdingiausius iš jų sužinosite iš šio vadovėlio!
O GAL NORĖTUMĖTE BŪTI...
MUZIẼJININKAIS ir tyrinėti muziejuose su- kauptus archeologinių kasinėjimų radinius ar istorinius raštus? Galbūt Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje, kur saugomi įspūdingiausi Lietuvos priešistorės šaltiniai (16 pav.)? Rengtumėte įdomias parodas ir lankytojams pasakotumėte apie Lietuvos senovę!
RESTAURÃTORIAIS (17 pav.) ir padėti išsaugoti ar išgelbėti vertybes, kurioms šimtai ar tūkstančiai metų? Juk mūsų pareiga praeities žmonėms yra išsaugoti jų istoriją ir palikti ją ateities kartoms. Tad pirmyn!
Klausimai ir užduotys
- Ar jus sudomino kuri nors aprašyta profesija ar asmenybė? Jei taip,tai kuri ir kodėl?
- Kad galėtume atlikti aprašytus darbus, vien istorijos ir archeologijos mokslų neužtenka. Pasvarstykite, kurių dar mokslų žinių ir kokių gebėjimų reikia šių profesijų žmonėms.
TYRINĖKITE!
Internete raskite ne mažiau kaip penkis šiais laikais praeitį tyrinėjančius mokslininkus. Išsiaiškinkite, kokius (priešistorės ar istorijos) laikus jie tiria ir į kokius klausimus ieško atsakymų, gal yra išleidę knygų. Trumpai pristatykite juos klasės draugams. Galbūt klasės draugai internete rado tuos pačius mokslininkus, o gal kitus?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Išvardykite ne mažiau kaip tris istoriko darbo vietas, kuriose jis atlieka savo tyrimus ir ieško žinių.
- Kuo skiriasi archeologai ir istorikai?
- Jau žinote, kad visus istorijos šaltinius galima suskirstyti į rašytinius ir nerašytinius, arba daiktinius. Pasvarstykite, kurie iš jų svarbesni ir kurie mums gali suteikti daugiau žinių. Ar į šį klausimą galime atsakyti vienareikšmiškai?
- Rašytinius istorijos šaltinius galime skirstyti į pirminius ir antrinius. Kaip manote, kuo jie skiriasi?
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Įsivaizduokite, jog paveldėjote labai seną pastatą. Norite jį atnaujinti, bet sužinote, kad tai padaryti nėra paprasta. Reikia gauti daug leidimų, atlikti tyrimus, pasamdyti tokiam darbui leidimą turinčius statybininkus, ir medžiagos brangios... Bet visa tai yra būtina, kad išsaugotumėte istoriją ir architektūrą. Ką darytumėte? Stengtumėtės išsaugoti pastatą ateičiai ar į viską numotumėte ranka? Savo pasirinkimą pagrįskite.
Kas yra istorija?
Istorija – tai, tyrinėjantisĮrodyti įvykių tikrumą istorikams padedaVisus istorijos įvykius istorikai skirsto į
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"