Šioje temoje JŪS
- Sužinosite, kokios tautos gyveno Mesopotamijos teritorijoje ir valdė šį kraštą.
- Išsiaiškinsite Mesopotamijos valstybių gyvavimo bruožus.
- Aptarsite Mesopotamijos valstybių žlugimo aplinkybes.
Šumerų miestai-valstybės
Mesopotamijoje, kitaip nei Egipte, gyvavo ne viena kultūra ir ne viena kalba. Dėl audringos istorijos krašte tarp dviejų upių maišėsi įvairios idėjos, religijos ir dailės stiliai – kas senovės Egipte buvo neįsivaizduojama. Kiekviena į kraštą ateinanti nauja tauta atnešdavo ką nors naujo, supurtydavo tai, kas buvo sukurta, ir Mesopotamijoje palikdavo savo pėdsaką. Tik dantiraštis ir svarbiausi dievai išsaugojo tam tikrą kultūros pastovumą. Šis kraštas visuomet buvo atviras, kitaip nei Egiptas, kurio geografinė padėtis leido jam gana ilgą laiką būti uždaram nuo išorės įtakų. Žaliavų stoka Mesopotamijoje vertė jos gyventojus dairytis į užsienį, skatino ir prekiauti, ir rengti karo žygius.
Per tūkstančius metų Mesopotamijoje keitėsi ne tik valdovai, bet ir tautos, atliekančios krašte svarbiausią vaidmenį. Istorijos pradžioje, III tūkstm. pr. Kr., Mesopotamijoje pagrindinės buvo dvi tautos – šumerai ir akadai. Pirmieji buvo pietų Mesopotamijos gyventojai, kalbėję šumerų kalba, su jais jau susipažinote. Svarbiausi šumerų centrai buvo jau minėtas Urukas ir Ūras, tuo metu pagrindinis Mesopotamijos jūrų uostas. Šie ir kai kurie kiti miestai buvo miestai-valstybės, valdomi karaliaus. Jų teritoriją sudarė ne tik pats miestas, bet ir jo apylinkių kaimeliai, o kartais ir kiti, mažesni, miestai (14 pav.). Panašių miestų-valstybių vėliau sutiksite ir senovės Graikijoje!
Miestai-valstybės saugojo savo nepriklausomybę ir rungėsi vieni su kitais dėl įtakos krašte, dėl dirbamų laukų ir kanalų. Jų tarpusavio varžybos dažnai sukeldavo karus. Mokslininkai negali tiksliai paaiškinti, kodėl šumerų miestai, kitaip nei egiptiečių, nebuvo sujungti į vieną didelę valstybę. Iš dalies tam įtakos galėjo turėti Mesopotamijos gyvenamųjų regionų geografinė padėtis. Tarp jų buvo negyvenamų plotų – dykrų, kur upės tekėjo per dykumas ir pelkes.
Kiekvienas šumerų miestas turėjo savo globėją dievą ar deivę. Miesto valdovas buvo karys ir miesto gynėjas. Taip pat jis buvo ir paties miesto globėjo dievo išrinktas vyriausiasis žynys, todėl rūpinosi šventyklų statybomis (15 pav.). Kaip ir Egipte, valdžia buvo perduodama sūnui. Valdovai nebuvo visagaliai – miestuose veikė seniūnų tarybos. Šių vyresnių patyrusių ir svarbių šeimų vyrų susirinkimų nuomonė buvo svarbi priimant įvairius sprendimus, ypač dėl karo ir taikos. III tūkstm. pr. Kr. viduryje šumerų miestų-valstybių karaliai buvo laidojami turtinguose kapuose su įspūdingomis įkapėmis (16 pav., žr. ir 8 pav., p. 99), su savo žmonomis, tarnais, muzikantais ir vadeliotojais. Vėliau šis žiaurus paprotys išnyko.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite svarbiausius šumerų miestus-valstybes.
- Kodėl šumerų valdovai nesuvienijo Mesopotamijos ir nesukūrė bendros valstybės?
- Už ką buvo atsakingas šumerų miesto-valstybės valdovas?
Akadai
Turtingi pietų Mesopotamijos miestai traukė jos šiaurėje gyvenusius žmones. Tarp jų buvo ir akadų. Jie kalbėjo akadų kalba, kiek panašia į dabartinę arabų kalbą, buvo perėmę ir savo kalbai pritaikę dantiraštį. Būtent akadai užbaigė ilgą šumerų miestų-valstybių istoriją. Apie 2300 m. pr. Kr. Mesopotamiją užkariavo ir pirmąkart suvienijo valdovas Sargonas. Jo vaikystę supa legendos. Anot vienos iš jų, jis mažas buvo paliktas prie upės, jį rado ir užaugino sodininkas. Tada Sargonas tapo Kišo miesto-valstybės karaliaus globotiniu, o vėliau atėmė iš jo sostą. Jis įkūrė naują sostinę – Akãdą. Deja, mokslininkai negali pasakyti, kur tiksliai stovėjo šis miestas. Gal jums ateityje pavyks jį surasti?
Akadai tapo visos Mesopotamijos valdovais, o jų įtaka siekė Viduržemio jūrą. Šumerų miestus valdė akadų vietininkai – karaliaus paskirti valdytojai, o akadų kalba tapo valstybinė. Tačiau nugalėti miestai siekė susigrąžinti nepriklausomybę, todėl Sargonas ir jo įpėdiniai kartais turėjo malšinti sukilimus. Dėl akadų vykdomų užkariavimų naujai didelei valstybei atsivėrė neapsakomai daug galimybių, klestėjo prekyba. Laivai su prekėmis iš Persų įlankos keliavo net iki Ìndijos! Akadų valdovų valdoma valstybė užėmė milžinišką teritoriją – Sargono vaikaitis save vadino keturių pasaulio dalių viešpačiu! Ateityje ši pirmoji didelė valstybė bus apipinta legendomis, daug Mesopotamijos valdovų norės prilygti Sargonui (17 pav.).
Maždaug du šimtus metų gyvavusi Akãdo valstybė žlugo dėl kalnų genčių puldinėjimų ir didėjančio šumerų miestų savarankiškumo. Tai buvo pirmas (bet ne paskutinis!) kartas, kai Mesopotamiją siaubė žemesnės kultūros kaimynai. Juos šumerai gana greitai išvijo ir III tūkstm. pr. Kr. pabaigoje Ūro miesto karaliams pavyko Mesopotamiją vėl suvienyti. Tuo metu šumerų miestai pietuose paskutinį kartą išgyvena pakilimą. Vis dėlto, atrodo, nebuvo nesutarimų tarp akadų ir šumerų, išskyrus politines kovas. Dievų pasaulis buvo tas pats, abi kalbos tuo metu buvo vienodai svarbios ir vartojamos. Jos darė viena kitai stiprią įtaką, nors akadų kalba buvo labiau veikiama. Panašiai kaip lietuvių kalba dabar veikiama anglų kalbos, tik daug stipriau!
Klausimai ir užduotys
- Kuris valdovas pirmąkart suvienijo Mesopotamiją?
- Akadai siekė net Viduržemio jūrą. Kokia veikla jie ten galėjo užsiimti?
- Paaiškinkite, kodėl Sargono vaikaitis save vadino keturių pasaulio dalių viešpačiu.
Amoritai ir elamitai
Šumerų karalių valdoma tvirta Ū̃ro valstybė gyvavo ilgai, tačiau apie 2000 m. pr. Kr. į Mesopotamiją iš vakarų įsiveržė amoritai, o iš rytų elamitai ir Ūro valstybė subyrėjo. Paskutinis Ūro karalius buvo pagrobtas ir mirė elamitų nelaisvėje! Ir nors šumerai politikoje nebevaidins jokio vaidmens, jų kultūra nebus pamiršta iki pat Mesopotamijos istorijos pabaigos. Šumerų kalba, panašiai kaip lotynų kalba viduramžiais, liks išsilavinusių žmonių kalba, vartojama literatūroje ir religijoje. Sunaikinus Ūro karalių dinastiją neliko ir didelę teritoriją apimančios valstybės. Mesopotamijoje vėl matome daug tarpusavyje kariaujančių miestų-valstybių. Amoritams, kurie daugiausia prisidėjo prie Ūro dinastijos žlugimo, pavyko dar labiau sustiprėti ir įsitvirtinti miestuose.
Amoritai buvo pusiau klajokliai, šumerų ir akadų laikyti laukiniais. Tačiau įsitvirtindami Mesopotamijoje jie pamažu perėmė jos kultūrą, religiją ir akadų kalbą. Iš amoritų valdomų miestų per laiką iškilo buvęs visai nereikšmingas Babilònas. XVIII a. pr. Kr. šis miestas, valdomas karaliaus Hamurapio, tapo toks svarbus, kad vėliau graikai visą pietų Mesopotamiją pavadins Babilònija. Karo žygiais ir gudria diplomatija – apie ją liudija išlikę laiškai – Hamurapiui pavyko vėl suvienyti Mesopotamiją ir tapti vienu iš įžymiausių jos valdovų. Mums jis visų pirma žinomas dėl savo garsiosios stelos su teisynu, su kuriuo susipažinsite vėliau (18 pav.).
Klausimai ir užduotys
- Ką apie amoritus manė šumerai ir akadai? Kodėl?
- Kodėl kalbėdami apie šumerų kalbą Mesopotamijoje galime sakyti, kad ji buvo tarsi lotynų kalba viduramžiais?
- Kuris miestas iškilo valdant Hamurapiui?
Kasitai ir aramėjai
Hamurapio dinastija ilgai neišsilaikė. Jo sūnus turėjo kovoti su naujais įsibrovėliais – kasitais, nusileidusiais iš Irano kalnų. Apie kasitų kalbą ir kultūrą mažai ką žinome, nes ir jų valdovai labai greitai perėmė Mesopotamijos kultūrą ir religijos idėjas, rūpinosi senosiomis šventyklomis ir pradėjo vartoti akadų kalbą. Babilonè įsitvirtinti jiems padėjo netikėtas hetitų karaliaus Muršilio I žygis. Karalius su armija atkeliavo iš tolimos šalies dabartinės Tur̃kijos teritorijoje ir apiplėšė tuo metu svarbiausią Mesopotamijoje miestą Babilòną. Tai buvo įspūdinga puolimo operacija – kariuomenė turėjo įveikti daugiau kaip 1500 kilometrų! Galbūt hetitai naudojo arklių traukiamus karo vežimus, kokie, jau žinote, buvo naudojami ir Egipte. Vis dėlto Muršilis I neturėjo galimybių išlaikyti užimtą tolimąjį Babiloną. Jis grįžo namo su įspūdingu grobiu, o ištuštėjusiame mieste įsikūrė kasitai.
Kasitų karalių dinastija valdė ilgiausiai Mesopotamijos istorijoje – apie 400 metų. Jų stipri valstybė, apėmusi visą Babilòniją, tapo svarbia tarptautine veikėja. Ji, Egiptas, Mitãnija šiaurės Mesopotamijoje ir Hetitų karalỹstė buvo stipriausios valstybės Artimuosiuose Rytuose, prie jų vėliau prisidės Asirija. XV–XIV a. pr. Kr. šios valstybės palaikė nuolatinius diplomatinius santykius, ką rodo išlikę akadų kalba parašyti laiškai (12 pav., p. 100). Karaliai vieni kitus vadino broliais, taigi laikė sau lygiais. Gerus ryšius buvo stengiamasi sutvirtinti dovanomis ar net vedybomis. Ypač buvo stengiamasi įtikti Egipto valdovams – į Egiptą dažnai nutekėdavo karalių dukterys, o Egipto karalių buvo prašoma aukso. Laiškuose buvo rašoma, kad Egipte aukso daugiau nei dulkių! Į kraštą prie Nilo keliavo brangakmeniai ir žirgai. O Mitãnijos karalius į Egiptą pasiuntė net deivės Ištarės statulą, kad ji pagydytų sergantį faraoną!
Laikui bėgant kasitams vis didesnį pavojų ėmė kelti šiaurės Mesopotamijoje auganti Asirija, kurios sostinė buvo Ašū̃ras – miestas ant aukštutinio Tigro kranto. Keliems asirų karaliams pavyko ne tik kištis į Babilonijos vidaus reikalus, bet ir rengti į ją plėšiamuosius žygius. Tačiau ir vėliau, asirams susilpnėjus, taika neįsigalėjo – kasitai buvo priversti kovoti su elamitais. Elãmo karalius Šutruk-Nahuntas apiplėšė Babilonijos miestus ir daug dailės kūrinių, taip pat ir Hamurapio stelą, išsigabeno į savo kraštą. Paskutinis kasitų valdovas mirė elamitų nelaisvėje. Taip pat ir svarbiausio Babilonijos dievo – Babilono ir jo karalių globėjo – Marduko statula buvo išgabenta į Elãmą. Taip elamitai užbaigė kasitų valdymą.
Vis dėlto elamitai nesugebėjo valdyti Mesopotamijos, Babilonijos miestams pavyko iškovoti savarankiškumą, nors ir neilgam. Apie 1000 m. pr. Kr. dar viena klajoklių ateivių, aramėjų, banga sujaukė Mesopotamijos istoriją. Tik šį kartą ateiviai atsinešė ir išlaikė savo kalbą ir raštą. Be to, jie rašė ne molinėse lentelėse, o ant papiruso ir pergameñto – ypatingai apdorotos gyvulių odos. Jų kalba buvo panaši į akadų, o abėcėlė greitai išmokstama. Aramėjai, kitaip nei ankstesni ateiviai klajokliai, Mesopotamijai padarė didelę įtaką, jų pasirodymas buvo ilgalaikių pokyčių pradžia. Dėl šių pokyčių senoji Mesopotamijos civilizacija pabaigs savo gyvavimą.
Al Amarnoje, Egipte, rasta daug laiškų molinėse lentelėse, kurias į Egiptą buvo atgabenę pasiuntiniai. Rastas ir šis kasitų karaliaus laiškas, parašytas apie 1350 m. pr. Kristų. Įsivaizduokite, kaip jį skaitė (ir vertė į egiptiečių kalbą) faraonui, sėdinčiam soste savo rūmuose!
„Nibhurrerejai, Egipto šalies karaliui, mano broliui, [taip] kalbėk:
Šitaip [kalba] Burraburijašas, Karduniašo krašto karalius, tavo brolis: Man [viskas] gerai. Tau, tavo namams, tavo žmonoms, tavo sūnums, tavo šaliai, tavo aukščiausiems valdininkams, tavo arkliams, tavo vežimams tebūna [viskas] labai gerai.
Nuo tada, kai mano protėviai ir tavo protėviai vienas su kitu draugiškai bendravo, jie vienas kitam siuntė geras pasveikinimo dovanas ir vienas kitam nė vieno malonaus prašymo neatmetė. Dabar mano brolis pasiuntė dvi minas aukso kaip pasveikinimo dovaną. Dabar, jei aukso yra daug, siųsk tiek, kiek tavo protėviai [siuntė], o jei mažai, siųsk pusė tiek, kiek tavo protėviai [siuntė]! Kodėl išsiuntei [tik] dvi minas aukso? Mano darbai šventykloje dabar dideli ir gausūs, ir aš pasiruošęs juos daryti. Siųsk daug aukso! O dėl tavęs – viskas, ko nori iš mano šalies, rašyk man ir bus tau atgabenta. <...> Kaip pasveikinimo dovaną išsiunčiau tau tris minas tikro lazurito ir penkias poras žirgų penkiems mediniams vežimams.“
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Burnaburiašas II Egipto karalių vadina savo broliu?
- Ko siekia kasitų karalius šiuo savo laišku?
- Kaip manote, ar tais laikais valdovams taip bendrauti buvo įprasta? Savo nuomonę pagrįskite.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl hetitų karaliaus Muršilio I žygis laikomas įspūdingu karo laimėjimu?
- Kaip hetitų karo žygis padėjo kasitams įsitvirtinti Babilone?
- Nurodykite priemones, kurias naudojo kasitų karaliai geriems ryšiams su kitų šalių valdovais palaikyti.
Asirai
I tūkstm. pr. Kr. pirmoje pusėje svarbiausia karine ir politine jėga Mesopotamijoje tapo Asirija. Jos istorija bangavo, gerus laikus keitė blogi. Asirijos karalių jėga reiškėsi karo žygiais, dažnai kasmetiniais, į aplinkines teritorijas. Svarbiausia tokių žygių nauda buvo ūkinė. Jie aprūpindavo ne tik karo grobiu, bet, jei pavykdavo valdyti ilgiau, ir naujais ištekliais, ir nuolat gaunamomis duoklėmis. Todėl buvo galima išlaikyti puikiai organizuotą kariuomenę (19 pav.). Aukštoms puolamų miestų sienoms įveikti asirai naudojo karo mašinas, pavyzdžiui, šaudymo bokštus su ratais ir taranus (20 pav.). Kariuomenei greitai judėti padėjo išplėtotas kelių tinklas. Karo grobis ir gaunama duoklė leido planuoti ir statyti daug įspūdingų statinių. Buvo puošiama sostinė Ašūras ir statomos naujos karalių rezidencijos – rūmų ir šventyklų kompleksai. Patys Asirijos karaliai save laikė dievo Ašūro vietininkais, vykdančiais jo valią, todėl turinčiais laisvę rodyti jėgą ir žiaurumą.
Dėl grobiamųjų karų ir puikiai organizuotos kariuomenės Asirija tapo visos Mesopotamijos valdove. Pasiekė ir Viduržemio jūrą, užkariavo turtingus miestus Finikijoje ir Palestinoje. Asirijos karaliai tapo ir Babilonijos karaliais. Gerbdami Babilonijos kultūros ir kalbos tradicijas rūpinosi jos šventyklomis ir Marduką pripažino svarbiausiu Babilonijos dievu. Nors tuo ir buvo galima dalį pietų Mesopotamijos gyventojų patraukti į save, tačiau priversti ilgam pamiršti nepasitenkinimą svetimšalių valdymu buvo neįmanoma. Asirija ne tik užkariaudavo kraštus, bet ir vykdydavo didžiulius trėmimus – užkariautų teritorijų gyventojus prievarta keldavo į tolimus kraštus, už tūkstančio ir daugiau kilometrų, o į jų vietą atgabendavo žmonių iš kitur (21 pav.). Taip Asirija apsirūpindavo darbo jėga, reikalinga žemės ūkiui ir statyboms, ir palauždavo vietinių norą sukilti.
Paskutinę Asirijos karalių dinastiją pradėjo karalius Sargonas II (722–705) (22 pav.). Jis užgrobė sostą ir pasikeitė vardą – pasivadino Sargonu, kad susitapatintų su garsiuoju Akado karaliumi. Su juo Asirija įžengė į mums geriausiai pažįstamą paskutinį savo laikotarpį. Vėlesni jos valdovai plėtė žemes ir malšino sukilimus. Antai karalius Sinaheribas, bausdamas už nepaklusnumą, VII a. pr. Kr. pradžioje visiškai sugriovė Babiloną, nė gyventojų nepasigailėjo. Net miesto žemė buvo iškasta ir suversta į Eufratą! Tada ir dievo Marduko statula buvo išgabenta į Asiriją. Tačiau Sinaheribo sūnus atstatė miestą ir Marduko šventyklą – asirai gerai suprato Babilono svarbą.
Paskutiniam svarbiam Asirijos karaliui Ašurbanipalui (669–627) pavyko dar labiau padidinti savo valdomą valstybę, užimti visą Egiptą ir Elamą (23 pav.). Taigi pirmą kartą, nors ir neilgam, susikūrė valstybė, apimanti visus Artimuosius Rytus. Vis dėlto Ašurbanipalas mums visų pirma žinomas ne dėl laimėjimų karuose, o dėl visapusiško išsilavinimo, nebūdingo to meto valdovams. Tai rodo jo garsioji rūmų biblioteka Ninevėje. Milžiniškos Ašurbanipalo bibliotekos liekanos – dešimtys tūkstančių molinių lentelių ir jų nuotrupų – yra vienas svarbiausių Mesopotamijos istorijos ir kultūros šaltinių.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl asirai dažnai ir daug kariavo.
- Kodėl asirai užkariautos vietos gyventojus trėmė į kitas žemes?
- Kuo garsus Asirijos karalius Ašurbanipalas?
Mesopotamijos saulėlydis ir persai
Po Ašurbanipalo mirties Asirijos galybė pradėjo byrėti ir kadaise galinga valstybė buvo sunaikinta naujų iškilusių jėgų, jos svarbiausi miestai su rūmais ir šventyklomis buvo sugriauti. Visos Mesopotamijos centru vėl tapo Babilonas. Į ištuštėjusį dėl ankstesnių trėmimų ir niokojimų miestą atsikėlė daugybė įvairių žmonių. Miestas tapo daugiatautis. Tiksliai pasakyti neįmanoma, bet galima numanyti, kad jame buvo maždaug milijonas gyventojų. Karalius Nabuchodonosaras II (605–562) miestą atstatė. Archeologai paskaičiavo, kad prireikė daugiau kaip 15 000 000 degtų molio plytų (24 pav.)! Dauguma šventyklų buvo iš naujo pastatytos, kitos restauruotos. Pastatyti ir nauji milžiniški karaliaus rūmai. Dviguba miestą juosianti siena, apie kurios didybę rašė Herodotas, buvo apie 9 km ilgio. Svarbiausi statiniai buvo Ištarės vartai (25 pav.), vieni iš aštuonerių miesto vartų, ir 90 m aukščio Marduko šventyklos komplekso bokštas zikurãtas (40 pav., p. 123).
Babilonas savarankiškas buvo beveik šimtą metų. Babilonija, kitaip nei Asirija anksčiau, itin nesipriešino naujai į rytus nuo Mesopotamijos iškilusiai jėgai, šįkart Per̃sijai. Jos karalius Kyras II (559–530) Babilono gyventojų buvo džiaugsmingai sutiktas ir iškart pripažintas teisėtu valdovu. Baigėsi savarankiška Mesopotamijos istorija – nuo šiol ją valdys valdovai iš kitų šalių. Vėlesniems Per̃sijos karaliams pavyko užkariauti ir valdyti milžinišką teritoriją, siekiančią Libiją vakaruose ir Ìndiją rytuose. Visa ji buvo suskirstyta į provincijas, kurias prižiūrėjo karaliaus skiriami valdininkai. Svarbiausius miestus jungė išplėtotas kelių tinklas. Pirmąkart pasaulio istorijoje susikūrė tokia milžiniška valstybė – imperija, apimanti labai skirtingas valstybes, religijas ir kultūras. Vėliau sužinosite, kad prieš jos galybę atsilaikys tik graikų miestai-valstybės, o ją pačią užkariaus Makedònijos karalius Aleksandras Didysis.
Klausimai ir užduotys
- Kaip pasikeitė Babilono miestas valdant karaliui Nabuchodonosarui II?
- Pasvarstykite, kodėl Babilono gyventojai su džiaugsmu sutiko Persijos karalių Kyrą II.
- Garsiausio Persijos imperijos kelio – Herodoto aprašyto karališkojo kelio tarp sostinės Persèpolio ir Sardų miesto – ilgis buvo beveik 2 700 kilometrų. Raiti pasiuntiniai šį atstumą galėjo įveikti per septynias devynias dienas, o keliaujantys pėsčiomis maždaug per 90 dienų. Apskaičiuokite, koks atstumas vidutiniškai buvo įveikiamas per dieną.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kodėl garsiuosius Ištarės vartus galime pamatyti Berlyne, o ne buvusioje jų vietoje.
Herodotas savo Istorijoje rašo ir apie Babiloną. Pasak jo, tai išties įspūdingas ir gerai įtvirtintas miestas! Vis dėlto Herodotas labai perdėjo – nurodė didesnį sienų ilgį ir vartų skaičių. Ar galėtumėte pagal šį aprašymą nubraižyti miesto planą? (Taip pat žr. Herodoto pasakojimą apie rūmus ir šventyklą p. 122)
„Asirijoje yra daug didelių polių, bet garsiausias ir labiausiai įtvirtintas – Babilonas <...>. Tas polis pastatytas didelėje lygumoje, keturkampiškas, kiekviena jo kraštinė lygi 120 stadijų, taigi polio perimetras sudaro 480 stadijų. <...> Kiek mums žinoma, nė vienas kitas polis nėra toks didingas kaip šis. Pirmiausia visą polį juosia platus ir gilus griovys, pilnas vandens, toliau – 50 karališkųjų uolekčių pločio ir 200 uolekčių aukščio siena. <...> Ant sienos pakraščiais jie pastatė vienaukščius bokštus vieną priešais kitą ir tarp jų paliko plotą ketvertui arklių pravažiuoti. Visoje sienoje yra 100 vartų – ištisai varinių <...>. Polis perskirtas į dvi dalis, nes per jo vidurį teka Eufratas <...>. Sienos prieina prie upės iš abiejų pusių; abiem upės krantais vingiuoja taip pat degtų plytų siena. Pats polis pastatytas iš triaukščių ir keturaukščių namų. Jį raižo tiesios gatvės, kurių vienos eina išilgai upės, o kitos skersai. Kiekvienoje skersinėje gatvėje prie upės buvo vartai sienoje – tiek kiek gatvių. <...> Ši siena yra nelyginant polio šarvai. Antroji siena eina šios viduje, ne ką menkesnė už išorinę, tik truputį siauresnė.“
Herodotas, Istorija, iš senosios graikų k. vertė J. Dumčius, Vilnius: Vaga, 2008, p. 70–71.
Klausimai ir užduotys
- Kokia upė dalijo Babilono miestą perpus?
- Ką Herodotas rašo apie Babilono miesto gatves?
- Nurodykite statinius, kurie turėjo padėti apginti miestą.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Išvardykite tautas, kurios valdė Mesopotamijos teritoriją iki persų.
- Kaip manote, kodėl taip dažnai keitėsi tautos, valdančios Mesopotamiją?
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip dvi priežastis, kodėl Mesopotamijos civilizacija nusilpo.
TYRINĖKITE!
Vienu iš Septynių pasaulio stebuklų laikomi kabantieji Babilono, arba Semiramidės, sodai. Deja, jie neišliko. Pasidomėkite, kas apie juos pasakojama ir kodėl jie laikomi stebuklu. Pasistenkite šiuos sodus atkurti piešinyje.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Ilgą laiką Mesopotamiją valdė vietinės tautos, tačiau VI a. pr. Kr. kraštą užkariavo persai. Keista, kad Babilono gyventojai naujuosius valdovus iš šalies sutiko palankiai. Kaip manote, ar galime tai laikyti išdavyste? Savo atsakymą pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"