Šioje temoje JŪS
- Pasvarstysite, ar sunku buvo mokytis dantiraščio.
- Įvertinsite Mesopotamijos matematikos ir astronomijos laimėjimus.
- Susipažinsite su Mesopotamijos literatūros palikimu.
Lentelės molinės, bet žinios auksinės!
Jau žinote, kad Mesopotamijai turime dėkoti už rašto išradimą. Rašyti ir skaičiuoti jaunieji Mesopotamijos gyventojai mokėsi raštininkų mokyklose, kurias vadino lentelių namais. Išliko nemažai šaltinių, liudijančių apie šias mokyklas. Vyriausiasis raštininkas buvo svarbiausias mokyklos mokytojas, vadintas mokyklos tėvu. Jam padėdavo vyresni mokiniai, vadinti vyresniaisiais broliais. Taigi nebuvo labai smagu – ar norėtumėte, kad jus mokytų ir vyresniųjų klasių mokiniai? Mokytis nebuvo lengva, kai kuriuose šaltiniuose minima, kad mokiniai turėjo tik šešias laisvas dienas per mėnesį. Jie buvo mušami už vėlavimą, kalbėjimą ar atsistojimą be leidimo ir, žinoma, už blogai atliktą darbą.
Pirmuosius ženklus mokiniai mokydavosi piešti kieme, tiesiog smėlyje. Vėliau rašydavo skritulio pavidalo lentelėse. Vienoje lentelės pusėje mokytojas užrašydavo žodį ar sakinį, kitoje mokinys turėdavo ženklus pakartoti (29 pav.). Reikėjo išmokti šimtus skirtingų dantiraščio ženklų, o juos pramokus, perrašyti ilgus sąrašus žodžių, suskirstytų į temas – augalai, gyvūnai, amatai ir t. t. Įsivaizduokite, kad Lietuvõs geografijos mokotės perrašydami ilgą Lietuvos miestų ir miestelių sąrašą! O anglų kalbos mokotės perrašydami žodyną! Nors tokie sąrašai visų pirma buvo skirti mokytis rašyti, žinios ir apibendrinimai juose liudija mokslo užuomazgas.
Vėliau įgudę jaunieji raštininkai perrašinėjo ir sudėtingesnius tekstus – literatūros kūrinius, laiškus ar teisynus. Taip pat buvo sprendžiami ir praktiniai matematikos uždaviniai, pavyzdžiui, kiek reikia maisto davinių kanalą kasantiems darbininkams išmaitinti. Taip vaikai ne tik išmokdavo rašyti, bet ir gaudavo platesnį išsilavinimą, reikalingą būsimai karjerai. Žinoma, mokiniai išmokdavo ir patys pasigaminti molines lenteles. Parašę tiesiog palikdavo jas džiūti saulėje. Lentelės su svarbesniais tekstais būdavo išdegamos krosnyje kaip moliniai indai. Ugnis joms nebaisi, kitaip nei papirusui! Tokios išdegtos lentelės tvirtos kaip akmuo. Todėl tiek daug jų sveikų ir daužtų archeologai rado ir vis dar randa kasinėdami.
Klausimai ir užduotys
- Kur vaikai Mesopotamijoje galėjo išmokti rašyti?
- Paaiškinkite, kaip jaunieji raštininkai buvo mokomi rašyti.
- Kaip tekstai molinėse lentelėse buvo išsaugomi?
O kaip matematika ir astronomija?
Mesopotamijos gyventojai buvo puikūs matematikai! Jų matematikos žinios augo su noru stebėti dangaus kūnų judėjimą, skaičiuoti mokesčius ir plėsti prekybą. Čia, kaip ir Egipte, matematika atliko labai svarbų vaidmenį didelės valstybės veikloje. Juk reikėjo apskaičiuoti darbo valandas, paskirti užmokestį ar išmatuoti dirbamą žemę. Skaičiuota naudojant dešimtainę sistemą, maišytą su šešiasdešimtaine (30 pav.). Todėl pagrindiniai skaičiai buvo 1, 60, 3600 ir t. t. Šie skaičiai buvo dalijami į grupes po šešis – šeši po dešimt, šeši po šešis šimtus ir t. t. Molinėse lentelėse išliko ir praktinių, ir teorinių uždavinių. Babilonijos matematikai žinojo, nors ir ne visiškai tiksliai, skaičiaus π reikšmę ir mokėjo pritaikyti vadinamąją Pitagoro teoremą (maždaug 1300 metų prieš patį Pitagorą!). Taigi jų ir geometrijos žinios buvo toli pažengusios, buvo sprendžiami įvairiausi geometriniai uždaviniai, o apskritimas buvo dalijamas į 360 (6 kart 60!) laipsnių.
Žinome, kad babiloniečiai buvo ir puikūs astronomai! Jie labai tiksliai rašydavo savo pastabas stebėdami įvairiausius astronominius reiškinius – planetų pasirodymus, Mėnulio užtemimus, kometas ir kt. Dėl šių per ilgus šimtmečius kauptų raštų astronomai galėjo gana tiksliai apskaičiuoti planetų ar Mėnulio judėjimą. Žvaigždes ir planetas stebėjo visų pirma praktiniais sumetimais. Mesopotamijos gyventojai naudojo Mėnulio kalendorių. Mėnulio metai buvo dvylika mėnesių po 29 ar 30 dienų. Kadangi tokie metai trumpesni nei astronominiai Saulės metai, kartais buvo pridedami papildomi mėnesiai. Diena Mesopotamijoje, kaip ir Egipte, truko dvidešimt keturias valandas, tiksliau – dvylika „dvigubų valandų“. O viena savaitė, kitaip nei Egipte, buvo septynios dienos, kaip pas mus dabar. Ir už sumanymą dalyti valandas ir minutes į šešiasdešimt mažesnių dalių dėkoti turime būtent Mesopotamijai!
Vis dėlto astronomija Babilonijoje nebuvo tikras mokslas, kaip šiandien jį suprantame. Patikslinti kalendorių buvo labai svarbu dar ir todėl, kad reikėjo išpranašauti ateitį, suprasti dievų valią, jų ženklus ir tai, ką jie skirs žmonėms ateityje. Tai buvo Mesopotamijos žynių, kurie buvo ir astronomai, vienas iš svarbiausių uždavinių. Jiems žinių apie ateitį suteikė patys įvairiausi gamtos reiškiniai, o vienas iš svarbiausių buvo dangaus kūnų judėjimas. Mesopotamijos žyniai žinojo visus Zodiako ženklus, kuriuos šiandien ir mes žinome. Ypač svarbi astronomija ir astrologija tapo I tūkstm. pr. Kristų. Iš Babilonijos mus pasiekė ir seniausias žinomas horoskopas, numatantis žmogaus likimą pagal planetų išsidėstymą ir jo gimimo metus. Tik ar verta juo tikėti?
Mesopotamijoje buvo svarbi ne tik astronomija ar matematika, bet ir medicina. Archeologai rado daug lentelių, kuriose pasakojama, kaip iš požymių atpažinti ir gydyti įvairias ligas. Gydoma visų pirma buvo žolelėmis ir tepalais. Vis dėlto čia, kaip ir visame senovės pasaulyje, liga buvo suprantama kaip dievų bausmė ar demonų veiklos padarinys. Todėl ligonį gydė du gydytojai. Vienas užsiėmė magija – maldomis ir ritualais stengėsi pakeisti dievų valią, juos nuraminti, išvaryti demoną ar panaikinti prakeiksmą. Kitas buvo gydytojas, išrašantis vaistus kūnui, taigi panašiai kaip dabartiniai gydytojai. Žinome, kad tokiais gydytojais galėjo būti ne tik vyrai, bet ir moterys. Dėl skirtingų idėjų apie pomirtinį gyvenimą ir kitokio požiūrio į mirusiojo kūną žmogaus anatomijos babiloniečiai nepažino taip kaip egiptiečiai. Vis dėlto operacijos, pavyzdžiui, galvos ar akių, buvo daromos. Mesopotamijoje gydytojo darbas buvo išties atsakingas ir rizikingas – iš Hamurapio teisyno žinome, kad jei operuotas žmogus mirė ar prarado akį, tai jį operavusiam gydytojui turėjo būti nukirsta ranka. Ar ir šiandien gydytojo darbas toks pavojingas?
Klausimai ir užduotys
- Kam Mesopotamijoje buvo naudojamos matematikos žinios?
- Kokį kalendorių naudojo Mesopotamijos gyventojai? Kuo skiriasi jų ir mūsų naudojamas kalendorius? Paaiškinkite, kodėl Babilonijos astronomijos nelaikome tikru mokslu.
- Kodėl babilonietį ligonį paprastai gydė du gydytojai?
Literatūros gimimas – apie išmintį, didvyrius, jų galią ir silpnybę
Kadangi rašoma buvo molyje, mūsų laikus pasiekė šimtai tūkstančių lentelių ir jų nuotrupų. Net jei jos nebuvo išdegtos, per gaisrus dėl karų ar kitų nelaimių, kai ugnis niokojo viską, molinės lentelės išliko ir tapo tik dar tvirtesnės. Mokslininkai tyrinėdami išlikusius tekstus galėjo atkurti turtingą Mesopotamijos kultūrą. Buvo rasta daug buitinių tekstų – sąskaitų, sąrašų, laiškų ar verslo sutarčių, dažnai antspauduotų cilindriniais antspaudais (31 pav.). Nemažai rasta ir istorinių tekstų, tokių kaip karo žygių aprašymų, kronikų, karalių ir jų pavaldinių laiškų. Daug išliko tekstų ne tik apie jau minėtus mokslo laimėjimus, bet ir grožinių kūrinių. Būtent šumerų kalba buvo sukurti seniausi mums žinomi literatūros tekstai.
Mesopotamijoje, kaip ir senovės Egipte, viena iš seniausių grožinės literatūros rūšių buvo išminties literatūra. Mokiniai mokydamiesi šumerų kalbos perrašydavo daug patarlių. Mokytojai tikrai nepraleisdavo progos pamokyti! Laikui bėgant atsirado ilgesnių tekstų, kuriuose tėčiai patarė savo sūnums, kaip elgtis kasdieniame gyvenime. Šumerų kalba buvo sukurta ir himnų, skirtų dievams ar jų šventykloms. Lagašo karalius Gudėja (13 pav., p. 101) viename iš savo įrašų pasakoja, kaip miesto dievas globėjas pasirodo jam sapne ir liepia pastatyti šventyklą. Karalius nieko nelaukdamas pradeda statybas, kurios plačiai aprašomos tame tekste. Tokie himnai buvo kuriami ir karaliams, šlovinama jų jėga ir išmintis. Nemažai himnų sukurta sudievintam Ūro karaliui Šulgiui!
Vis dėlto svarbiausia Mesopotamijos literatūros rūšis buvo èpas – didelės apimties mitologinio istorinio turinio kūrinys. Epai pirmiausia buvo kuriami ir pasakojami žodžiu ir perduodami iš lūpų į lūpas. Jų autoriai mums nežinomi. Vieni epai pasakoja apie dievus, pasaulio ir žmonių sukūrimą, kiti – apie didvyrius, legendinius ankstyvosios istorijos valdovus. Pats garsiausias ir svarbiausias yra Gilgamešo epas. Pirmuosius pasakojimus apie šį legendinį Uruko karalių sukūrė ir užrašė šumerai. Vėliau išplėtotas epas buvo užrašytas ir akadų kalba. Beje, jame Gilgamešas nėra tik giriamas. Apie jį atsiliepiama ir neigiamai, nes pradžioje valdė ne kaip teisingas karalius, bet kaip despòtas – žiaurus valdovas, engiantis ir skriaudžiantis savo miesto gyventojus. Visiška priešingybė Hamurapiui, ar ne?
Šiame ypatingame epe pasakojama apie bendrus Gilgamešo ir Enkidu, iš pradžių varžovų, bet greitai geriausių draugų, žygdarbius ir nuotykius. Kada dievų valia Enkidu miršta, Gilgamešas puola į neviltį ir išsigąsta, kad jis, visagalis karalius, taip pat turės kada nors mirti. Jis nori išvengti tokio likimo ir įgyti nemirtingumą, bet jam nepavyksta. Herojus, su draugu įgyvendinęs viską, kas tik buvo įmanoma, pagaliau priverstas suprasti, kad mirtis neišvengiama. Prieš dievų valią jis nieko negali padaryti, tik didžiuotis bendrais savo ir draugo laimėjimais (32 pav.). Gilgamešo epas yra žinomiausias ne tik Mesopotamijos, bet ir visų senovės Artimųjų Rytų literatūros kūrinys. Jis buvo perrašomas mokinių ir raštininkų, o mes jį geriausiai pažįstame iš molinių lentelių, rastų garsiojoje Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekoje Ninevijoje.
Karalius Šulgis tikrai nebuvo kuklus! Šioje jo garbei sukurto himno ištraukoje jis giriasi turįs ypatingų savybių ir puikų išsilavinimą.
„Esu karalius, palikuonis, pradėtas karaliaus ir pagimdytas karalienės.
Aš, kilmingasis Šulgis, buvau apdovanotas palankiu likimu jau įsčiose.
Kai buvau mažas, lankiau lentelių namus,
Ten iš Šumero ir Akado lentelių išmokau raštininko meno.
Niekas iš kilmingųjų nemokėjo rašyti molyje kaip aš.
Ten, kur žmonės ėjo mokytis raštininko meno,
Aš puikiai išmokau sudėti ir atimti ir viską apskaičiuoti.
Gražioji Nanigbal, Nisaba, dosniai apdovanojo mane žiniomis ir išmintimi.
Aš esu patyręs raštininkas, be jokio aplaidumo!“
Klausimai ir užduotys
- Kokiu palankiu likimu buvo apdovanotas karalius Šulgis?
- Kaip karalius Šulgis vertina savo patirtį lentelių namuose?
- Pasvarstykite, kurie šaltinio žodžiai leidžia teigti, jog valdovas nebuvo kuklus.
Iškeliavęs ieškoti nemirtingumo Gilgamešas sutinka smuklininkę Siduri, kuri iš tiesų yra deivė. Jos žodžiai jam atskleidžia jo siekių beprasmybę – juk jis tėra tik žmogus!
„Gilgamešai, kur tu klajoji?
Gyvenimo, kurio ieškai, nerasi.
Kada dievai sukūrė žmoniją,
Mirtį paskyrė žmonijai,
Gyvenimą savo rankose pasiliko.
Tu, Gilgamešai, pripildyk savo pilvą,
Dieną ir naktį linksminkis.
Kiekvieną dieną džiaukis,
Dieną ir naktį šok ir žaisk!
Tebūna švarūs tavo drabužiai,
Tavo galva tebūna išplauta, vandeniu būk išsiprausęs!
Pažvelk į vaiką, kuris laiko tavo ranką,
Žmona tesidžiaugia tavo apkabinimais!
Toks yra žmonių likimas.“
Klausimai ir užduotys
- Kokių patarimų Gilgamešui duoda Siduri?
- Paaiškinkite šaltinyje parašytus žodžius „Mirtį paskyrė žmonijai, gyvenimą savo rankose pasiliko“.
- Kaip manote, ar senovės egiptiečiai pritartų šiems žodžiams? Savo nuomonę pagrįskite.
Klausimai ir užduotys
- Kokių tekstų, užrašytų molinėse lentelėse, išliko iki mūsų laikų?
- Kokia kalba parašyti seniausi literatūros kūriniai?
- Apie ką rašoma Mesopotamijos epuose?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite dvi svarbiausias molinių lentelių paskirtis.
- Kuo skiriasi Mesopotamijos ir mūsų skaičiavimo sistemos?
- Kaip vadinamas žinomiausias Mesopotamijos literatūros kūrinys? Pasvarstykite, kodėl jis toks garsus.
TYRINĖKITE!
Užrašykite šių ženklų (Mesopotamijoje vartotų skaičių) reikšmes mums įprastais skaitmenimis:
Parašykite (gal net molyje ar modeline) šiuos skaičius Mesopotamijoje vartotais skaitmenimis: 5, 13, 70, 680, 400.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Kaip manote, ar prieš kelis tūkstančius metų užrašyti Mesopotamijos literatūros kūriniai šiandien skaitytojams svarbūs ir įdomūs? Ar lengva juos suprasti XXI a. žmonėms? Savo nuomonę pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"