Kiekvienas žodis ką nors reiškia. Su kokiais žodžiais, pavartotais nesuprantama reikšme, jums teko susidurti skaitant knygas?
Vienareikšmiai žodžiai
Pagal tai, kiek turi reikšmių, žodžiai skirstomi į vienareikšmiùs ir daugiareikšmiùs.
Vienareikšmiais vadinami žodžiai, kurie turi tik vieną reikšmę. Štai pavyzdžiai iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“:
nãm‖as (4)
gyvenamasis trobesys: Medinis, mūrinis n. ~ą stato, įrengia, dažo, remontuoja. Gyvenamųjų ~ų̃ fondas.
ty‖là (4)
nebuvimas garsų, triukšmo, tyluma, ramumas: T., nė mažiausio vėjelio. Kapų, miško t. ~õs valandėlė. Trikdyti tỹlą. T. gera byla.
sriub‖à (4)
skystas valgis, ppr. mėsos, daržovių, kruopų, žuvies ir kt. viralas: Mėsiška, pieniška, daržovių s.
vadovėl‖is (2)
mokymosi knyga: Lietuvių kalbos, istorijos, fizikos v.
Daugiareikšmiai žodžiai
Vienareikšmių žodžių lietuvių kalboje labai nedaug. Daug daugiau žodžių turi po kelias ar net keliolika, keliasdešimt reikšmių. Juos vadiname daugiareikšmiais. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio paprastas žodis mokykla turi net tris reikšmes:
mokykl‖à (2)
- mokymo bei auklėjimo įstaiga: Pradinė, pagrindinė, vidurinė, aukštoji m. Medicinos, muzikos, kultūros m. Į mokỹklą priimti, eiti, leisti.
- patalpa, pastatas, kur mokoma: Pastatė naują mūrinę mokỹklą.
- mokslo, meno, literatūros pakraipa, srovė: Gerõs mokỹklos paveikslas.
Pirmoji tokių žodžių reikšmė yra pagrindinė. Kitos, nors tokios pat svarbios, atsirado vėliau. Kai kurie žodžiai turi labai daug reikšmių. Antai žodžio daryti „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ nurodo aštuonias, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ devynias, o „Lietuvių kalbos žodynas“ – aštuoniolika reikšmių. Būna ir dar daugiau: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ veiksmažodis leisti turi dvidešimt vieną, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ trisdešimt keturias, „Lietuvių kalbos žodyne“ – net devyniasdešimt keturias reikšmes. Štai kodėl sakoma, kad mūsų kalbos žodynas yra tikras lobis. Tik kai kurių reikšmių tokia daugybė, kartais sunku susigaudyti, ką žodis reiškia skaitomame tekste.
Apie žodį, jo vartoseną ir reikšmes daug sužinome iš žodynų. Tai vertingiausios kalbos turtų saugyklos. Netrukus jums prireiks ne vieno žodyno, todėl verta žinoti, kokių jų esama.
- Dabar įvairių žodynų galima rasti ir internete, todėl pasitikrinti daug greičiau ir paprasčiau.
Užduotys
- Kasa:
- Knyga:
- Vakaras:
- Gražus:
- Bėgti:
Naujų reikšmių žodžiai įgauna dėl dviejų priežasčių:
- prireikus pavadinti naują dalyką, kuris arba panašus į jau esamą, arba su juo susijęs;
- kai norima įprastą pavadinimą pakeisti vaizdingu.
2.2 užduotis. Skaitydami knygas jau esate susidūrę su daugiareikšmiais žodžiais. Papasakokite, kaip išsiaiškinote jų reikšmę.
Nagas: 1. raginė atauga žmogaus, gyvulio ar paukščio piršto gale; 2. įrankis; 3. šykštuolis.
Sakinys:
Saldus: 1. turintis cukraus, medaus skonį; 2. malonus; 3. pernelyg meilus, lipšnus; 4. jausmingas.
Sakinys:
1.
- Per žmonių galvas nemačiau, kas vyko aikštės viduryje.
- Kur tavo galva buvo, kai šitai daryti pasižadėjai?
- Pirmas prabilo šeimos galva.
- Aguonų galvos siūbavo vėjyje.
2.
- Knyga yra žinių šaltinis.
- Iš šaltinio vandenį gerti sveika.
- Apie žalčių garbinimą Lietuvojè kalba ne vienas istorinis šaltinis.
3.
- Per gyvenimą visokio plauko žmonių mačiau: ir sąžiningų, ir dorų.
- Nustojo laikrodis eiti, gal plaukas nutrūko.
- Jos plaukai švytėjo ir draikėsi vėjyje.
4.
- Ruduo, pamažu krinta lapai.
- Prirašiau du sąsiuvinio lapus.
- Pirkome kelis lapus cinkuotos skardos.
5.
- Mokiniai išklausys trijų paskaitų kursą apie atliekų rūšiavimą.
- Pažadėjome visi dirbti ir mokytojų klausyti.
- Per muzikos pamoką klausėmės puikios klasikinės muzikos.
6.
- Susitarėme plaukti iki kito ežero kranto ir atgal.
- Prilijo, viskas net plaukia.
- Upės srovė plaukė ir plaukė be paliovos.
- Į miestelį jau plaukia sodiečiai, mugė įsisiūbuoja.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"