Jau aptarėme, kokios dvi priežastys lemia naujų žodžių reikšmių atsiradimą. Turbūt atkreipėte dėmesį į antrąją – kai įprastas pavadinimas pakeičiamas vaizdingu. Pavyzdžiui, gudrų žmogų vadiname lape, bet jis dėl to netampa gyvūnu.
Tiesioginė ir perkeltinė žodžio reikšmė
Taigi, žodžiai gali turėti tiesioginę (ką žodis žymi ir reiškia) ir perkeltinę reikšmes.
Atlikdami 2.1 užduotį tikriausiai pastebėjote, kad žodyne kai kurios reikšmės žymimos prk. Taip rašoma tada, kai pateikiama perkeltinė žodžio reikšmė. Perkeltinės reikšmės – viena gražiausių mūsų kalbos ypatybių, nes leidžia sulyginti du iš pirmo žvilgsnio nepalyginamus dalykus, vienų daiktų ypatybes perkelti kitiems. Tai pats tikriausias žaidimas kalba. Jį ypač mėgsta rašytojai ir poetai.
3.1 užduotis. Pažymėkite perkeltine reikšme pavartotus žodžius ir juos aptarkite.
3.2 užduotis. Pažymėkite sakinius, kuriuose paryškintas žodis vartojamas perkeltine reikšme.
-
Snaudžia malūnas prie kelio.
-
Murklys snaudžia saulės atokaitoje.
-
Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa.
-
Kalba yra priemonė, įrankis, kuriuo žmonės bendrauja vienas su kitu, keičiasi mintimis ir pasiekia savitarpio supratimą.
-
Stogą turi, valgyti gausi, o ko daugiau tau reikia?
-
Tėtis su seneliu dengė namo stogą.
-
Jei valgydamas skaitysi knygą, tai savo atmintį suvalgysi.
-
Gyvenimo knygą reikia mokėti skaityti.
-
Kaip gegutė užkukuoja, akmenėlis verkia.
-
Brolis verkia, kad uodas įkando.
-
Laužo liepsnos buvo matyti nuo pat posūkio.
-
Kaip galėjo jis tokiame lauže ir apsigyventi, nei langų, nei durų.
Kaip manote, tai tiesioginė ar perkeltinė žodžio reikšmė?
Homonimai
Yra žodžių, kurie skamba vienodai, bet turi skirtingą reikšmę. Tai vadinamieji homonimai. Pavyzdžiui, kai žodyne ieškojote žodžio kasa reikšmių, turbūt pastebėjote, kad šis žodis buvo pateiktas du kartus:
1 kas‖à (4)
- ilgi, supinti plaukai: Juodos kãsos. Plaukai supinti į ~às. ‖ prk.: Gluosnio kãsos (nusvirusios šakos). Debesų kãsos (ruožai).
- svogūnų pynė, vainikas: Svogūnų tris ~às pripynėme.
- anat. virškinimo liauka, padedanti reguliuoti medžiagų apykaitą
2 kas‖à (4)
- dėžė, spinta pinigams laikyti; pinigai joje; patalpa, jos vieta, įstaiga ar jos padalinys, kur atliekamos piniginės operacijos; ten turimi pinigai: Gamyklos k. Teatro k. Mokėkit į kãsą (~ojè). Patikrinti kãsą.
- spaustuvės dėžė, kur sudėtos raidės.
Kaip matote, vienu atveju kasa reiškia pynę, o kitu – dėžę pinigams arba įstaigą, kurioje dirbama su pinigais. Taigi antroji kasa neturi nieko bendra su pyne.
3.3 užduotis. Sugalvokite sakinių, kuriuose žodžiai žiedas, greta, lapas, šaknis skambėtų taip pat, bet turėtų kitą reikšmę.
3.4 užduotis. Nurodykite, kuriuose sakiniuose paryškinti žodžiai yra homonimai, o kuriuose jie vartojami perkeltine reikšme.
- Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę. Ant stalo visas kalnas spurgų.
- Prižvejojome daug žuvų, bet daugiausia kibo lynai. Vaikščioti lynu reikia mokėti.
- Mūsų katinas baltas. Tu labai baltà, gali tave vanagas nunešti.
- Išsiveržus ugnikalniui, visoje saloje iškrito pelenų lietus. Lietus nesiliovė visą dieną.
- Jonas nėrė tiesiai į ežero gelmę. Mama pažadėjo nunerti šiltas kojines.
- Pamiškėje ganosi karvių banda. Ant stalo senelė padėjo neraikytą duonos bandą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"