Mokydamiesi fonetikos, susipažinote su kirčio ženklais ir priegaidėmis, išmokote nustatyti kirčiuotą skiemenį. Tikriausiai prisimenate, kad trumpieji balsiai kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu (pàneša, bùvo, suki); atviri balsiai a ir e kirčiuojami riestiniu (mãto, nẽša), riestiniu kirčio ženklu kirčiuojamos ir dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių antrosios raidės (eina, kalba); dešininiu kirčio ženklu kirčiuojami ilgieji balsiai ir dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių pirmosios raidės (lýti, kálti, léisti).
Veiksmažodžių kirčiavimas
Tiesioginės nuosakos veiksmažodžių kirčiavimas nėra sudėtingas, tačiau kai ką įsidėmėti būtina. Pavyzdžiui, esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai kirčiuojami dvejopai: arba visuose asmenyse kirtis yra pastovus, arba šokinėja. Būtojo dažninio ir būsimojo laiko veiksmažodžiai padaryti iš bendraties, todėl ir jų kirčiai susiję su bendratimi.
31.1. Sukirčiuokite pateiktas bendratis.
Tobulėti, lesti, alsuoti, verkti, gyventi, barškėti, rasoti, busti, skaityti, kasti, irkluoti, nešti.
31.2. Išasmenuokite esamuoju laiku ir sukirčiuokite.
Kilti, lakti, šaukti, nerti, grybauti.
31.3. Išasmenuokite būtuoju kartiniu laiku ir sukirčiuokite.
Bristi, smukti, keisti, stuksenti.
31.4. Išasmenuokite būtuoju dažniniu laiku ir sukirčiuokite.
Mesti, kalti, mirkyti, veikti.
31.5. Išasmenuokite būsimuoju laiku ir sukirčiuokite.
Semti, lenkti, leisti, bristi.
31.6. Sukirčiuokite paryškintus veiksmažodžius. Galite pasinaudoti kirčiuokliu.
1. Iš galo negaliu matyti, kas rašoma lentoje. 2. Žiūrėk, į kurią pusę plauks debesys. 3. Tokiu metu seneliai jau šienaudavo pievas. 4. Suku dviračio vairą į dešinę, kad aplenkčiau kliūtį. 5. Stebiu, kaip virpa drugelio sparneliai. 6. Mačiau, kaip sustojo traukinys ir iš jo išlipo uniformuoti žmonės. 7. Saulė kyla vis aukščiau, darosi vis šilčiau.