Mokydamiesi kirčiuoti veiksmažodžius prisiminėme paprastas kirčiavimo taisykles. Dar kartą jas pakartokime su daiktavardžių pavyzdžiais: trumpieji balsiai, kad ir kur jie būtų (priešdėlyje, šaknyje, galūnėje), kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu (ugnis, pùsė, šakà, rudùmas, miškè, kùlkos); atviri balsiai [a] ir [e] kirčiuojami riestiniu (rãštas, mẽnas), tokiu pat ženklu kirčiuojami ir dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių antrieji dėmenys (laikas, sveikas, kirvis, meñkas); dešininiu kirčio ženklu kirčiuojami ilgieji balsiai ir dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių pirmieji dėmenys (léisti, káimas, sámtis, výras, súolas, rūšis).
Daiktavardžių kirčiavimas
37.1. Pabraukite kirčiuotą skiemenį ir sukirčiuokite.
Kala, senas, suka, lipo, balsas, keistas, laivas, baltas, keltas.
Lietuvių kalbos vardažodžius kirčiuojame pagal 4 kirčiuotes, jos nustatomos pagal daugiskaitos naudininko ir galininko kirčio vietą.
1 kirčiuotė: výrams, výrus; mótinoms, mótinas – kirtis yra tame pačiame skiemenyje.
2 kirčiuotė: rañkoms, rankàs; ùpėms, upès; rãtams, ratùs – galininke kirtis šoka į galą.
3 kirčiuotė: galvóms, gálvas; patiekaláms, pãtiekalus – naudininke kirtis gale, galininke šoka į žodžio pradžią.
4 kirčiuotė: vaikáms, vaikùs, mamóms, mamàs – abu linksniai kirčiuoti gale.
Pagal kurią kirčiuotę žodis kirčiuojamas, galima pasitikrinti žodyne. Prie žodžio skliaustuose visada nurodoma jo kirčiuotė:
tiltas (1), rū̃pestis (1);
knygà (2), mokyklà (2);
kálnas (3), lùbinas (3a), pageležinkelė̃ (3b);
lẽdas (4), katė̃ (4).
37.2. Remdamiesi žodynu, nurodykite žodžių kirčiuotę.
Baidyklė, stiprybė, mokytojas, vadovėlis, ruduo, trintukas, guma, pamoka.
Šiemet dėmesį skirsime 2 ir 4 kirčiuotėms. Kalbėdami mes paprastai kirčiuojame intuityviai ir beveik neklystame, tačiau yra tokių linksnių, kuriuose kirtis nušoka į žodžio galą, ir čia galima pridaryti klaidų.
2 kirčiuotė | |
V. rankà, ùpė, rãtas | rañkos, ùpės, rãtai |
K. rañkos, ùpės, rãto | rañkų, ùpių, rãtų |
N. rañkai, ùpei, rãtui | rañkoms, ùpėms, rãtams |
G. rañką, ùpę, rãtą | rankàs, upès, ratùs |
Įn. (su) rankà, upè, ratù | rañkomis, ùpėmis, rãtais |
Vt. rañkoje, ùpėje, ratè | rañkose, ùpėse, rãtuose |
Kaip matote, įsidėmėti reikia tik paryškintas vienaskaitos įnagininko, daugiskaitos galininko formas ir tokių žodžių, kurie neturi specialios vietininko priesagos, vietininką. Visi kiti 2 kirčiuotės žodžiai kirčiuojami taip pat.
37.3. Išlinksniuokite ir sukirčiuokite žodžius šaka, musė, batas.
4 kirčiuotė | |
V. mamà, katė, nãmas | mãmos, kãtės, namai |
K. mamõs, katės̃ , nãmo | mamų, kačių, namų̃ |
N. mãmai, kãtei, nãmui | mamóms, katė́ms, namáms |
G. mãmą, kãtę, nãmą | mamàs, katès, namùs |
Įn. (su) mamà, katè, namù | mamomis, katėmis, namais |
Vt. mamojè, katėjè, namè | mamosè, katėsè, namuosè |
Čia paryškinti linksniai, kuriuos kirčiuodami galime suklysti, kitų, nors ir kirčiuotų gale (ypatingas yra daugiskaitos naudininkas, jeigu įdomu, kodėl jis vienintelis kirčiuojamas dešininiu kirčio ženklu, paklauskite mokytojo), kirčiavimo klaidų paprastai nedaroma. Visi kiti 4 kirčiuotės žodžiai kirčiuojami taip pat.
37.4. Išlinksniuokite ir sukirčiuokite žodžius.
Planas, pasas, mada, guma, taurė.
37.5. Sukirčiuokite paryškintas žodžių formas. Prieš kirčiuodami žodyne galite pasižiūrėti, kurios jie kirčiuotės, o kirčiuoklyje rasite sukirčiuotą ir pačią formą.
1. Miške aidėjo paukščių balsai. 2. Siauru taku buvo sunku važiuoti dviračiu. 3. Vytas sakė pamiškėje matęs dvi lapes. 4. Vėjas nudraskė paskutinius beržo lapus. 5. Balose prausėsi žvirbliai. 6. Klevuose lizdus susisuko kuosos.
37.6. Nesinaudodami nei žodynu, nei kirčiuokliu, sukirčiuokite pateiktas žodžių formas.
Kieme, saldainius, sode, (su) taisykle, šaldytuve, (su) pasu, raides, bute, batus, namuose, gėles.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"