Prieveiksmių skyriai ir daryba

MOKYMOSI TIKSLAI

Sužinosite, kaip ir į kokius skyrius skirstomi prieveiksmiai.
Susipažinsite su prieveiksmių daryba ir kirčiavimu.
Mokysitės atpažinti prieveiksmių reikšmes.

More like this

STEBIME

Perskaitykite sakinį iš Liutauro Degėsio esė knygos „Kelionė į ten ir atgal“. Atsakykite į klausimus.

Prie kurių veiksmažodžių šliejasi pažymėti prieveiksmiai?
Į kokius klausimus atsako šie prieveiksmiai?
Kurie prieveiksmiai padaryti iš įvardžių?

„Boeingas“ pakyla staigiai ir per penkias minutes išaiškėja, kad virš tavo tėvynės visada šviečia saulė – tik jos nematyti, nes ji yra ten, virš debesų. Tik tu kažkodėl esi apačioje.

More like this

AIŠKINAMĖS

Pagal reikšmę (į kokius klausimus atsako ir kokia aplinkybe gali eiti sakinyje) prieveiksmiai skirstomi į skyrius.

PRIEVEIKSMIŲ SKYRIAI
Reikšmė	Klausimai	Pavyzdžiai
Būdo
Kokybės	kaip?, kuriuo būdu?	aiškiai, blogai, gerai, kaip, tinkamai, taip, senai
Kiekybės	kiek?, keliese?	daug, kiek, mažai, menkai, šiek tiek, šitiek, tiek, truputį / truputį, dvigubai, trigubai, dukart, triskart
Intensyvumo	kaip intensyviai?	ypač, gana, labai, nepaprastai, pakankamai, patenkinamai, smarkiai, stipriai
Vietos
Buvimo vietos	kur?	anapus, aplink, arti, aukštai, čia, dešinėje, kairėje, kitapus, kitur, kur, kur nors, namie, niekur, šiapus, ten, toli, vietomis, viršuje, visur, žemai
Krypties	iš kur?, į kur?	atgal, aukštyn, dešinėn, kairėn, pirmyn, šalin, tiesiai, viršun, žemyn, iš čia, iš ten, iš dešinės, iš kairės, iš priekio, į čia, į ten, į kur, į dešinę, į kairę, į priekį
Laiko
Dabarties	kada?, kuriuo metu?	bet kada, jau, kada, kada nors, kažkada, laiku, tada, dabar, šiąnakt, šiandien, šiemet, šiuokart
Praeities	؜	anąkart, kadaise, ką tik, pernai, užpernai, seniai, vakar, užvakar, paryčiais, pavakary, popiet, priešpiet, vakarop
Ateities	؜	greitai, netrukus, poryt, rytoj, tuojau, tuoj
Dažnumas	kaip dažnai?	visada, dažnai, kartais, retai, niekada
Priežasties ir tikslo
؜	kodėl?, dėl kurios priežasties?, kuriuo tikslu?	kodėl, todėl, užtat, tyčia, netyčia, juokais

Yra ir tokių prieveiksmių, kuriems tinkamų klausimų nėra. Jie rodo veiksmo vietos, būdo ar laiko kitimą, ėjimą kuria nors linkme ir todėl vadinami linkmės prieveiksmiais: artyn, tolyn, rudeniop, žemyn, vakarop, galop.

Prieveiksmis – nekaitoma kalbos dalis, todėl nederinamasis žodis ir galūnė jam nereikalinga. Visi prieveiksmiai – dariniai. Jų daryba yra įvairi.

Daugiausia prieveiksmių susidaro prieveiksmėjant kitų kalbos dalių – dažniausiai aplinkybes ar būseną reiškiančių daiktavardžių ir būdvardžių – linksniams arba prielinksninėms konstrukcijoms, pavyzdžiui: lauk, vakar, daugel, gana, tolydžio, neilgam, kartu, tyčia, dešinėje, laukan, iškart, išvis, perdien.

Nemažai prieveiksmių padaroma iš kitų kalbos dalių su priesagomis (jos paryškintos spalva).

PRIESAGINIAI PRIEVEIKSMIAI
Būdvardiniai -(i)ai, -yn, -(i)uoju retai, tyliai žemyn, aukštyn geruoju, gražiuoju		Daiktavardiniai **-(i)ais, -(i)omis, -op** juokais, mainais slapčiomis, patylomis vakarop, galop
Veiksmažodiniai -te, -(i)ai bėgte, nešte atmintinai patenkinamai	Įvardiniai -(i)aip, -iek, -ur, -ada taip, šiaip tiek, kiek kur, visur kada, visada	Skaitvardiniai -iese dviese, penkiese

Esama mišrios darybos prieveiksmių. Skiriami keli jų tipai – sudurtiniai sutrauktiniai, sudėtiniai ir samplaikiniai.

Kai kurie prieveiksmiai padaromi iš dviejų skirtingų kalbos dalių. Nukritus antrojo žodžio galūnei, pirmojo dėmens galūnė išlieka ir atskiri žodžiai suauga į vieną, pavyzdžiui: kitąkart, išties, trissyk. Tai sudurtiniai sutrauktiniai prieveiksmiai.

Dalis prieveiksmių yra sudaryta iš prielinksnių ir linksnių, pavyzdžiui: be galo, iš tikrųjų, nuo mažens, dėl to. Jie vadinami sudėtiniais prieveiksmiais.

Kai kurie prieveiksmiai (kaip, kur, kada) sudaro samplaikas su dalelytėmis ne, kai, bet, nors, kažin, pavyzdžiui: kur ne kur, kažkur, bet kada, kaip nors, kažin kur. Tai samplaikiniai prieveiksmiai.

Panagrinėkite schemą ir išsiaiškinkite, kas vyksta prieveiksmėjant, kaip žodžiai netenka galūnių, kaip jų galūnės sustabarėja ir nebekinta, kaip atskiri žodžiai suauga į vieną.

More like this

ĮTVIRTINAME

Kiekvienoje grupėje yra po prieveiksmį, kuris pagal reikšmę priklauso kitam skyriui. Raskite šį prieveiksmį ir pagrįskite savo nuomonę. Nurodykite, kokiam skyriui priklauso visi kiti tos grupės prieveiksmiai.

Garsiai kalbėjosi, tyčia pasakė, šviesiai mėlynas, nepaprastai patinka, nudažyti juodai.
Iš ryto palis, ėjo pirmyn, laukė namie, nubėgo šalin, pasuko dešinėn.
Seniai sužinojau tiesą, kada nors išmoksiu, netrukus prasidės, jis atrodo senai, kažkada pasakojo.
Šįkart pasiseks, kadaise gyveno karalius, įsikūrė netoliese, susitiksime šiandien, rudeniop atvėso.
Pamažu važiavo, visiškai užtenka, iškeliavo trise, truputį pavargau, visada ginčijasi.
Užtat ir susirgau, kažin kodėl neatėjo, todėl tylėjau, dėl to nelaimėjo, grįžo atgal.

Iš duotų žodžių padarykite prieveiksmių su tinkamomis priesagomis.

Duoti žodžiai: blogas, drąsus, senas, baikštus, saldus, piktas, plaukti, prašyti, suprantamas, įtemptas, pakartotinas, vasara, šuolis, septyni, devyni, niekas, šitas, kas nors, kažin kas.

Priesagos

-(i)ai	-yn	-(i)uoju	-te	-(i)ais
	-op	-(i)aip	-iek	-ur
		-ada	-iese

Iš duotų žodžių padarykite prieveiksmius. Su penkiais pasirinktais prieveiksmiais sugalvokite po sakinį.

Duoti žodžiai: kažin kaip, kažin kada, kažin kur, tą kartą, šią naktį, aną dieną, kitą sykį, kelis sykius, penkis sykius, šešis sykius, trečią kartą, septintą kartą, šimtą kartų, šie metai, kas metai, tuo metu.

^laiko (Nesenas) aš prisiminiau savo kelionę per Japòniją.
Japonai ^būdo (nepaprastas) praktiški ir gudrūs žmonės, jie ^laiko (visas), ^vietos (visas) ir iš visko mokosi.
Tai buvo įdomu, kai ^laiko (vienas, kartas) Tòkijuje manęs paprašė, kad pilnoje salėje savo poeziją skaityčiau ^būdo (lietuviškas).
^priežasties (Dėl, tas) ir skaičiau ^būdo (lietuviškas).
Ir ^laiko (tas, metas) negirdėjau nė vieno garselio, nė šnipšt.
Visi sėdėjo ^būdo (tylus) ir klausėsi lietuvių kalbos skambesio.

(Pagal Jono Meko prisiminimų knygą „Laiškai iš Niekur“)

More like this

APIBENDRINAME

Paaiškinkite, kaip padaryti pažymėti prieveiksmiai, nustatykite jų skyrių. Raskite 4 ir 6 sakiniuose pavartotus prieveiksmius.

1. Amerikoje visi keliai prasideda Čikagoje. 2. Iš ten jie bėga žemyn – kairėn arba dešinėn: į Floridą arba į Kaliforniją. 3. Iš Čikagos, išsinuomojęs mašiną, gali keliauti bet kur. 4. Užpernai gyvenau Floridoje, todėl žinau, kad pėsčiąjį Amerikoje išvysi gana retai. 5. Kas kažkada gyveno Amerikoje pas gimines ar pažįstamus be mašinos, tas supras. 6. Jei neturi mašinos, tai beveik nieko nematai. 7. Kasdien tūnai kambaryje lyg priekaištas šeimininkams, lyg prašymas – išvežkit mane kur nors. 8. Žinoma, šitaip pagyvenęs, pradedi gerai suprasti savo šunį, kuris, tau vos sujudėjus, pradeda pašėlusiai vizginti uodegą.