MOKYMOSI TIKSLAI
- Kartosite ir plėsite žinias apie sakinio požymius.
- Prisiminsite sakinių rūšis pagal sakymo tikslą, būdą ir sandarą.
STEBIME
Perskaitykite pavyzdžius ir atsakykite į klausimus.
A Pagalvokime.
B Pasielgė kilniai.
C Dalis, sutaupyti, pinigai, skirti, labdara.
D Pagalvokime, kaip prasmingai išleisti santaupas.
- Kurio pavyzdžio negalime laikyti sakiniu? Kodėl? Kokį sakinį sudarytumėte iš šių žodžių?
- Ar vienas žodis sudaro sakinį? O vienas žodžių junginys? Kodėl?
- Apibūdinkite paskutinį pavyzdį ir pasakykite, kiek čia yra gramatinių centrų.
AIŠKINAMĖS
Jungdamiesi žodžiai gali sudaryti junginius arba sakinius. Žodžių junginį sudaro keli pagal prasmę ir gramatiniais ryšiais susiję savarankiškos reikšmės žodžiai: naujas dviratis, taupo pinigus. Sakinys – tai žodžių grupė, kurioje žodžiai taip pat susiję gramatiniais ryšiais: Tadas taupo pinigus naujam dviračiui. Jeigu žodžiai nebūtų gramatiškai susiję, nesuprastume minties: Tadas, taupyti, pinigai, naujas, dviratis.
Skirtingai nuo žodžių junginio, sakinys turi gramatinį centrą ir paprastai reiškia baigtinę mintį. Mokydamiesi sakinio dalis aptarėte, kad gramatinį centrą sudaro veiksnys ir tarinys. Apie gramatinį centrą grupuojasi kitos sakinio dalys (papildinys, pažyminys, aplinkybės): Vakar smarkus lietus užtvindė gatves.
Sakinys yra mažiausias žodinio bendravimo elementas. Sakiniu perteikiame informaciją, išsakome savo jausmus, norus, skatiname, klausiame, atsakome. Sakinių būna labai įvairių, todėl jie skirstomi pagal įvairius kriterijus. Įprasta sakinius skirstyti pagal sakymo tikslą, sakymo būdą ir sandarą.
SAKINIAI PAGAL SAKYMO TIKSLĄ | ||
Pranešamieji (konstatuojamieji) | Klausiamieji | Skatinamieji |
Tėvai man nupirko dviratį. | Kas tau nupirko dviratį? | Nupirkite man dviratį. |
Kiekvienas sakinys pasakomas tam tikru tikslu, todėl sakinių skirstymas neatsiejamas nuo kalbėjimo tikslo. Pagal sakymo tikslą sakiniai skirstomi į pranešamuosius (konstatuojamuosius), klausiamuosius ir skatinamuosius.
Pranešamaisiais (konstatuojamaisiais) sakiniais kalbėtojas ką nors praneša (teigia arba neigia): Šiandien man sukako keturiolika metų. Niekas dar nematė mano dviračio.
Klausiamaisiais sakiniais kalbėtojas paklausia, norėdamas gauti tam tikros informacijos: sužinoti ką nors nauja arba pasitikrinti turimas žinias: Ar tu atvažiuosi dviračiu? Kiek kainavo dviratis? Klausimai užduodami ir sau pačiam ką nors apmąstant, svarstant: Kodėl dviratis sustojo? Esama klausiamųjų sakinių, kuriais nesiekiama gauti informacijos. Tokie yra retoriniai klausiamieji sakiniai. Retorinis klausimas – tai klausimas, kuris nereikalauja atsakymo arba į kurį nėra vieno atsakymo. Juo gali būti išreiškiamas emocingas teigimas arba neigimas: Kaip čia nesušlapsi per tokį lietų?
Skatinamaisiais vadinami tokie sakiniai, kuriais kalbėtojas išsako savo valią. Vienais skatinamaisiais sakiniais kalbėtojas stengiasi paveikti kitus ar aplinką, skatina ką nors daryti arba nedaryti. Šie sakiniai reiškia liepimą, reikalavimą, raginimą, kvietimą arba prašymą: Pastatyk dviratį prie durų. Kad man daugiau čia nevažinėtum! Važiuokime, kol dar nesutemo. Atvažiuokite į svečius šeštadienį. Aš tavęs prašau neskubėti.
Kitais skatinamaisiais sakiniais kalbėtojas išsako pageidavimą, kad kas nors būtų daroma arba savaime vyktų. Šie sakiniai reiškia kalbėtojo norą, pageidavimą, linkėjimą arba sutikimą: Kad tik jis greičiau grįžtų. Tegul mokytoja jums paskambina. Sėkmės darbe! Tebūnie taip, kaip nori tu.
Kai kalbėdami reiškiame savo jausmus, įspūdžius ar vertinimus, sakinį galime pasakyti pakeltu balsu arba šaukiamai. Taigi pagal sakymo būdą išskiriami šaukiamieji sakiniai. Pranešamieji (konstatuojamieji), skatinamieji ir klausiamieji sakiniai paprastai būna nešaukiamieji. Šaukiamąja intonacija pasakyti nešaukiamieji sakiniai tampa šaukiamaisiais.
SAKINIAI PAGAL SAKYMO BŪDĄ | |
Nešaukiamieji | Šaukiamieji |
Šiandien tau pavyko. Rytoj man neskambink. Ar vakar buvai mokykloje? | Šiandien tau pavyko! Rytoj man neskambink! Ar vakar buvai mokykloje?! |
Pagal sandarą sakiniai skirstomi į vientisinius ir sudėtinius. Tai lemia gramatinių centrų skaičius. Jei sakinyje yra tik vienas gramatinis centras, jis yra vientisinis: Salė buvo pilna žmonių. Jie visi nekantriai laukė rungtynių pradžios. Jei gramatinių centrų daugiau – sakinys yra sudėtinis: Salė buvo pilna žmonių, jie visi nekantriai laukė rungtynių pradžios.
SAKINIAI PAGAL SANDARĄ | |
Vientisiniai sakiniai | Sudėtiniai sakiniai |
Tomas gyvena Vilniuje. Visur ieškojau savo katės, bet neradau. Mama ir tėtis išėjo pasivaikščioti. | Tomas gyvena Vilniuje, o Giedrė gyvena Kaune. Kai mano katė pabėgo, aš puoliau jos ieškoti. |
Šnekamojoje kalboje sakinys skiriamas intonacija, rašomojoje – skyrybos ženklais.
ĮTVIRTINAME
- Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.
Vaikams nuolat reikia pinigų – pietums mokykloje, būreliams, įvairioms pramogoms. Paprastai kasdienėms išlaidoms tėvai duoda kišenpinigių. Tačiau ar mokate įvertinti tai, ką gaunate? Ar pasitariate su tėvais, kaip geriau išleisti pinigus? Ar sugebate netenkinti visų savo norų? Jei trūksta šių žinių ir įgūdžių, skaitykite finansų eksperto patarimus.
- Nustatykite sakinių tipą pagal sakymo tikslą.
- Pasvarstykite, kodėl pastraipoje vartojami įvairių tipų sakiniai.
- Garsiai perskaitykite tekstą su pažymėtomis pauzėmis (žymima II) ir atlikite užduotis.
Ar man viskas gerai sekasi II O, ne II Pasirodo, aš ne visada elgiuosi teisingai II Aš nesu tokia supratinga II Tačiau nesisielok II Žmonės mokosi iš klaidų II Nenukabink nosies, mieloji II Ženk pirmyn II Mokykis ir ženk pirmyn II Sėkmės tau II
- Persirašydami tekstą pauzių vietoje sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus (tašką, klaustuką, šauktuką).
- Nustatykite sakinių tipą pagal sakymo būdą. Kiek jūsų tekste šaukiamųjų sakinių?
- Palyginkite savo teksto skyrybą su klasės draugo pasirinkimais. Pagrįskite šauktuko vartojimą sakiniuose.
- Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.
Šeimos finansų ekspertai teigia, kad dažnai pinigų vertę mes suprantame tik užaugę ir pradėję savarankiškai gyventi. Tačiau tą pajusti derėtų gerokai anksčiau. Pasak ekspertų, šeima gali tapti geriausia finansinio raštingumo mokytoja. Tėvai turėtų nuo paauglystės skatinti vaikus taupyti pinigus. Taip jie išmoks sumaniai tvarkyti savo išlaidas, kad pinigai lengvai nepabėgtų iš kišenės.
- Nustatykite kiekvieno sakinio gramatinį centrą – veiksnį ir tarinį.
- Apibūdinkite sakinių tipą pagal sandarą.
APIBENDRINAME
- Perskaitykite kvietimą ir atlikite užduotis.
EI, AŠTUNTOKE!
Ar žinai, kaip planuojamas biudžetas?
Kodėl svarbu taupyti?
Kas yra atsakingas skolinimasis?
Kviečiame tave registruotis į finansinio raštingumo pamokas.
Žaisdamas interaktyvius žaidimus susipažinsi su pagrindinėmis ekonomikos ir asmeninių finansų valdymo temomis.
Registruokis, nes mes laukiame tavęs!
„Biudžeto guru“ komanda
- Apibūdinkite sakinius pagal tris kriterijus: sakymo tikslą, būdą ir sandarą.
- Aptarkite sakinių tipų paskirtį šiame kvietime. Kaip pranešama informacija? Ar klausiama norint ką nors sužinoti? Ką rodo šaukiamasis sakinys? Kodėl kvietime reikia skatinti? Atsakymus pagrįskite.
- Vartodami įvairaus tipo sakinius parašykite savo kvietimą į kokį nors mokyklos renginį.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"