MOKYMOSI TIKSLAI
- Susipažinsite su dalykiniu ir meniniu aprašymais.
- Sužinosite, kaip aprašyti aplinką ir žmogų.
- Mokysitės kurti aprašymus.
STEBIME
Perskaitykite du namo aprašymus ir juos aptarkite.
1
Iki laivo išplaukimo dar buvo likusios trys dienos. Tą laiką Timas galėjo gyventi pas poną Rikertą. Jo namas buvo tikra vila. Baltas, lyg debesėlis vaiskiame vasaros danguje, jis stovėjo prie pagrindinės Elbės magistralės; fasadą puošė apvalus balkonas, kurį rėmė trys kolonos, o po balkonu – maži paradiniai laipteliai, kuriuos iš abiejų pusių saugojo du romūs akmeniniai liūtai.
Timas skaudama širdimi žiūrėjo į šitą džiaugsmingą šviesų namą. Anksčiau, kai jis dar buvo besijuokiantis berniukas iš skersgatvio, visa tai jam būtų pasirodę lyg gražus sapnas, lyg laimingojo princo rūmai iš pasakos. Bet kai esi pardavęs savo juoką, vargu ar tave gali nudžiuginti tokie daiktai. Liūdnas ir susirūpinęs Timas praėjo tarp dviejų romių liūtų ir įžengė į namą.
(Džeimsas Kriusas)
2
Slėnyje prie Neries parduodami visiškai įrengti namai su BALDAIS bei BUITINE TECHNIKA. Į pasiūlymą įeina užuolaidos, patalynė, rankšluosčiai, indai bei stalo įrankiai. Kvartalas yra 6 km nuo miesto centro. Suformuoti 32 sklypai gyvenamųjų namų statybai. Netoliese bus įrengta mokykla, darželis, laisvalaikio ir poilsio zonos. Kvartalo keliai grįsti trinkelėmis, įrengti dviračių takai, šaligatviai. Norinčiuosius gauti detalesnės informacijos prašome kreiptis į...
(Iš reklaminio skelbimo)
- Atsakydami į pateiktus klausimus, aptarkite pirmą tekstą.
- Koks pastatas aprašomas šioje ištraukoje?
- Kokia namo dalis aprašoma ir kaip ji vadinama?
- Kokios architektūrinės detalės išryškinamos šiame namo aprašyme?
- Ką namo ir jo detalių aprašymas leidžia spręsti apie namo gyventoją?
- Kieno akimis žvelgiama į namą?
- Kaip namo apibūdinimas susijęs su žvelgiančiojo nuotaika?
- Kokiam funkciniam stiliui priskirtumėte šį aprašymą?
- Atsakydami į pateiktus klausimus, aptarkite antrą tekstą.
- Kuo ypatingas namas, apie kurį kalbama reklaminiame tekste?
- Kokios to namo ir jį supančios aplinkos detalės išryškinamos?
- Kokiu tikslu aprašomas šis namas?
- Kokiam funkciniam stiliui priskirtumėte šį tekstą?
- Kaip manote, ar šiame aprašyme galima įžiūrėti skelbimo autoriaus požiūrį į namą. Atsakymą pagrįskite.
- Pasvarstykite, kuo skiriasi šie namų aprašymai.
AIŠKINAMĖS
Kas yra aprašymas?
Aprašymas – tai toks teksto tipas, kuriuo siekiama pavaizduoti žmogų, daiktą, gyvūną, peizažą, patalpos vidų ar išorę, veiksmo aplinką. Aprašymas reikalingas tam, kad suprastume, kaip kas atrodo, kaip veikia, kur vyksta veiksmas, kaip atrodo veikėjai. Aprašymo pagrindas yra vaizdas, kuriamas per detales, pasitelkus žmogaus potyrius: regą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą. Aprašymu ne tik kas nors apibūdinama, bet ir vertinama – išsakomas stebėtojo įspūdis arba išreiškiama nuomonė.
Kokių būna aprašymų?
Aprašymų būna dalykinių ir meninių. Vienais atvejais aplinka, daiktai ar veikėjai aprašomi siekiant perteikti apie juos tikslias žinias: informuoti apie vietovę, pastato vidų ar išorę, daikto pavidalą, tiksliai apibūdinti žmogaus ar kito pasakojamos istorijos veikėjo išvaizdą. Tokius aprašymus vadinsime dalykiniais. Pavyzdžiui, enciklopedijose pateikiamos žinios apie daiktus, reiškinius; turistinėje informacijoje apibūdinama vietovė; daikto iliustracija prie instrukcijos padeda suprasti, kaip tas daiktas naudojamas; policijos pateiktas ieškomo žmogaus portretas padeda atpažinti nusikaltėlį ir pan. Bet yra ir tokių aprašymų, kuriais siekiama ne tik papasakoti, kaip kas nors atrodo, bet ir perteikti aplinką, daiktus ar žmones matančiojo savijautą, nuotaiką. Tokių aprašymų dažniausiai randame meniniuose tekstuose, todėl juos vadinsime meniniais. Meniniu aprašymu netiesiogiai apibūdinamas, vertinamas tą aplinką stebintis ar su ja susijęs žmogus. Tokie aprašymai padeda skaitytojui geriau įsivaizduoti kūrinio veikėją, išreiškia jo jausmus, parodo, kaip jis mąsto. Stebėtojas ar su vaizduojamais dalykais susijęs žmogus meniniame tekste dažnai būna netgi svarbesnis už tai, kas aprašoma.
Kaip aprašyti aplinką?
Kai aplinką ar kokį daiktą aprašome dalykiniais tikslais, pavyzdžiui, aiškindami, kaip surasti kokią nors vietovę, pastatą, atpažinti daiktą ir panašiai, vardijame tai, ką matome, išskiriame regimus tos vietos, pastato ar daikto bruožus, detales. Pastarąsias apibūdiname pagal formą, spalvą, neretai jų aprašymą papildome kitų jutimų medžiaga: tuo, ką girdime, uodžiame, kieno skonį pajuntame ar galime paliesti. Kai kas nors aprašoma meniniame tekste, keliame klausimą, kaip tai susiję su vienu ar kitu veikėju. Pavyzdžiui, audringo peizažo aprašymas galbūt atskleidžia tą kraštovaizdį stebinčio veikėjo nerimą, o koks nors daiktas gali netiesiogiai apibūdinti jo turėtoją.
Aptarkime, kaip nuosekliai aprašyti aplinką.
APLINKOS ARBA STEBIMOS ERDVĖS APRAŠYMAS | |
Etapas | Pastaba |
| Apmąstykite, ko sieksite aplinkos aprašymu. Gal norite, kad skaitytojas detaliau suvoktų jūsų aprašomą vietą? Gal siekiate sukurti tam tikrą nuotaiką ar išreikšti savo savijautą? |
| Kas skaitys jūsų aprašymą – bendraklasiai, mokytojas, nepažįstamieji? Kuo šis erdvės aprašymas patrauks jūsų skaitytoją? Kodėl jam svarbu pažinti šią aplinką? Visuomet reikia įsivaizduoti, ką jūsų skaitytojas žino apie aprašomus dalykus, nes nuo to priklauso, kaip plačiai ar tik minėdami vieną kitą detalę aprašysite pasirinktą dalyką. |
| Užsirašykite, kokias aprašomos aplinkos detales norėtumėte išvardyti. Peržvelkite jas ir atsirinkite tik tai, kas svarbiausia, vertingiausia ir labiausiai tinka jūsų aprašymui. |
| Pagalvokite, kaip detales aprašysite: ar žvelgdami iš viršaus į apačią, ar iš toliau artyn, ar eidami iš išorės į vidų. Pasakokite nuosekliai. |
| Apgalvokite, kaip jūs vertinate aprašomą aplinką ir kokiu būdu tą vertinimą išreiškiate. Skaitytojui turi būti aišku, kuo ši aplinka yra patraukli ar, priešingai, baugi, grėsminga, primenanti ką nors nemalonaus. |
Kaip aprašyti žmogų?
Aprašydami kokį nors žmogų tiek dalykiškai, tiek meniškai apibūdiname jo fizines savybes (ūgis, veido bruožai, plaukų, akių spalva ir kt.), drabužius, elgesį, kalbėjimo manierą, būdo bruožus (drovus, valdingas, atsipalaidavęs ir pan.), įpročius, pomėgius. Taip pat dažnai minime profesiją, kitas veiklas. Visa tai kuria aprašomojo paveikslą. Beveik visuomet tokiame aprašyme išreiškiamas stebinčiojo tą žmogų požiūris, vertinimas. Rašant literatūrinį tekstą reikėtų išryškinti vieną kitą veikėjo išvaizdos ar charakterio detalę, o išsamų paveikslą kuria visas kūrinio pasakojimas – ne tik veikėjo išvaizda, bet ir elgesys, veiksmai, santykiai su kitais veikėjais ir pan.
Patyrinėkite žmogaus aprašymo etapus. Pamąstykite, kaip juos pritaikytumėte, jeigu reikėtų dalykiškai apibūdinti konkretų asmenį, tiksliai nurodant bruožus, iš kurių jį galima atpažinti, ir sukurti literatūrinį personažą, išryškinant ne tik jo išvaizdos detales, bet ir charakterio savybes, pateikti tam tikrą jo vertinimą.
ŽMOGAUS APRAŠYMAS | |
Etapas | Pastaba |
| Apgalvokite, ko sieksite žmogaus aprašymu. |
| Kuo šis žmogaus aprašymas patrauks jūsų skaitytoją? |
| Pamąstykite, kuo jūsų aprašomas asmuo išsiskiria, kuo yra ypatingas. Surašykite išvaizdos detales ir charakterio savybes. Peržvelgę jas, atsirinkite tik tai, kas reikalinga aprašymui. |
| Pagalvokite, kaip išvaizdos detales aprašysite: kokia detale pradėsite ir kokia baigsite. |
| Nuspręskite, kaip jūs vertinate tą asmenį. |
Kaip rašyti aprašymo rašinį?
Mokykliniai rašiniai įprastai yra trinarės sandaros: įžanga, dėstymas ir pabaiga. Aprašymas taip pat turi šias dalis. Prisiminkite, kaip jas rašyti.
DALYKINIO APRAŠYMO RAŠINIO SANDARA | |
Dalis | Paaiškinimas |
Įžanga – bendras įspūdis | Trumpai pristatykite aprašomą dalyką. Paaiškinkite, kodėl jį aprašote. Pateikite bendrą įspūdį. Dažniausiai įžangą sudaro viena pastraipa. |
Dėstymas – detalės | Apibūdinkite žmogų, gyvūną, daiktą ar erdvę, kurdami ryškias detales. Pasitelkite vaizdingų veiksmažodžių, epitetų, palyginimų, metaforų. Dažniausiai šią dalį sudaro dvi trys pastraipos. Kiekvienoje pastraipoje aprašomas skirtingas dalykas. Kiekviena pastraipa pradedama nauja eilute. |
Pabaiga – įvertinimas | Apibendrindami tai, apie ką rašėte, įvertinkite – išreikškite savo nuomonę ar įspūdį apie aprašomą dalyką. Nevertinkite tiesiogiai „patinka – nepatinka“. Jūsų nuomonė turi būti pasislėpusi už kruopščiai parinktų žodžių. Dažniausiai tokio rašinio pabaigą sudaro viena pastraipa. |
ĮTVIRTINAME
- Perskaitykite Antano Škėmos apysakos „Saulėtos dienos“ ištrauką ir atsakykite į klausimus.
Kiemas didelis, purvinas ir saulėtas. Apsilupinėję dviaukščiai namai sustojo netaisyklingu kvadratu... Prie kampų prisiglaudusios pašiūrės, šunų būdos, išvietės. Langai iškišo prieš saulę įvairiaspalvius skudurus.
Iš gabaliukų susiūtos antklodės, panašios į sudarkytas šachmatų lentas, vaikų sudergtos vyšninės pagalvės, nusišėrę kilimai karo it egzotiškų tautų vėliavos. Kiemo vidury išrausta didžiulė duobė, kur stambus žvyras maišosi su bulvių lupenomis, perdegusiomis anglimis ir kitokiomis šiukšlėmis.
Prie pat duobės krašto auga susirietusi kriaušė rachitikė, sulankstytu kamienu, plonomis, bejėgėmis šakelėmis, prie kurių nedrąsiai prilipo žalsvi lapeliūkščiai ir keletas rausvų susigėdusių žiedelių. Šitą kriaušelę nostalgijos priepuoly pasodino nuolatos girtas kiemsargis Steponas. Jis gimęs kaime, kur daug sodų. Jis gyventojams sukelia juoko, kai glamonėja kriaušaitę tarytum moterį. Steponas pernai neteko žmonos. Ji pabėgo su ledų pardavėju.
- Koks tai aprašymas – dalykinis ar meninis? Pagrįskite.
- Kokios kiemo detalės išryškinamos? Kokio pobūdžio yra šios detalės (regimosios, girdimosios, uodžiamosios, skonio, lytėjimo)?
- Kuo ypatingas bendras aprašomos erdvės vaizdas?
- Kaip aprašomos aplinkos detalės susijusios su ten gyvenančiais žmonėmis? Ką jos pasako apie tuos žmones?
- Kokį pasakotojo požiūrį į aprašomą aplinką perteikia išryškintos detalės? Trumpai apibūdinkite kiemą.
- Kuri šio kiemo aprašymo detalė jums atrodo įspūdingiausia ir daugiausia sakanti apie tai, kas vaizduojama?
- Atkreipkite dėmesį į kalbą. Raskite po keletą vaizdingų veiksmažodžių, epitetų, deminutyvų, palyginimų, metaforų. Koks jų vaidmuo šiame aprašyme?
- Kuris pastraipos sakinys rodo pasakotojo vertinimą?
- Perskaitykite antrą tos pačios apysakos ištrauką ir lygindami aptarkite trijų berniukų – Saškos, Mitkos ir Martynuko – išvaizdą bei elgesį.
Duobės dugne stovi Saška ir Mitka. Saška – devynerių metų liesas vaikėzas žalsvomis akimis, apsivilkęs iš motinos palto pasiūtu palaidinuku. Jo dantys kreivi, išvartyti į visas puses. Kalbėdamas jis išdidžiai šnirpščia nosim. Mitka – raudonskruostis pilvūzas, abejingas purvinam kiemui. Žodžius jis košia solidžiai ir nosies vietoje teturi dvi šnirples. Juodu stovi vienas prieš antrą ir sprendžia sunkų uždavinį. Ką juodu veiktų su paimtu belaisviu baltgvardiečiu? Saškos ir Mitkos tėvai kaunasi raudonarmiečių pusėje. Retkarčiais tėvai sugrįžta namo. Vaikai prisiklauso kruvinų nuotykių ir tebegyvena jais duobės dugne.
Ant duobės krašto stovi Martynukas, ilgas, inteligentingas berniukas, smailiu smakru, didelėmis tamsiomis akimis (mažą įstrižumą jis paveldėjo iš motinos) ir tiesia tėvo nosyte. Jo plaukai šviesūs, ir storos lūpos praviros iš smalsumo. Atrodo, kad šis berniukas visuomet kažko klausia ir nesuranda atsakymo. Jį galima būtų pavadinti gražiu, jei jis neturėtų beformių ir bespalvių lūpų. Užrietęs galvą, jis stebi saulę. Pirmą kartą po ligos. Jo mėlynas jūrininko drabužėlis švarus, bateliai nublizginti ir kaklas susuptas į motinos skarą. Martynukui karšta ir truputėlį svaigsta galva. Jis nevikriai apsisuka ir eina prie šuns būdos.
– Palauk tu, katalike (čia lenkus ir lietuvius vadina katalikais), – šaukia Martynukui Saška.
2.1. Kaip berniukai atrodo? Kokios detalės yra išryškinamos? Sudarykite jų sąrašą arba persibraižykite lentelę ir ją užpildykite.
Ypatybės | Saška | Mitka | Martynukas |
Veidas | | | |
2.2. Kokius berniukų būdo bruožus išryškina autorius?
2.3. Pasvarstykite, kaip ir kokius santykius su tėvais atskleidžia berniukų išvaizda ir elgesys.
2.4. Kuo Martynukas skiriasi nuo Saškos ir Mitkos?
2.5. Kuris pirmos pastraipos sakinys atskleidžia pasakotojo požiūrį į Sašką ir Mitką?
2.6. Koks pasakotojo požiūris į Martynuką? Iš ko sprendžiate?
2.7. Prisiminkite pirmą apysakos ištrauką. Kuriuos vaikus apibūdina kiemo aprašymas?
2.8. Kur stovi šie berniukai? Ką galėtų reikšti jų stovėjimo vieta? Atsakydami remkitės ir pirmos užduoties ištrauka.
2.9. Apibūdinkite bendrą abiejų ištraukų keliamą nuotaiką.
- Pasirinkite pasakėčią, kurios veikėjai yra gyvūnai. Aptarkite, kaip jie aprašyti ir kokie jų bruožai ar veiksmai primena žmonių elgesį.
- Sakoma, koks kambarys – toks ir jo gyventojas. Aprašykite kokio nors žmogaus, pavyzdžiui, sportininko, popmuzikos atlikėjo, lakūno ar stiuardesės, kambarį. Nepamirškite, kad norint apibūdinti asmenį pakanka išryškinti vieną ar kelias su juo susijusias detales, žadinančias skaitytojo vaizduotę.
- Įsivaizduokite, kad patekote į visai nepažįstamą aplinką ir tyrinėjate ją žvilgsniu. Parašykite vieną pastraipą apie savo įspūdžius, vartodami veiksnius akis, žvilgsnis ir tokius tarinius kaip klaidžioja, įsminga, nuklysta (į kitą vietą), užkliūva, sustoja, pastebi, slysta, tiria.
- Aprašykite pasirinktą asmenį, pavyzdžiui, klasės draugą. Atkreipkite dėmesį į jo fizines savybes, aprangą, elgesį, būdo bruožus.
 | Įžanga | Kuo jis vardu? Kada, kur ir kaip pirmą kartą susitikote? Gal apie jį išgirdote? Gal asmeniškai sutikote? |
 | Dėstymas | Kokia jo fizinė išvaizda? Kokios kūno ypatybės? Kokie jo drabužiai? Kokios asmeninės savybės? Koks charakteris? Kas tai rodo? Kuo jis domisi? Ką veikia? |
 | Pabaiga | Kuo jis tau svarbus? Kokius jausmus tau sukelia? Kokį įspūdį tau padarė? |
- Aprašykite savo augintinį ar šiaip pasirinktą gyvūną. Atkreipkite dėmesį, kaip jis atrodo, kaip elgiasi, kuria savybe yra panašus į žmones.
APIBENDRINAME
- Parašykite 200–250 žodžių dalykinį arba meninį erdvės aprašymą, skirtą jūsų giminaitei ar giminaičiui, kurie niekada nėra joje buvę.
- Pasirinkite įdomią erdvę. Tai gali būti bet kuri uždara arba atvira vieta.
- Papasakokite detaliau apie vieną dalyką (pavyzdžiui, namo kambarį, kambario kampą, fontaną gatvėje, suoliuką parke, miško kelmą, upės krantą).
- Išreikškite savo įspūdį. Paaiškinkite, kuo ši vieta ypatinga (džiugi ar, priešingai, niūri, baugi). Galite pasinaudoti minčių lietaus schema ir įspūdžio perteikimo patarimais.
Vyraujantį įspūdį galima perteikti nusakant:
- koks pirmasis įspūdis: Kai užėjau į ..., buvau nustebintas tos vietos ... (grožio, šviesumo, švaros, niūrumo, šventiškumo, skoningumo, nejaukumo);
- į ką panaši ta vieta: Ši vieta man primena / panaši į ... (rojaus kampelį, šiukšlyną, teatro sceną);
- kokį jausmą sukelia: Įėjęs į ..., visada pajuntu ... (ramybę, džiaugsmą, liūdesį).
- Remdamiesi pateiktu kambario vaizdu, sugalvokite, koks žmogus galėtų jame gyventi, koks galėtų būti jo amžius, profesija. Pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"