Dirbtinė atranka
Žmogus dar senovėje prisijaukino pirmuosius gyvūnus ir pradėjo auginti augalus. Taip greta gamtinės atrankos vyko ir žmogaus atliekama atranka (3.5.1 pav.).
Šioje temoje jūs:
- sužinosite, kaip išvedamos naminių augalų ir gyvūnų veislės;
- išsiaiškinsite, kuo dirbtinė atranka skiriasi nuo gamtinės;
- aptarsite, kuo selekcija naudinga žmogui.
Žmogus atlieka atranką
Mūsų protėviai tūkstančius metų sėjo javus ir augino gyvulius. Jie nieko nežinojo apie genetiką, tačiau pastebėjo tam tikrų paveldėjimo dėsningumų: žemdirbiai atrinkdavo didžiausias sėklas ir jas sėdavo, gyvulių augintojai suporuodavo geriausius fizinius duomenis turėjusius gyvulius. Taip elgdamiesi jie norėjo, kad palikuonys iš tėvų paveldėtų geriausias savybes. Kartodami šį procesą, žmonės išvedė kultūrinių augalų ir gyvūnų veislių, ir šios labai skyrėsi nuo laukinių protėvių. Šis procesas vadinamas dirbtinè ãtranka (3.5.2–3.5.3 pav.).
Kaip atliekama atranka
Selèkcija, arba dirbtinė organizmų atranka ir veisimas, atsirado kartu su žmonija. Visais žmonijos raidos tarpsniais jos tikslas buvo patenkinti maisto, būsto, grožio, pramogų poreikius. Taikant dirbtinę atranką pagerinami pageidaujami požymiai. Pagrindiniai selekcinio darbo būdai yra atranka ir veisimas.
Sąmoninga dirbtinė atranka turi iš anksto numatytą tikslą. Tarkime, viena obelis veda didelius vaisius, tačiau yra neatspari ligoms, o kita – atspari ligoms, bet jos vaisiai smulkūs (3.5.4–3.5.5 pav.). Kaip užauginti obelį, turinčią abi pageidaujamas savybes? Reikia išvesti tokią, kuri užaugintų didelius vaisius ir būtų atspari ligoms. Atrenkamos didesnius obuolius užauginančios obels sėklos, iš jų auginami palikuonys. Tikėtina, kad užauginti obuoliai bus didesni nei protėvių obelų.
Jeigu galvijai laikomi dėl mėsos, jie atrenkami pagal mėsos kokybę. Pieninių galvijų atranka vykdoma dėl didesnio pieno primilžio. Pavyzdžiui, veisimui paliekami tie mėsiniai galvijai, kurie auga greičiau ir užaugina daugiau raumenų. Kryžminant tokius galvijus, jų palikuonys įgis žmogui naudingų auginamų galvijų požymių (3.5.6 pav.).
Žmogus labiau nei aplinka lemia, kurie kultūrinių augalų ir gyvūnų genai turi būti perduodami iš kartos į kartą, o kurie gali būti prarasti. Taip buvo sukurta daugybė augalų ir gyvūnų veislių, kurios gerokai skyrėsi nuo laukinių protėvių.
Selekcija patvirtina evoliucijos teoriją
Nuo XVII a. naujos veislės pradėtos vesti sąmoningai. Sėsliai apsigyvenęs žmogus stengėsi pasilengvinti gyvenimą – prisijaukino daugelį laukinių gyvūnų. Sumaniai juos kryžmindamas, išvedė daug naminių gyvulių veislių. Augalų ir gyvūnų atranka, kuria siekiama išvesti individus su pageidaujamais požymiais, vadinama selèkcija. Tačiau veislė nėra rūšis, nes žmogus ją saugojo nuo gamtinės atrankos ir vykdė sau naudingą atranką. Išvesti organizmai gamtoje be žmogaus priežiūros nepajėgia išgyventi, o laisvai kryžmindamiesi ilgainiui tampa panašūs į laukinius protėvius.
Lietuvõs selekcininkai yra išvedę daug naudingų augalų ir gyvūnų veislių. Selekcija svarbi ne tik dėl naudos, bet ir moksliniams tyrimams: tiriamos paveldimosios savybės, jų keitimas ir tobulinimas.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kas yra dirbtinė atranka.
- Apibūdinkite, kaip vykdoma mėsinių galvijų selekcija.
- Palyginkite, kuo gamtinė atranka skiriasi nuo dirbtinės atrankos.
- Pateikite organizmų pavyzdžių, kai taikant selekciją iš laukinių rūšių buvo išvestos šių organizmų veislės. Parašykite, kuo tai naudinga žmogui.
- Naudodamiesi įvairiais literatūros šaltiniais, raskite informacijos apie naminius gyvulius ir kultūrinius augalus, kuriuos žmonės išvedė taikydami dirbtinę atranką.
- Pateikite pavyzdį, kaip naujos veislės augalai įgyja pageidaujamų savybių, ir paaiškinkite.
- Išanalizuokite 3.5.1 paveikslą ir pasvarstykite, kodėl vienus gyvūnus žmonės prijaukino jau 10 000 m. pr. Kr., o kitus tik prieš 2000 metų.
Praktinė veikla
Parenkite gamtamokslį pranešimą apie vieną pasirinktą selekcijos pavyzdį, pavyzdžiui, šalnoms atsparių obelų selekciją. Pranešimą renkite vadovaudamiesi pateikta struktūra:
- Problemos apibūdinimas
- Tikslas
- Teorinė pranešimo dalis
- Rezultatai
- Išvados ir pritaikymo galimybės
- Naudota literatūra
Apibendrinimas
- Dirbtinė atranka – ūkiškai vertingiausių augalų ir gyvūnų atrinkimas ir išsaugojimas veislei.
- Naujų organizmų veislių kūrimas ir esamų tobulinimas vadinamas selekcija.
- Žmogus vykdo atranką – atrenka gyvūnus arba augalus, kurie turi pageidaujamą požymį, ir juos išsaugo veislei.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"