Skaitydami augame. „Grybų karas“

x x x x

Grybų karas

1. Ei, tai vija, pinavija,
   ​Visą dieną grybais lyja.
   ​Visą dieną nuo pat ryto
   ​Grybai krito, krito, krito...
2. Kai lietus nustojo lijęs,
   ​Pražydėjo pinavijos.
   ​O miške išdygo grybų –
   ​Šimtas trisdešimt sodybų.
3. Šitų grybų pulkaunykas
   ​Buvo storas baravykas.
   ​Jis ūsus po beržu raitė
   ​Ir grybus nuo kelmo skaitė.
4. ​O kad skaičiaus nepamirštų,
   ​Tai skaičiuodavo ant pirštų.
   ​Jo žmona – riebi paliepė –
   ​Savo vyrui kartą liepė:
5. – Nors tave ir žmonės giria,
   ​​Bet esi netikęs, vyre!
   ​Viso miško grybų gėdai –
   ​Kaip tu savo žmoną rėdai?
6. Štai šį rytą dvi ruduokės
   ​Iš manęs po krūmu juokės:
   ​„Pažiūrėkit, koks sijonas –
   ​Nei jis baltas, nei raudonas.
7. Skrybėlaitė nemadinga...“
   ​Ach, kokia aš nelaiminga!
   ​Koks tu grybų pulkaunykas,
   ​Jei per dieną riogsai dykas?
8. Eik, sakau, greičiau į karą
   ​​Ir parnešk man šilko skarą…
   ​Baravykas kad supyko,
   ​O supykęs – kad suriko!
9. Trenkė kumštimi į pušį:
   ​– Grybai, eisime į mūšį!
   ​Ką sutiksim – tą užpulsim.
   ​Ką pagausim – tą prikulsim.