Lietuvių kalboje taikomi trys rašybos principai.
- Fonetinis – rašoma taip, kaip tariama: rašoma raidė atitinka taisyklingai ištartą ir išgirstą garsą: rudas, rūkas, lygus, likimas, lietus, luomas, pilkas, tulpė ir t. t.
- Morfologinis – rašoma vienodai visuose giminiškuose žodžiuose, jų formose (pavyzdžiui, veiksmažodžio laikų) ar žodžių dalyse (pavyzdžiui, priešdėliuose), net kai raidė nesutampa su tariamu ar girdimu garsu: Už[š] skers[z]gatvio stovi vieš[ž]butis, kuriame apsistojo puss[pus]eserė. Rašant reikia neaiškaus žodžio rašybą tikrinti giminiškais žodžiais, jų formomis ar žodžių dalimis, kurių rašyba nekelia abejonių: yra tik prielinksnis už; skersgatvis padarytas iš skersa gatvė; viešbutis padarytas iš viešas butas; pusseserė iš pusė sesers.
- Tradicinis – rašoma taip, kaip susitarta ir įprasta dėl įvairių lietuvių kalbos istorijos ir praktikos priežasčių, rašybą reikia įsiminti: Jieznas, bet ieva, iešmas; žąsis, ąžuolas, lęšis, ąsotis, ąsa; drąsus, drąsa, tęsinys, tęsti, tąsa; šąla, bąla, sąla, bet šalo, balo, salo; sąžinė, įvartis ir t. t. Taip pat tarptautiniai nekaitomi žodžiai metro, fojė, interviu, asorti. Iš tradicijos raide i žymimas priebalsių minkštumas: liaunas, liūdnas, greitosios ir t. t.
Lietuviškų žodžių šaknyse po minkštųjų priebalsių rašome e: ledas, senas, geras, žemė.
Tarptautiniuose žodžiuose po minkštųjų priebalsių rašome (i)a: aliarmas, girlianda, pliažas.
Lietuviškų žodžių šaknyse po minkštųjų priebalsių rašome (i)au: džiaugtis, šiaudas, kiauras.
Tarptautiniuose žodžiuose po minkštųjų priebalsių rašome eu: leukocitai, reumatas.
Eu rašome ir tarptautinių žodžių pradžioje: Europa, euforija, Eugenija, eukaliptas.
Tarptautinėse nepatikrinamose priesagose rašoma (i)a:
-acija: transliacija, cirkuliacija;
-antas: simuliantas, spekuliantas;
-atorius: izoliatorius, ventiliatorius;
-aras, -arus, -arija: kapiliaras, populiarus, kanceliarija.
Priebalsis [j] ir tariamas, ir rašomas:
- senesniuose skoliniuose, dažniausiai prieš ilgai tariamą [o]: alijošius, fortepijonas, milijonas, valerijonas, milijardas;
- prieš lietuvišką galūnę: radijas, genijus, herojus, studijos;
- prieš lietuvišką priesagą: herojinis, herojiškas, studijuoti;
- tarp priebalsės ir balsės: barjeras, premjeras, voljeras, fjordas.
Nerašomas, bet tariamas: abiturientas [abiturijentas], dialogas [dijalogas], čempionas [čempijonas], stadionas [stadijonas].
Nei rašomas, nei tariamas: izoliacija, ventiliacija, infliacija.
Yra ir dvejopai tariamų žodžių, kaip antai [kioskas] ir [kijoskas], [biblioteka] ir [biblijoteka].
Tarptautiniuose žodžiuose [ŏ] visada trumpas: choras, chaosas, metodas, telefonas.
Ilgąjį [ō] tariame senuosiuose žodžiuose, tokiuose kaip doleris, fortepijonas, majoras, milijonas, sekretorius.
Jeigu kirčiuoto skiemens pagrindas yra trumpasis balsis, dedamas kairinis kirčio ženklas: kabinetas, bilietas, guma, portretas, objektas, manekenė, balionas.
Atvirųjų skiemenų [a] ir [e] visada kirčiuojami riestiniu ženklu: demokratija, kabelis, traleris, egzaminas, pasas, planas.
Jei kirčiuoto skiemens pagrindas yra dvigarsis, pirmas jo dėmuo tvirtapradis, antras – tvirtagalis: avansas, diktantas, konkursas, dokumentas, elementas.
Nekaitomi tarptautiniai žodžiai dažniausiai turi kirčiuotą galinį skiemenį (išskyrus kelis – esperanto, neto, solo, alibi). Jis baigiasi tvirtagaliu [ė] arba trumpuoju balsiu [u], [o], [i], [a]: ateljė, kupė, interviu, meniu, loto, metro, žiuri, buržua.