Chapter 5.12 (Lietuvių kalba 6)

Priešdėliniai būdvardžiai

PRIEŠDĖLINIAI BŪDVARDŽIAI

Būdvardžių su priešdėliais irgi daroma mažiau nei daiktavardžių, mažesnė ir priešdėlių įvairovė.

27.1. Sugalvokite kuo įvairesnių priešdėlinių būdvardžių vedinių.

Geras, švarus, piktas, trumpas, kiauras, raudonas.

Nuoseklios priešdėlinių būdvardžių darybos (kai prie viso pamatinio būdvardžio pridedamas priešdėlis) yra vos keli tipai.

Priešdėlis ne- žymi ypatybės nebuvimą:

negeras nešvarus nedidelis negražus

Atkreipkite dėmesį: priešdėlis yra žodžio dalis, todėl negali būti rašomas atskirai. Su priešdėliu ne- sudaromi būdvardžių antonimai:

geras – negeras švarus – nešvarus gražus – negražus didelis – nedidelis

Su kokybiniais būdvardžiais vartojama ir dalelytė ne. Dalelytė yra atskira kalbos dalis ir su kitomis kalbos dalimis susilieti negali:

Šios kojinės ne juodos, o baltos.

Dalelyte paprastai kas nors paneigiama arba prieštaraujama:

Ne, mano šuo ne rudas. Mūsų automobilis ne juodas.

Įsidėmėkite skirtumą: Apsivilksiu kokį nors nebaltą drabužį ir Paduok man ne baltą, o margą palaidinę.

  1. Kitą dieną gėlytės žiedas buvo jau (ne) geltonas , o melsvas.
  2. Prie vartų augo (ne) didelis  alyvų krūmas.
  3. Pagulėjęs ant palangės popieriaus lapas buvo jau (ne) baltas .
  4. Kaimynų šuo didžiulis, tačiau (ne) piktas .
  5. Išvarytas į koridorių šuo jautėsi (ne) laimingas .
  6. Apleistame name buvo (ne) jauku  ir (ne) saugu .
  7. Švystelėjo saulutė ir pasidarė (ne) šalta .

Būdvardžiai su priešdėliais apy-, po-, prie- žymi tam tikrą ypatybės laipsnį:

apygeris apyjuodis pominkštis potrumpis priekurtis

Kaip prisimenate, priešdėlio apy- vedinių reikšmė artima priesagos -okas vedinių reikšmei:

apysausis – sausokas apyšlapis – šlapokas apytuštis – tuštokas

27.3. Sugalvokite sakinių su pateiktais priešdėliniais būdvardžiais.

Apysausis, apyjuodis, apysenis, pominkštis, potrumpis, posaldis.

Atkreipkite dėmesį: kaip ir daiktavardžių priešdėliniuose vediniuose, būdvardžių priešdėliniuose vediniuose keičiasi pamatinio žodžio galūnė:

geras – apygeris, pogeris kurčias – priekurtis

27.4. Padarykite būdvardžių priešdėlinių vedinių.

Tiesus, pilnas, keistas, stiprus, naujas, saldus, status, tamsus.

27.5. Nurašykite sakinius ir pabraukite priešdėlinius būdvardžius. Priešdėlius pažymėkite sutartiniu ženklu.

1. Pastatas buvo nesaugus. 2. Ledas dar poplonis, negalima ant jo lipti. 3. Kuprinė buvo apysunkė, todėl džiaugiausi, kai Simas pasisiūlė ją panešti. 4. Kojinės buvo dar apynaujės, nereikėjo jų išmesti. 5. Uždavinys pasirodė visai nesudėtingas. 6. Kiaušinis buvo poskystis, tokio aš nemėgstu.

SUŽINOKITE DAUGIAU

Kaip matėme, darant priešdėlinius vedinius keičiasi pamatinio žodžio galūnė. Tiesa, esama ir išimčių, pavyzdžiui, ilgas pailgas.

Dar yra gana keistos darybos grupė: pomirtinis gyvenimas, begalinė širdgėla, priešlėktuvinė gynyba, tarptautinis susitarimas, bemiegės naktys, beginklis žmogus, ikikariniai, prieškariniai, pokariniai laikai. Aiškiai matyti, kad čia būdvardžiai padaryti iš prielinksninių junginių: po mirties, be galo, tarp tautų, iki karo, po karo, prieš karą ir t. t. Tokių vedinių pamatinė konstrukcija neleidžia jų laikyti priešdėliniais. Čia tikrasis darybos elementas yra priesaga arba galūnė, nes su priešdėliu vienų kalbos dalių iš kitų nedarome. Tai aiškiai matėme nagrinėdami daiktavardžių priešdėlinius vedinius. Vadinasi, pomirtinis padarytas tiesiog iš mirtis ir turi du darybos elementus: po- ir -inis. Taigi, daryba priešdėlinė ir priesaginė, kitaip sakant, mišrioji.

Tai neįprasta todėl, kad į darinius mes žvelgiame iš dabarties, jau suformulavę darybos dėsnius, o žodžių ir jų darybos istorija labai sena. Kartais sunku pasakyti, kas iš ko ir kaip padaryta, kokie pamatiniai žodžiai jau išnykę, kas kalbos istorijoje atsiradę naũja ir kas nėra taip sistemiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Please wait