Šioje temoje MES:
- aptarsime SSRS valdžios santykius su Lietuva po 1990 m. kovo 11 d.;
- sužinosime, kaip Lietuvai pavyko apginti nepriklausomybę;
- apžvelgsime Lietuvõs padėtį pirmaisiais nepriklausomybės metais.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
AKTUALU! Kaip buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas?
Po rinkimų pagrindinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio uždavinys buvo per artimiausius LSSR Aukščiausiosios Tarybos posėdžius kuo greičiau įgyvendinti paruoštą ir gerai apgalvotą valstybės atkūrimo planą. Istorinė LSSR Aukščiausiosios Tarybos sesija prasidėjo 1990 m. kovo 10 d., svarbiausi dokumentai buvo priimti kitą dieną (39.1 pav.). Pagrindinį darbą – paruošti Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą ir kitus su Lietuvos valstybingumu susijusius dokumentus – atliko Sąjūdžio deputatų klubas (jis veiklą pradėjo kovo pradžioje). Svarbiausias šio klubo įnašas į nepriklausomybės atkūrimą buvo sprendimas, kad nepriklausomybę reikia paskelbti iš karto. Sąjūdžio deputatų klubas per trumpą laiką parengė pagrindinių dokumentų projektus, jie buvo priimti pradėjus darbą Aukščiausiajai Tarybai. Parlamento dauguma, kurią sudarė LPS iškelti deputatai, jausdama didžiulę visuomenės paramą, veikė ryžtingai.
LPS taktika – be kompromiso siekti nepriklausomybės – buvo veiksmingesnė ir teisingesnė negu Lietuvos komunistų partijos nuostata, kad viską įgyvendinti reikia „žingsnis po žingsnio“. LPS kandidatai, laikydamiesi šio principo ir savo rinkiminių pažadų, 1990 m. kovo 11 d. LSSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku išrinko LPS seimo lyderį V. Landsbergį (39.2 pav.) ir priėmė keletą svarbių nutarimų, o vėlai vakare priėmė patį svarbiausią dokumentą – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą (1 šaltinis, 39.3 pav.). Už šį aktą balsavo 124 deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Remiantis Kovo 11-osios aktu, Lietuvos valstybė buvo atkurta su savo teritorija, gyventojais ir įgijo suverenitetą. Pirmiausia tai buvo LPS ir visos lietuvių tautos laimėjimas. Sąjūdžio keltas svarbiausias tikslas buvo pasiektas. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs LPS sėkmę, buvo politinės situacijos pasikeitimas pačioje sovietinėje imperijoje. Šia padėtimi LPS vadovybė vykusiai pasinaudojo ir pelnė visos tautos pasitikėjimą.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes.
- Kieno iniciatyva buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė?
Sovietų pastangos išlaikyti Lietuvą SSRS
AKTUALU! Kaip SSRS siekė nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą išlaikyti savo sudėtyje?
Soviẽtų Sąjunga Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą sutiko priešiškai. M. Gorbačiovas ir kiti aukšti sovietų pareigūnai primygtinai reikalavo, kad būtų atšauktas kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, o A. M. Brazauskas, kurio vadovaujama LKP atsiskyrė nuo SSRS komunistų partijos (plačiau žr. 38.1 vadovėlio temą „Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos“), vadintas išdaviku (2 šaltinis).
Lietuvai nesutikus, balandžio 18 d. sovietų valdžia pradėjo Lietuvos ekonòminę blokãdą, ji truko iki birželio 29 dienos. Blokada sudavė stiprų smūgį Lietuvos ekonomikai: trūko degalų, kurį laiką nedirbo Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, dėl žaliavų trūkumo užsidarė kai kurios gamyklos, padaugėjo bedarbių.
Kad ir buvo sunkumų, Lietuvà sugebėjo atsilaikyti prieš spaudimą ir diplomatinėmis priemonėmis pasiekė, kad ekonominė blokada būtų atšaukta. Tačiau Lietuva nepanaikino 1990 m. kovo 11 d. priimto Nepriklausomybės Akto, todėl Sovietų Sąjunga 1991 m. pradžioje „Lietuvos klausimą“ pamėgino išspręsti prievarta (39.4 pav.). Daugiausia dėl ekonomikos sunkumų 1991 m. sausio pradžioje atsistatydinus pirmajai Lietuvos vyriausybei, vadovaujamai Kazimiros Danutės Prunskienės, sausio 10 d. M. Gorbačiovas kaip ultimatumą Lietuvai pareiškė reikalavimą, kad tučtuojau būtų atkurta Soviẽtų Sąjungos konstitucija ir panaikinti jai prieštaraujantys aktai, pirmiausia kovo 11 d. aktas.
Naktį iš sausio 10 d. į 11 d. Vilniaus gatvėse važinėjo SSRS šarvuotoji technika. Sausio 11 d. sovietų kariuomenė užėmė Spaudos rūmus ir Krašto apsaugos tarnybos pastatus Vilniuje, Šiauliuosè, Alytujè, vėliau – Vilniaus geležinkelio mazgą. Buvo grobiami ir niokojami valstybiniai pastatai, užkertami keliai.
Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui V. Landsbergiui pakvietus, sausio 12 d. vakare minios vilniečių ir iš kitų Lietuvos vietų atvykusių žmonių rinkosi budėti prie parlamento rūmų, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto, televizijos bokšto. Aplink Aukščiausiosios Tarybos pastatą buvo statomos betoninės sienos ir spygliuotosios vielos užtvaros. Apie 12 val. nakties tankais, šarvuočiais ir sunkvežimiais iš Šiáurės miestẽlio – Vilniaus miesto mikrorajono – atvyko SSRS kariškiai ir, naudodami šaunamuosius ginklus, apgulė televizijos bokštą (39.5, 39.6 pav.), Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą (39.7 pav.), kurį gynė tūkstantinė Lietuvos gyventojų minia.
Žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai buvo sužeisti. Didžioji dalis laisvės gynėjų buvo palaidoti Antãkalnio kapinėse (39.8 pav.). Iš visos Lietuvos atvažiavę žmonės toliau saugojo Lietuvos parlamentą (3 šaltinis).
Po tragiškų sausio 13-osios įvykių Vakarų valstybės užjautė Lietuvą ir reikalavo iš Sovietų Sąjungos vadovybės nutraukti karo veiksmus. Tarptautiniu mastu krito M. Gorbačiovo įvaizdis. Nepaisydamos visuotinio pasmerkimo, sovietų kariuomenė ir Lietuvai priešiškos jėgos toliau kontroliavo Lietuvos radiją ir televiziją, valdė kitus strateginius šalies pastatus.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Lietuvos padėtį 1991 m. pradžioje.
- Kodėl SSRS kariuomenė ryžosi šturmuoti televizijos bokštą?
Lietuvos tarptautinis pripažinimas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl didžiosios valstybės elgėsi dviprasmiškai neskubėdamos pripažinti Lietuvos nepriklausomybės?
Kad ir kaip pasaulis užjautė Lietuvą ir smerkė sovietų agresiją per tragiškus 1991 m. sausio 13-osios įvykius, Vakarai neskubėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. Daugiausia paramos sulaukta ne iš JAV ar kurios kitos didžiosios Vakarų valstybės, bet iš nedidelės Islándijos. 1991 m. vasario 11 d. Islándija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Dėl Vakarų pasyvumo Sovietų Sąjunga ir toliau naudojo prievartą bei smurtą prieš Lietuvos gyventojus. Kaip pavyzdį galima paminėti 1991 m. liepos 31 d. įvykius Mẽdininkų muitinės poste, kai buvo nužudyti 7 Lietuvos pasieniečiai (39.9, 39.10 pav.).
Tik 1991 m. rugpjūtį Maskvojè žlugus pučui, per kurį komunistai mėgino susigrąžinti valdžią Soviẽtų Sąjungoje, Lietuvos kelias į nepriklausomybę tapo laisvas (39.11 pav.). Nepavykęs pučas reiškė ne tik sovietų valstybės žlugimą, bet ir Lietuvos bei kitų ilgus dešimtmečius buvusių sovietinių respublikų išsivadavimą, jų tarptautinį pripažinimą.
Kodėl V. Lenino paminklas iš Lukiškių aikštės Vilniuje pašalintas tik 1991 m. rugpjūtį, t. y. praėjus pusantrų metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo?
Lietuvos nepriklausomybė tapo realybe. Rugsėjo 6 d. Lietuvą pripažino ir Sovietų Sąjunga, rugsėjo antroje pusėje ji buvo priimta į Jungtines Tautas. Lietuva grįžo į pasaulio žemėlapį, iš kurio prievarta buvo ištrinta dar 1940 m. vasarą. Nepriklausomybės atkūrimas, kaip ir tarptautinis pripažinimas, buvo visos lietuvių tautos laimėjimas.
Klausimai ir užduotys
- Kuri valstybė pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?
- Apibūdinkite Lietuvos padėtį po 1991 m. rugpjūtį Maskvoje įvykusio pučo.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kieno iniciatyva buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė?
- Nurodykite SSRS paskelbtos ekonominės blokados padarinius Lietuvai.
- Kokiomis priemonėmis SSRS mėgino Lietuvą išlaikyti savo sudėtyje?
- Kodėl užsitęsė Lietuvos nepriklausomybės tarptautinis pripažinimas?
TYRINĖKITE!
Naudodamiesi internetu, pasidomėkite, kaip Lietuvojè įamžinti 1991 m. sausio 13 d. ir kiti kovoje už Lietuvos nepriklausomybę žuvę asmenys. Rastą informaciją aptarkite su klasės draugais.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. priimtas aktas „Dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo“
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, 1990–1992, kompaktinis diskas, Vilnius, 2005.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kokiu pagrindu atkurta nepriklausoma Lietuva?
- Koks vaidmuo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akte skiriamas lietuvių tautai?
- Kodėl Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akte paminėtos net kelios datos? Kuo jos svarbios Lietuvai?
- Paaiškinkite Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akte minimas sąvokas: suverenitetas, Lietuvos Taryba, Steigiamasis Seimas.
- Kokios vertybės išskirtos Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akte?
2 šaltinis
Iš 1990 m. kovo 22 d. SSRS komunistų partijos Centro komiteto politinio biuro posėdžio
Apie Lietuvą.
Gorbačiovas. Varenikovas pasiūlė paskelbti ypatingąją padėtį ir įvesti prezidentinį valdymą. Aš manau, kad dar neatėjo laikas, tai tik sukeltų sumaištį. <…> Jeigu pasitaikys išpuolių prieš armiją ir komunistus – įsikišti. <…>
Ryžkovas. Visi stebi Lietuvą – Grùzija, Moldãvija „atlaužusios gaiduką“. Mes negalime leisti, kad Lietuva štai taip demonstratyviai išstotų iš Sąjungos. <…> Brazauskas mus išdavė ir sėdo ant anos valdžios suolelio. Būtina gretutinė valdžia – koks nors organas, buvęs premjeras ir kt. Surasti naują ramstį vietoj Brazausko.
Slapti Gorbačiovo archyvai, iš rusų kalbos vertė Darius Kauzanas, Vilnius: Alma littera, 2012, p. 158–159.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Apibūdinkite šaltinyje aptariamą Lietuvos politinę padėtį.
- Kuo panašus M. Gorbačiovo ir Nikolajaus Ryžkovo požiūris į Lietuvą?
- Kuo skyrėsi M. Gorbačiovo ir N. Ryžkovo požiūris į Lietuvą?
- Kodėl, kaip minima šaltinyje, tuo metu Lietuva buvo visų stebima?
- Apie kokią A. M. Brazausko išdavystę kalba N. Ryžkovas?
- Padarykite išvadą apie SSRS ir Lietuvos santykius aptariamuoju laikotarpiu.
3 šaltinis
Iš 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovybės kreipimosi
Mielieji žmonės Nepriklausomybės aikštėje ir prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų! Šiandien yra liūdesio ir rūstybės diena. Žuvo mūsų broliai, žuvo todėl, kad gynė Lietuvą. Kai kurių vardus mes jau žinome ir pasakėme. Kitus dar sužinosime. Bet šiandien, kaip niekada anksčiau, spręsis Lietuvos likimas, ar mes galėsim žengti toliau į nepriklausomybę. Ir jeigu atlaikysime šį puolimą, mūsų padėtis, mūsų ateitis bus daug tvirtesnė ir daug aiškesnė. Jeigu mūsų kelias bus palaužtas, Lietuva atgims vėliau, po kurio laiko, sugriuvus neapykantos ir melo imperijai, kuri jau ir taip griūva. <…> Jūs girdėjote liūdnas, skaudžias žinias, jūs pavargote, jūs šalote visą dieną, visą naktį prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tikriausiai ne vieno jūsų širdyje nuoskauda ir pyktis prieš tuos nedorėlius, kurie taip elgiasi su Lietuva. O vis dėlto užslopinkite tą pyktį, atgręžkite jiems nugaras, žvelkite vienas į kitą, o ne į priešą. Žvelkite į artimo, į draugo akis ir dainuokite. Daina mums padėjo, padėjo šimtmečiais. Ir dabar dainuokime, giedokime šventas giesmes, tik nesiplūskime, nesikeikime ir nesileiskime į muštynes. Tegu mūsų širdyse būna daugiau ramybės, daugiau šviesos ir tikėjimo. O aniems palikime blogus jausmus ir nusikaltimus. Būkime tokie, kokie turime būti, ir mūsų Lietuva bus šviesi ir laiminga! Nekreipkime dėmesio į tuos šaudymus, dainuokime!
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, 1990–1992, kompaktinis diskas, Vilnius, 2005.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Koks pagrindinis šio kreipimosi tikslas?
- Kaip šaltinyje vertinami Lietuvos gyventojai? Atsakymą pagrįskite dviem šaltinio citatomis.
- Apibūdinkite šaltinyje aptariamos Lietuvos visuomenės bruožus.
- Nurodykite šaltinyje minimą Lietuvos gyventojų kovos su SSRS taktiką.
- Įrodykite, kad pasiteisino jūsų nurodyta Lietuvos gyventojų pasirinkta kovos taktika.
Sąvokos
Ekonòminė blokadà – valstybės ar valstybių grupės izoliavimas, atkirtimas nuo žaliavų šaltinių, trukdymas įvežti ir išvežti prekes.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"