<...> žiedas, ant piršto nešiojamas daugelį metų,
iš apačios vis labiau be pertrūkio ima plonėti;
lašas po lašo varvėdamas akmenį prakala, riestas
arklo noragas laukuos pamažu geležinis sudyla <...>
<...> matome tat, daiktai nuo trinties visada sumažėja,
bet tų kūnų, kurie nuo daikto atsiskiria nuolat,
mūsų akims pavyduolė gamta neleido matyti1.
1Tai ištrauka iš Tito Lukrecijaus Karo (Titus Lucretius Carus, apie 97–55 m. pr. Kr.) poemos „Apie daiktų prigimtį“ (De rerum natura); leidykla „Mintis“, 1964, vertėjas M. Račkauskas. Lukrecijus – Ròmos filosofas, apibendrinęs senovės Graikijos mąstytojų teiginius apie medžiagų sandarą.
Tie kūnai, kurių „mūsų akims pavyduolė gamta neleido matyti“, – tai atomai. Prireikė beveik pustrečio tūkstantmečio, kol senovės Graikijos filosofų Leukipo ir Demokrito tezė, jog viskas sudaryta iš atomų, kad egzistuoja tik atomai ir tuštuma tarp jų, tapo visuotinai pripažinta tiesa.
Išnagrinėję šį skyrių, gebėsite:
- palyginti, kuo vieni izotopai skiriasi nuo kitų;
- paaiškinti, kaip išmatuojama atomo masė;
- iš masių spektro apskaičiuoti elemento santykinę atominę masę;
- apibrėžti, kas yra atominė orbitalė;
- paaiškinti, kokia seka elektronai užpildo orbitales;
- nusakyti atomo elektronų konfigūraciją – išsidėstymą atome;
- užrašyti elektronų konfigūracijos elektroninę formulę;
- pateikti radioaktyviųjų izotopų taikymo pavyzdžių;
- paaiškinti, kas yra pusėjimo trukmė.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"