Koordinacinis (donorinis-akceptorinis) ryšys

Paprastai kovalentinis ryšys susidaro, kai susijungia po vieną elektroną turinčios dviejų atomų orbitalės (3.5.1 pav., a). Bendroji elektronų pora gali susidaryti ir kitu būdu (3.5.1 pav., b). Antruoju atveju H^– jonas yra dònoras (davėjas, duoda elektronų porą), H⁺ jonas – akcèptorius (gavėjas, ryšiui sudaryti pasinaudoja kitos dalelės elektronais, pats duoda tik tuščią orbitalę). Nors abiem atvejais susidaro toks pat kovalentinis ryšys, donoriniu-akceptoriniu būdu susidariusiam kovalentiniam ryšiui prigijo koordinãcinio ryšio pavadinimas. Tokiam ryšiui susidaryti reikia, kad viena dalelė turėtų laisvąją elektronų porą, o kita – tuščią orbitalę.

Amoniakas NH₃ yra bazinių savybių medžiaga. Reaguojant su rūgštimis susidaro amonio jonas $$ {\mathrm{NH}}_4^{+}$$. Bendróji ir sutrumpintoji jòninė lygtis:

NH₃(aq) + HNO₃(aq) → NH₄NO₃(aq);

(3.5.1)

NH₃(aq) + H⁺(aq) → $$ {\mathrm{NH}}_4^{+}$$(aq).

(3.5.2)

3.5.2 paveiksle parodytas amonio jono susidarymas.

Tai, ką lygtyse žymime kaip vandenilio joną H⁺(aq), yra šiek tiek sudėtingesnė dalelė. Vandeniniame tirpale H⁺ jonas jungiasi su vandens molekule ir sudaro oksonio joną H₃O⁺. Šis jonas susidaro koordinaciniu būdu (3.5.3 pav.).