Chapter 1.3 (Istorija 6)

Šokinėjimas per istorijos periodus ir epochas

Šioje temoje MES

  • Išsiaiškinsime Euròpai būdingą istorijos periodizaciją.
  • Nustatysime istorijos laikotarpių pradžios ir pabaigos ryškiausius įvykius bei reiškinius.
  • Svarbiausius Lietuvõs istorijos įvykius susiesime su Euròpos istorijos laikotarpiais.

Periodizuokime ir periodizuokimės!

Įsivaizduokite, kad turite galimybę nusikelti 100, 200, 1 000 ar net 2 000 metų į praeitį. Ten galite susitikti su savo bendraamžiais, pamatyti miestus, lankytis pilyse. Kaip manote, ar pavyktų susikalbėti su žmonėmis iš praeities, ar jie domėtųsi tais pačiais dalykais kaip ir jūs, ar kalbėtų ta pačia kalba? Deja, laiko mašinos dar niekas nesukūrė, todėl mes pamėginsime praeitį pažinti kitais būdais – pasitelkdami mintis ir vaizduotę. Taip pat pasidomėsime istorijos epochomis, jų bruožais, nes net ir laiko mašina keliaudami į konkretų praeities laikotarpį privalėtume juo pasidomėti.

Susipažinti su pagrindiniais praeities epochų bruožais yra labai naudinga, nes, skaitydami knygas, žiūrėdami filmus, keliaudami po įvairius miestus ir šalis, galėsite atpažinti praeities ženklus, orientuotis tūkstantmetėje istorijoje. Visa tai darysime ne tik šioje temoje, bet ir visame 6-os klasės vadovėlyje. Kad ir kokią temą šiais mokslo metais nagrinėsite, visada prisiminkite istorijos periodus ir kiekvieną įvykį priskirkite konkrečiam periodui.

Penktoje klasėje jau išsiaiškinome, kad istorikai praeitį suskirstė į tam tikrus laikotarpius. Tokį praeities suskirstymą į laikotarpius vadiname istorijos periodizacija. Smulkesnės istorijos laikotarpių dalys vadinamos epochomis – jos pasižymi ryškiais akcentais, pavyzdžiui, išsiskiria architektūra, menu, pasaulio suvokimu. Taigi praeities ženklus, įvykius ir žmones galime priskirti ne tik konkretiems amžiams, bet ir periodams bei epochoms.

Būtina pasakyti, kad toks laiko skaičiavimas ir skirstymas, apie kurį kalbėsime, būdingiausias europiečiams, arba Vakarų pasauliui. Kodėl taip yra? Periodai išskiriami labiausiai atsižvelgiant į Europos, o ne kitų žemynų istoriją. Pavyzdžiui, mes Viduramžius užbaigiame, o Naujuosius laikus pradedame geografiniais atradimais, kuriuos atliko europiečiai. Kinijos, Ìndijos ar Amèrikos civilizacijų laikas gali būti skaičiuojamas neatsižvelgiant į mūsų – europiečių – supratimą. Gyvename Lietuvojè, Euròpoje, todėl didžiausią dėmesį ir skirsime mums įprastam laiko skaičiavimui.

Šiandien gyvename Naujausiaisiais laikais. Svarbu suprasti, jog prieš šimtus ar tūkstančius metų gyvenę asmenys nelaikė savęs senovės ar Naujųjų laikų žmonėmis, – šie pavadinimai atsirado vėliau. Kada baigėsi vienas periodas ir prasidėjo kitas, istorikai nusprendė atsižvelgdami į reikšmingus įvykius, kurie itin smarkiai pakeitė žmonių gyvenimą. Prie tokių svarbių įvykių galime priskirti rašto išradimą, kurios nors didelės valstybės (pavyzdžiui, Vakarų̃ Ròmos imperijos) žlugimą, knygų spausdinimo pradžią, geografinius atradimus ar vieną iš pasaulinių karų (1.1–1.3 pav.).

1.1 pav. Rozetės akmuo, ant kurio prieš 2 200 metų senovės Egiptè iškalti įrašai. Istorikai prie reikšmingiausių istorinių įvykių, žyminčių naujo periodo pradžią, priskiria rašto atsiradimą (pra sideda senovės istorija) ir knygų spausdinimo pradžią (Naujųjų laikų pradžia). Gal ateityje tokiu reikšmingu įvykiu bus laikomas interneto atsiradimas?
1.2 pav. Senovinė spausdinta knyga
1.3 pav. 1914–1918 m. vykęs Pirmasis pasaulinis karas ne tik sukrėtė Euròpą ir visą pasaulį, bet ir tapo atspirties tašku, nuo kurio pabaigos istorikai skaičiuoja naują periodą – Naujausiuosius laikus

Kaip nėra konkrečios dienos, kai vaikas tampa suaugusiuoju, taip nėra ir tikslaus laiko, kada vienas istorijos periodas keičia kitą. Tai tik mokslininkų susitarimas. Taigi, galbūt po tūkstančio metų istorikai mūsų laikus vadins visiškai kitaip nei mes dabar: ne Naujausiaisiais laikais, o, tarkim, žmonių, svajojusių apsigyventi Marse, periodu.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl istorikai istoriją yra suskirstę į laikotarpius?
  2. Kuo europietiškasis istorijos periodizacijos modelis skiriasi nuo kituose žemynuose įprastos periodizacijos?
  3. Kaip vadinamas istorijos laikotarpis, kuriame gyvename? Kaip manote, kodėl?

Istorijos laikotarpiai ir jų bruožai

Kaip jau aptarėme, istorijos skirstymas į laikotarpius yra susitarimo reikalas. Esama ir netradicinių skirstymų į laikotarpius – tai darantys mokslininkai mėgina pagrįsti savo siūlomą modelį. Vis dėlto iki šiol yra įsitvirtinęs tradicinis istorijos periodizacijos modelis, sudarytas iš vieno priešistorės (próistorės) ir keturių istorijos laikotarpių.

Kiekvienas laikotarpis turi sąlygišką pradžią, ryškų įvykį, kuris ėmė keisti to meto žmonių gyvenimą arba jų pažįstamo pasaulio žemėlapį. Kartais istorijos laikotarpio pradžią ar pabaigą žymi ne vienas, o keli įvykiai ar reiškiniai. Tai ne klaida, paprasčiausiai panašiu metu įvyksta net keletas labai stipriai pasaulį keičiančių dalykų, todėl sunku pasirinkti tik vieną. Svarbu pasakyti, kad, prasidėjus naujam istorijos periodui, įvairios permainos nebūtinai vyksta visame žemyne. Pavyzdžiui, Renesansas prasidėjo ne iš karto visoje Europoje, o tik Itãlijoje. Ir tik vėliau pamažu išplito į kitus kraštus.

Susipažinkime su tradiciniu istorijos periodizacijos modeliu analizuodami duomenis 1.1 lentelėje ir laiko juostoje. Jose matysite, kokie įvykiai ar reiškiniai žymi laikotarpių pradžią ir pabaigą. Ir atminkite: vieno laikotarpio pabaiga yra kito pradžia.

1.4 pav. Karalius Mindaugas Lietuvõs valstybę sukūrė Viduramžiais.
1.5 pav. 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvà atkūrė nepriklausomybę – tai įvyko Naujausiaisiais laikais.
1.1 lentelė. Istorijos laikotarpiai ir jų pagrindiniai bruožai

Kiek laikotarpis truko?

Laikotarpio pradžia

Laikotarpio pabaiga

Svarbios epochos

Kas tuo metu svarbaus įvyko Lietuvoje?

Priešistorė (dar vadinama proistore)

Nuo pirmųjų žmonių atsiradimo iki rašto išradimo – apie 2,5 mln. metų. Raštą žmonija pradėjo naudoti maždaug prieš 5 500 metų.

Prieš maždaug 2,5 mln. metų Afrikoje pasirodė pirmoji žmogumi pavadinta mūsų protėvių rūšis – sumanusis žmogus.

Maždaug prieš 5 500 metų žmogus išranda raštą, išmoksta skaityti ir rašyti, kuriasi pirmosios civilizacijos.

Akmens amžius, bronzos (arba žalvario) amžius, geležies amžius

Į dabartinės Lietuvos teritoriją prieš maždaug 14 000 metų atsikrausto pirmieji žmonės, formuojasi baltų gentys, įrengiami piliakalniai.

Senovės istorija

Pasibaigus priešistorei, išskiriama senóvės istòrija. Ji truko apie 4 000 metų ir baigėsi maždaug 500-aisiais mūsų eros metais.

Maždaug prieš 5 500 metų žmogus išranda raštą, išmoksta skaityti ir rašyti, kuriasi pirmosios civilizacijos.

476 m. žlunga Vakarų Romos imperija.

Antika

Viduramžiai

Po senovės istorijos prasidėjo Vidùramžiai, jie truko 1 000 metų, maždaug nuo 500-ųjų iki 1500-ųjų metų.

476 m. žlunga Vakarų Romos imperija.

1450–1520 m. įvyksta didelių geografinių atradimų, imamos spausdinti knygos, žlunga Rytų Romos imperija (Bizántija), prasideda reformacija.

Ankstyvieji viduramžiai, Brandieji viduramžiai, Vėlyvieji viduramžiai

XIII a. pradžioje susikuria Lietuvos valstybė (1.4 pav.), 1410 m. įvyksta Žalgirio mūšis.

Naujieji laikai

Naujieji laikai truko maždaug nuo 1500-ųjų iki Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918 m.) pabaigos.

1450–1520 m. įvyksta didelių geografinių atradimų, pradedamos spausdinti knygos, žlunga Rytų Romos imperija (Bizantija), prasideda reformacija.

1914–1918 m. vyksta Pirmasis pasaulinis karas.

Ankstyvieji Naujieji laikai, Renesansas, Barokas, Apšvieta

1522 m. LDK išspausdinama pirmoji knyga. 1569 m. sudaroma Liublino unija. 1795 m. įvyksta III Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimas.

Naujausieji laikai

Naujáusieji laikai prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo ir tęsiasi iki šiol.

1918 m. pasibaigė Pirmasis pasaulinis karas.

Šie laikai tęsiasi arba istorikai dar neišskyrė naujo periodo.

1919–1920 m. Nepriklausomybės kare Lietuvà įtvirtina nepriklausomybę. 1990 m. Lietuva atkuria nepriklausomybę (1.5 pav.). 2004 m. Lietuva įstoja į ES ir NATO.

Istorijos periodų laiko juosta

Svarbu pabrėžti, kad visi istorijos laikotarpiai ir epochos yra unikalūs. Jie nėra vienas už kitą geresni ar blogesni, anuomet gyvenę žmonės nebuvo protingesni ar kvailesni negu kad dabar. Teigiamų ar neigiamų bruožų galime rasti visais laikais, kiekvienoje epochoje, todėl svarbu suprasti ir vertinti praeityje gyvenusių žmonių unikalumą ir padėkoti jiems už tai, kad išrado, sugalvojo, aprašė daug įdomių bei įspūdingų dalykų, pastatė daugybę statinių.

Klausimai ir užduotys

  1. Kuris istorijos laikotarpis truko ilgiausiai? Nurodykite jo pradžią ir pabaigą žyminčius istorinius įvykius.
  2. Kuris istorijos laikotarpis truko trumpiausiai? Nurodykite jo pradžią ir pabaigą žyminčius istorinius įvykius.
  3. Paaiškinkite, kodėl istorijos skirstymas į laikotarpius yra susitarimo reikalas.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kodėl mums svarbus europietiškasis, o ne kitų žemynų istorijos periodizacijos modelis?
  2. Nurodykite kiekvieno istorijos laikotarpio pradžią ir pabaigą žyminčius įvykius arba reiškinius.
  3. Pasakykite ne mažiau kaip vieną kiekvieno istorijos laikotarpio Lietuvos įvykį. Paaiškinkite, kuo svarbus jūsų pasirinktas įvykis.

TYRINĖKITE!

Atlikite paiešką internete ir nustatykite netradicinius periodizacijos modelius (į kokius laikotarpius skirstoma istorija ir kokie įvykiai ar reiškiniai žymi jų pradžią bei pabaigą).

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kuris istorijos laikotarpis jums labiausiai patinka? Pateikite ne mažiau kaip tris argumentus savo nuomonei pagrįsti.

Please wait