Šioje temoje MES
- Apibūdinsime skirtingus istorijos laikotarpius.
- Nustatysime svarbiausius kiekvieno istorijos laikotarpio įvykius ir reiškinius.
- Aptarsime ryškiausių Naujųjų laikų epochų išskirtinumą.
Jau žinome, kad visą istoriją, norėdami ją geriau suprasti, galime sudėti į laiko juostą, o ją suskirstyti į istorijos laikotarpius. Pamėginkime juos įdėmiau paanalizuoti. Kiekvienas laikotarpis yra svarbus, įdomus ir išskirtinis. Kuo ir kodėl?
Priešistorė
Tai pats ilgiausias istorijos periodas, trukęs nuo pirmųjų žmonių atsiradimo iki rašto išradimo (apie 2,5 mln. metų!). Nors šis laikotarpis yra pats ilgiausias, apie jį žinome labai nedaug, nes nėra rašytinių šaltinių. Geriausiai šį laikotarpį išmano archeologai, nes randa ir tiria pirmųjų žmonių gyvenimo pėdsakus. Vis dėlto, ką įsimintino nuveikė žmonės priešistorėje?
Svarbiausia, jog priešistoriniais laikais susiformavo šiuolaikinis žmogus. Šiuo laikotarpiu gyvenę žmonės buvo itin išradingi ir išmoko daugybės dalykų. Jie ne tik įkūrė ugnį (A šaltinis), įgudo medžioti, žvejoti ir rinkti įvairias gamtos gėrybes, bet ilgainiui netgi įsigudrino išdirbti žemę ir užsiauginti dalį reikiamų maisto produktų. Pirmieji žmonės savo gyvenimui pritaikė viską, ką turėjo po ranka: medį, akmenį, kaulą (2.1 pav.). Taip pat jiems pavyko prisijaukinti dalį gyvūnų, kuriuos šiandien laikome naminiais: arklį, šunį, karvę.
Nors priešistorės laikotarpiu žmonės dar nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, jie piešė. Pasaulyje yra išlikęs ne vienas paslaptingas piešinys, kurį prieš tūkstančius metų nupiešė pirmieji dailininkai (2.2 pav.). Taigi, savo protėviams iš priešistorės periodo turime būti dėkingi už daugelį svarbių turimų įgūdžių.
Nuslinkus ledynams pirmieji žmonės pasiekė Šiáurės Euròpą ir dabartinės Lietuvos teritoriją.
A šaltinis. Apie ugnies prisijaukinimą akmens amžiuje
Manoma, kad iš pradžių ugnies bijota. Gaisrus sukeldavo tik gamtos stichijos, pavyzdžiui, žaibai. Turbūt žmogus pirmiausia sugalvojo ugnį atsinešti iš natūraliai kilusių gaisrų ir pamažu išmoko ją valdyti. Ugnies rusenimas galėjo būti palaikomas jos niekada neužgesinant.
Ir tik vėliau žmogus suprato, kad ugnį įmanoma išgauti pačiam. Vienas pirmųjų būdų tai padaryti – trinti medžio lazdelę į medinę lentelę. Kai kuriose pirmykštėse žmonių gentyse šis būdas naudojamas iki šiol.
Ugnies prisijaukinimas pakeitė visą žmogaus gyvenimą. Visų pirma pakito jo mityba ir virškinimo sistema, nes jis ėmė valgyti termiškai apdorotą maistą. Ugnis buvo naudojama pasišildyti ir pasišviesti. Dabar net neįsivaizduojame gyvenimo be šviesos ir šilumos, o ugnies liepsna tam buvo naudojama nuo akmens amžiaus laikų iki pat elektros atsiradimo XX amžiuje!
Gabrielė Gudaitienė, Monika Žemantauskaitė, Justina Kozakaitė, Kunigunda Bardočienė, Pirmykščio žmogaus kailyje: už ką esame skolingi akmens amžiaus žmogui?, Vilnius, 2016, p. 66–67.
Klausimai ir užduotys
- Po kokių reiškinių žmonės tikriausiai pirmą kartą galėjo pamatyti ugnį?
- Kokie galėjo būti pirmieji ugnies išgavimo būdai?
- Kaip ugnies prisijaukinimas pakeitė žmonių gyvenimą? Nurodykite ne mažiau kaip du aspektus.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl priešistorė laikoma ilgiausiu istorijos laikotarpiu? Atsakymą argumentuokite.
- Nurodykite tris, jūsų nuomone, didžiausius žmogaus pasiekimus priešistorės laikotarpiu. Paaiškinkite kiekvieno iš jų svarbą.
Senovės istorija
Senovės istorija vadiname kelių tūkstančių metų periodą, kuris truko nuo rašto atsiradimo ir pirmųjų valstybių susikūrimo (maždaug prieš 5,5 tūkst. metų) iki Romos imperijos žlugimo (476 m.). Pirmieji paminėti įvykiai iš esmės pakeitė žmonių gyvenimą, o Romos imperijos – didžiausios tuo metu žinomos valstybės – žlugimas žymėjo ištisos Antikos epochos pabaigą. Per šį laiko tarpą įvyko daugybė svarbių pasaulio istorijos įvykių. Išskirkime keletą:
- susikūrė pirmieji miestai ir pirmosios valstybės;
- žmonės Egiptè ir Mesopotãmijoje išrado raštą;
- kūrėsi pirmosios civilizacijos. Penktoje klasėje jau išsiaiškinome, kad civilizacijomis vadiname kraštus, kuriuose susikūrė miestai bei valstybės, žmonės išrado ir naudojo raštą, išmoko skaičiuoti laiką ir kuriuose suklestėjo amatai bei prekyba. Senovės civilizacijos kūrėsi gana nedidelėje Žemės rutulio dalyje: Egipte, Mesopotamijoje, Ìndijoje ir Kinijoje, aplink Viduržemio jūrą;
- senovės pasaulyje atsirado pirmosios monoteistinės religijos – judaizmas ir krikščionybė;
- senovės graikai ir romėnai sukūrė antikinę kultūrą, ji iki šiol yra svarbus šiuolaikinės Euròpos pamatas (2.3, 2.4 pav.). Daugelį graikų ir romėnų išradimų naudojame ir šiandien. Mūsų gyvenime įprastos demokratijos ir respublikos sąvokos taip pat atsirado senovės pasaulyje, Antikos epochoje.
Kai kalbame apie senovės istoriją, joje tarsi neminime Lietuvõs. Dėl sudėtingų klimato sąlygų Europos pietums būdingi civilizacijos pasiekimai į Šiaurės Europą atkeliavo vėliau. Tačiau tai nereiškia, kad tuo metu Lietuvojè nieko nevyko. Priešingai: čia egzistavo įvairios kultūros, buvo įrengiami piliakalniai, o dalis baltų genčių mezgė ryšius su Antikos pasauliu. Tam pasitarnavo gintaras – juo mūsų protėviai prekiavo su romėnais. Ryšius su romėnais įrodo ir Lietuvoje randamos romėniškos monetos, ant kurių pavaizduoti Romos imperijos valdovų, pirmųjų užsieniečių, kuriuos, nors ir netiesiogiai, pamatė mūsų protėviai, atvaizdai. Taigi, Lietuvà irgi buvo senovės istorijos dalis.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite tris, jūsų nuomone, didžiausius žmogaus pasiekimus senovės istorijos laikotarpiu. Paaiškinkite kiekvieno iš jų svarbą.
- Įvardykite du reiškinius, kurie įvyko dabartinėje Lietuvos teritorijoje (arba mūsų regione) senovės istorijos laikotarpiu.
Viduramžiai – ar tikrai tokie tamsūs?
Viduramžiai – tai 1 000 metų laikotarpis, trukęs nuo Romos imperijos žlugimo V a. pabaigoje iki maždaug XV a. pabaigos. Kada tiksliai prasidėjo ir baigėsi šis laikotarpis, nežinoma, nes ir pavadinimą jis gavo jau pasibaigęs.
Neretai galima perskaityti ar išgirsti nuomonę, kad Viduramžiai – tamsus, niūrus ir net žiaurus laikotarpis. Populiariuose filmuose šis laikotarpis rodomas kaip riterių (2.5 pav.) ir damų, pilių ir bažnyčių, vienuolių, burtininkų ir raganų laikas. Lankydami išlikusią Viduramžių pilį, jos kieme ar rūsiuose būtinai pamatysime žmonių kankinimo priemonių, naudotų tais laikais (2.6 pav.). O koks nors įsismarkavęs politikas, kritikuodamas dabar vykstančius politinius ar kultūrinius reiškinius, net mėgsta pavadinti juos „viduramžiškais“. Ar teisingas toks vaizdinys? Ar galime Viduramžius sieti tik su tokiais dažniausiai neigiamais dalykais? Žinoma, kad ne! Istorijoje nė vienas laikotarpis nėra nei geras, nei blogas, o jame gyvenę žmonės tik tamsūs ar išskirtinai gudrūs, išprusę. Visa tai tik etiketės ir stereotipai.
Ką gi tikro galime pasakyti apie šį tūkstančio metų trukmės periodą Euròpoje? Pirmiausia – tai krikščionybės plitimo ir įsigalėjimo Europoje laikotarpis. Tai žymi ne tik bažnyčių ir vienuolynų statybos, Bažnyčios įtaka mokslui ir menui, bet ir kasdienis žmonių pamaldumas. Dauguma Europos žmonių gyvena kaimuose ir tik mažuma – miestuose. Miestai nėra dideli, bet juose po truputį suklesti amatai ir prekyba, įsikuria mokyklos ir pirmieji universitetai. Kaimuose žmonės sunkiai ir daug dirba (B šaltinis).
Viduramžiais Europą neretai ištinka įvairios nelaimės: pasikartoja badas, užklumpa maro epidemijos, nuolatos vyksta tarpusavio arba išorės karai, dažniausiai su musulmoniškuoju pasauliu. Europà susiskirsčiusi į valstybes, kurias valdo karaliai ir kunigaikščiai.
Viduramžiai pasižymi ir savo madomis, pavyzdžiui, gotika. Ji kaip savitas architektūros stilius (2.7 pav.) išplinta visame žemyne. Išskirtiniai gotikinių statinių bruožai – raudonos plytos, vitražai, smailėjančios arkos. Dailėje – natūralių proporcijų skulptūros (2.8 pav.), puošnūs gobelenai, auksakalystės dirbiniai. Dailėje dažniausiai vaizduojamos įvairios scenos iš Biblijos su Jėzaus Kristaus, Mergelės Marijos ar šventųjų gyvenimu (2.9 pav.). Šiuo laikotarpiu ypač suklesti miestai, o patys Viduramžiai išsiskleidžia visu gražumu.
B šaltinis. Apie sunkų valstiečių darbą Viduramžiais
Kovodami su gamta, jie beveik plikomis rankomis plėšia nevaisingą, sunkiai įdirbamą žemę. Nė vienas valstietis, pasėjęs kviečio grūdą, nesitiki net geresniais metais atgauti daugiau nei tris, iš kurių iškeptą duoną valgo iki Velykų. Paskui reikia tenkintis žolėmis, šaknimis ir atsitiktiniu maistu iš miško ir upių. Kaimiečiai vasarą dirba kankinami nuovargio, tuščiais pilvais laukdami derliaus. Kai metai nepalankūs – taip dažniausiai ir būdavo, – grūdai pasibaigdavo dar anksčiau ir vyskupai turėdavo atšaukti draudimus, keisti ritualus ir leisti valgyti mėsą per gavėnią. Kartais, kai lietūs permerkdavo žemę ir trukdydavo rudens darbams ar audros išguldydavo ar sunaikindavo derlių, nuolatinis nepriteklius virsdavo badu, mirtinu skurdu.
Georges Duby, Katedrų laikai: menas ir visuomenė 980–1420, vertė Simona Skaisgirytė-Makselienė, Rasius Makselis, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004, p. 22.
Klausimai ir užduotys
- Įvardykite šiame šaltinyje aptariamą valstiečių gyvenimo problemą.
- Kodėl valstiečius nuolat ištikdavo ta pati problema?
- Koks valstiečių mitybos racionas išryškėja šiame šaltinyje?
Lietuvai Viduramžiai taip pat labai svarbūs: šiuo periodu sukūrėme valstybę, turėjome karalių Mindaugą, laimėjome Žalgirio ir daugybę kitų mūšių. Be Viduramžių Lietuvos kažin ar turėtume šiandienę savo valstybę.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl Viduramžiai dažnai laikomi tamsiu, niūriu ir žiauriu istorijos laikotarpiu.
- Nurodykite tris, jūsų nuomone, svarbiausius Viduramžių įvykius arba reiškinius. Paaiškinkite kiekvieno iš jų svarbą.
- Kuo Viduramžiai yra svarbūs Lietuvos istorijai?
Kodėl laikai po Viduramžių vadinami Naujaisiais?
Pasakyti, kada baigiasi Viduramžiai, o kada prasideda Naujieji laikai, nėra lengva. Tačiau galima paminėti keletą kertinių datų, kurios liudija didžiulius pokyčius, ir tris asmenybes, XV–XVI a. smarkiai pakeitusias Europos ir pasaulio gyvenimą.
XV a. viduryje vokietis Johanas Gutenbergas (Johannes Gutenberg, 2.10 pav.) išrado knygų spausdinimą. Spaudos preso sukūrimas sukėlė milžiniškų pokyčių Europos kultūroje – rašymas, skaitymas ir siekis sužinoti, mokytis tapo kone visuotiniai. 1492 m. jūrininkas Kristupas Kolumbas (Columbus Christophorus, 2.11 pav.) perplaukė Atlanto vandenyną ir atrado jūrų kelią į Amèrikos žemynus, nors iki mirties jis pats manė, kad įgyvendino savo tikslą ir rado trumpiausią kelią į... Ìndiją. Nepaisant to, šie K. Kolumbo žygiai atvėrė ištisą didžiųjų jūrinių kelionių epochą, po kurios Europos įtaka išaugo visame pasaulyje. Galiausiai 1517 m. vokiečių kunigas Martynas Liuteris (Martin Luther, 2.12 pav.) inicijavo Bažnyčios atsinaujinimą – reformaciją, ji negrįžtamai supurtė visą Vakarų Europos krikščionybę. Tai tik keletas įvykių, smarkiai pakeitusių Europą.
Naujaisiais laikais gyvenimas tapo nebe toks sėslus, žmonės ėmė keltis į miestus, o šie sparčiai augti. Laivai su prekėmis, kolonistais ir vergais ėmė naršyti visus vandenynus. Europiečiai iš Amerikos pargabeno ir pradėjo vartoti (ir net auginti!) iki tol jiems svetimus, nepažintus augalus, jų vaisius ir gaminius: bulves, kukurūzus, pomidorus, tabaką, pipirus, kakavą ir kita. Įsivaizduokite: Viduramžių Europa šių augalų nežinojo! Naujaisiais laikais labai toli pažengė mokslas, inžinerija (C šaltinis), buvo padaryta daugybė svarbių mokslinių eksperimentų ir atradimų (2.13 pav.).
C šaltinis. Amžininkai kritikuoja Naujųjų laikų inžinerinį pasididžiavimą – Eifelio bokštą
1887 m. vasario 14 d. „Le Temps“ numeryje pasirodo „Menininkų protestas“, adresuotas Pasaulinės parodos darbų direktoriui M. Alphand’ui. Įžymiausios grožinės literatūros, muzikos ar dailės pasaulio asmenybės reiškia pasipiktinimą Gustave’o Eiffelio projektu. Alexandre’as Dumas sūnus, François Coppe ir Charles’is Gounod smerkia „svaiginamai juokingą bokštą, <...> savo barbariška mase gniuždantį visus pažemintus mūsų paminklus, visus sumenkintus mūsų architektūros statinius, išnykstančius šiame stulbinančiame kliedesyje“. Be to, greitai kritika dar įnirtingiau užsipuola bokštą. Leonui Bloy bokštas – tai „išties tragiškas stovas lempai“, Huysmansui – „skylių išvarpyta medicininė žvakutė“, Verlaine’ui – „varpinės skeletas“. O. Guy de Maupassant’as kalba apie „didžiulį Ciklopų monumentą, savo juokingumu lenkiantį netgi laibą gamyklos kaminą“.
Nuo 1789 m. revoliucijos iki Gerovės amžiaus. Nuo 1789 m. iki 1914 m., vertė Danutė Chaveau, Jonas Čeponis, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007, p. 281.
Klausimai ir užduotys
- Koks architektūros objektas aprašytas šaltinyje?
- Kaip Prancūzijos visuomenė vertino naująjį statinį?
- Kaip manote, kaip Prancūzijos ir kitų valstybių atstovai šiais laikais vertina šaltinyje aprašytą objektą? Argumentuokite.
Naujaisiais laikais išryškėjo net kelios epochos: Renesansas, Barokas ir Apšvieta (2.1 lentelė). Jos pakeitė ne tik politiką, bet ir ekonomiką, kultūrą, todėl laikomos labai svarbiomis.
2.1 lentelė. Naujųjų laikų epochos ir jų bruožai
Epocha | Bruožai |
Renesansas | Prekybos, amatų, mokslo ir menų ryškus suklestėjimas. Vakarų Europoje krikščionybė skilo į katalikiškąją ir protestantiškąją, suklestėjo humanizmo ideologija (ji pabrėžė žmogaus individualumą, proto galią, laisvę, kėlė išsilavinimo reikšmę). Renesanso (2.14 pav.) kūrėjai atsigręžė į Antikos kultūrą, ją idealizavo. Jūrinės kelionės padėjo Europai ne tik atrasti pasaulį, bet ir išplėsti žinias apie Visatą. Lenkų mokslininkas Mikalojus Kopernikas (Mikołaj Kopernik) XVI a. pradžioje nustatė, kad Visatos centras yra ne Žemė, o Saulė. Žmogus įtikėjo savo galiomis pažinti pasaulį.  2.14 pav. XVI a. pradžios (įsibėgėjant Renesansui) Vokietijos didikų šeimos bendras portretas |
Barokas | Suklesti įmantrus, neįprastas, dramatiškas požiūris į pasaulį, supratimas, kad pasaulis yra prieštaringas, nevienodas. Žmogus save ėmė suvokti kaip laikiną, trapią ir mirtingą būtybę. Dėl to visomis priemonėmis buvo skatinama atsigręžti į tikėjimą, į Dievą. Neoficialiu Baroko epochos šūkiu galėtų būti pasakymas „atmink, kad mirsi“ (lot. memento mori). Tai pabrėžė laikinumo žemėje ir mirties neišvengiamumo temą. Po Europą, ypač katalikiškus kraštus, plinta didinga ir puošni architektūra. Visose Baroko meno srityse vyrauja teatrališkumas, dramatiškumas, spalvingumas ir didingumas. Barokas itin plačiai pasireiškė ir Lietuvoje, ypač bažnyčių architektūroje (2.15 pav.).  2.15 pav. XVII a. pastatyta Visų Šventųjų bažnyčia Vilniuje. Baroką Lietuvoje labiausiai atspindi įspūdinga bažnyčių architektūra. |
Apšvieta | Šioje epochoje sureikšmintas ir išaukštintas žmogaus protas bei jo galia. Buvo įtikėta, kad protingas žmogus gali tobulinti save ir pasaulį. Todėl šioje epochoje atsigręžta į švietimą ir mokymąsi. Galvota, kad išsilavinusi visuomenė gali išspręsti daugelį pasaulio problemų. Apšvietos epochoje paplito klasicizmo architektūra (2.16 pav.).  2.16 pav. Salų dvaro rūmai Rõkiškio apylinkėse. Apšvietos epocha pasižymėjo klasicizmo architektūra. Jos esmė – atsigręžimas į Antikos idėjas. Lietuvoje klasicizmo stilius paplito statant dvarus ir rūmus. |
Svarbiausi Naujųjų laikų bruožai išryškėjo ir Lietuvoje: pradėtos spausdinti knygos, įvyko reformacija. Lietuvos miestuose radosi Renesansui, Barokui ir Apšvietai įprastos architektūros. Iki Naujųjų laikų Euròpai būdingi ženklai ar idėjos Lietuvą paprastai pasiekdavo pavėlavusios, bet šiuo periodu Lietuva ėmė žengti koja kojon su visu žemynu.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Naujųjų laikų pradžią žymi ne vienas, o net keli įvykiai ar reiškiniai?
- Nurodykite tris, jūsų nuomone, svarbiausius Naujųjų laikų įvykius arba reiškinius. Paaiškinkite kiekvieno iš jų svarbą.
- Remdamiesi 2.1 lentelėje pateiktais istorijos epochų bruožais, paaiškinkite, kuri epocha – Renesansas, Barokas ar Apšvieta – jums labiausiai patinka.
Ar tebegyvename Naujausiaisiais laikais?
Periodas, prasidėjęs nuo Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m. Parỹžiuje įvykusios taikos konferencijos ir tebesitęsiantis iki šiol, istorikų vadinamas Naujausiaisiais laikais. Kada jie baigsis, nežinoma. Matyt, kada nors istorikai nuspręs, kad Naujausieji laikai praėjo, ir nustatys jų pabaigos datą. O dar sunkiau bus pavadinti naująjį periodą, nes kas gi gali būti po Naujausiųjų laikų: naujutėliausi, šviežiausi laikai? Bet juokams čia ne vieta. Taigi, kaip galėtume apibūdinti šiuos laikus, kurie tebesitęsia ir kuriems yra kiek daugiau nei 100 metų?
Naujausiaisiais laikais išplito naujosios technologijos, žmogus pakilo į kosmosą (2.17 pav.), didesnė žmonijos dalis apsigyveno miestuose.
Dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų (pakankamo maisto kiekio, prieinamos medicinos pagalbos) vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė padvigubėjo ir viršijo 70 metų. Nepaisant visų šių pasiekimų, žmoniją, ypač Europoje, nuniokojo žiauriausias konfliktas pasaulio istorijoje – Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) ir per jį vykdytas Holokaustas (2.18 pav.). Taigi, šiuo periodu pastebime ir milžinišką mokslo, kultūros pažangą, ir didelių nuopuolių.
Naujausiaisiais laikais pasaulis sparčiai globalėja. Ką tai reiškia? Globalizacija vadiname itin spartų žmonių, žinių, prekių judėjimą pasaulyje. Apie tai, kas nutinka viename pasaulio gale, po kelių sekundžių gali sužinoti visas likęs pasaulis. Naujausios technologijos leidžia akimirksniu perduoti žinias ir dalytis idėjomis. Transporto priemonės (lėktuvai, automobiliai, laivai) dabar yra tokios greitos, kad žmonės per kelias ar keliolika valandų gali pasiekti norimą pasaulio vietą. Taigi, pasaulis Naujausiaisiais laikais yra labai judrus ir besikeičiantis.
Šiuo periodu žmogus taip pat suprato gamtai daromą žalą, dėl kurios kyla ekologinių nelaimių, spartėja klimato kaita (2.19 pav.). Todėl imta rūpintis ekologija, tvarumu, energijos taupymu. Vis dėlto Lietuvai šis periodas labiausiai susijęs ne su globaliais, o su politiniais klausimais.
Tik pažiūrėkite: mūsų šalis Naujausiaisiais laikais sugebėjo atkurti ir įtvirtinti valstybingumą, nors 1940 m. buvo okupuota sovietų. 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta valstybės nepriklausomybė, o XXI a. pradžioje Lietuva įstojo į stipriausias pasaulio sąjungas – Europos Sąjungą ir NATO.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite tris, jūsų nuomone, didžiausius žmogaus pasiekimus Naujausiaisiais laikais. Paaiškinkite kiekvieno iš jų svarbą.
- Įvardykite du reiškinius, kurie Naujausiaisiais laikais įvyko dabartinėje Lietuvos teritorijoje (arba mūsų regione).
- Kuris Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos įvykis jums atrodo svarbiausias? Kodėl?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Ne mažiau kaip dviem bruožais apibūdinkite kiekvieną istorijos laikotarpį.
- Įvardykite ne mažiau kaip po du kiekvieno istorijos laikotarpio įvykius arba reiškinius. Paaiškinkite, kuo jie svarbūs šiais laikais.
- Pasirinkite vieną Naujųjų laikų epochą (Renesansą, Baroką, Apšvietą) ir paaiškinkite, kuo ji buvo svarbi anuomet ir kuo gali būti reikšminga šiais laikais.
TYRINĖKITE!
Surenkite bendraklasių arba visos mokyklos mokinių apklausą: paprašykite nurodyti po tris, jų nuomone, svarbiausius Europos ir Lietuvos istorijos įvykius. Gautus rezultatus apibendrinkite ir pristatykite klasėje. Jeigu norite pagelbėti apklausos dalyviams, galite pasinaudoti vadovėliu ir iš anksto sudaryti svarbiausių įvykių sąrašą.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Kaip manote, ar galima sakyti, kad vieni laikotarpiai Lietuvos istorijai yra svarbesni nei kiti? Argumentuokite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"