Prisiminkite, kas yra planeta.
Planetà – tai stambus dangaus kūnas, skriejantis aplink Saulę ar kitą žvaigždę. Mes gyvename vienoje iš planetų!
Planetų istorija
Iki 1930 m. buvo atrastos devynios planetos: Merkùrijus, Venerà, Žemė, Mársas, Jupiteris, Satùrnas, Urãnas, Neptūnas ir Plutònas. Plutonas laikytas planeta, kol nauji atradimai privertė tuo suabejoti ir sukėlė mokslinių diskusijų apie tai, kas gi iš tiesų yra planeta. Šios diskusijos tęsiasi iki šiol.
Naujausią planetos apibrėžimą 2006 m. pateikė Tarptautinė astronomų sąjunga (International Astronomical Union, IAU). Sutarta, kad planeta yra kosminis kūnas:
- skriejantis aplink žvaigždę, pavyzdžiui, Saulę;
- kuris yra gana didelis ir apvalus;
- kurio orbitoje (skriejimo kelyje) nėra kitų kosminių kūnų.
Plutonas neatitiko trečiosios sąlygos, todėl nebelaikomas planeta. Jis priskiriamas prie nykštukinių planetų.
Tai įdomu!
Nykštukinės planetos yra mažesnės už kitas planetas. Jų orbitos dažnai yra išsidėsčiusios toliau nuo kitų Saulės sistemos planetų ir apima zoną, kurioje aptinkama kitų kosminių kūnų, sudarytų daugiausia iš ledo. Šiuo metu žinomos šios nykštukinės planetos: Cerera, Plutonas, Haumėja, Eridė, Makemakė.
Saulės sistemos planetos
Saulės sistemą sudaro Saulė, aplink ją skriejančios aštuonios planetos (1.2.1 pav.) ir mažieji kosminiai kūnai, tokie kaip asteroidai, kometos, nykštukinės planetos.
Aštuonios Saulės sistemos planetos skirstomos į dvi grupes: uolinès (vidines) ir dùjines (išorines).
Uolinėms priskiriamos keturios arčiausiai Saulės esančios planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas. Visos jos yra kietu, uolėtu arba akmenuotu paviršiumi.
Dujinėms priskiriamos toliausiai nuo Saulės esančios planetos – Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Jos tokio įspūdingo dydžio, kad dažnai vadinamos dujinėmis milžinėmis. Šios planetos turi storą atmosferą, sudarytą daugiausia iš vandenilio ir helio, ir žiedus. Planètos žiedai yra plonos juostos iš dulkių, uolienų, ledo gabalėlių, kurie sukasi aplink planetą.
Planetos skiriasi dydžiu, temperatūra ir sandara. Toliau pateikiami keli faktai apie planetas.
Merkurijus (1.2.2 pav.) – mažiausia uolinė planeta, esanti arčiausiai Saulės. Jo atmosfera sudaryta iš labai retų dujų – helio ir deguonies. Merkurijaus paviršius neapsaugotas nuo Saulės spindulių. Dėl tokios atmosferos dieną temperatūra gali siekti apie 427 °C, o naktį gali nukristi iki 179 °C. Šioje planetoje pavojinga gyventi ar lankytis žmonėms.
Venera (1.2.3 pav.) yra antra nuo Saulės planeta. Jos paviršius nematomas – dengiamas debesų. Dažnai vadinama Vakarine arba Aušrine, nes paprastai ją galima įžiūrėti tik ryte arba vakare, kartais – ir dieną. Dydžiu beveik prilygsta Žemei ir yra jai artimiausia uolinė planeta. Viena iš išskirtinių Veneros ypatybių yra rekordinė paviršiaus temperatūra, siekianti apie 460 °C. Venera yra karščiausia Saulės sistemos planeta.
Žemė (1.2.4 pav.) yra trečia planeta nuo Saulės. Tai išskirtinė Saulės sistemos planeta, nes jos paviršiuje yra skysto vandens. Jis dengia beveik tris ketvirtadalius Žemės rutulio. Tik dėl jo gali egzistuoti ir vystytis gyvybė. Žemės paviršius – įvairus: nuo kalnų ir slėnių iki vandenynų ir dykumų. Žemėje skiriamos kelios klimato juostos, ir jos lemia įvairias oro sąlygas skirtinguose regionuose.
Marsas (1.2.5 pav.) – uolinė planeta, ketvirta nuo Saulės. Dangaus skliaute matomas kaip rausvas taškas, todėl kartais dar vadinamas raudonąja planeta. Marsas žinomas dėl paviršiaus ypatybių, primenančių Žemės paviršių. Marse yra šiek tiek atmosferos, tačiau ji itin plona ir sudaryta iš anglies dioksido, azoto ir argono. Atmosfera daro tam tikrą įtaką planetos paviršiaus klimatui ir oro sąlygoms. Marso paviršiuje pastebėta upių slėnių, uolėtų kalnų ir dykumų. Vienas iš įspūdingiausių paviršiaus darinių yra Olimpo ugnikalnis. Jis tris kartus aukštesnis už aukščiausią Žemės viršukalnę Džomolùngmą (Everèstą).
Jupiteris (1.2.6 pav.) – didžiausia dujinė planeta, penkta nuo Saulės. Viena iš išskirtinių Jupiterio ypatybių yra ryški atmosfera, sudaryta iš įvairių dujų, tokių kaip vandenilis, helis, metanas ir amoniakas. Jupiterio regimasis paviršius yra debesų viršūnės. Tuose debesyse lygiagrečiai su pusiauju pakaitomis eina tamsios rausvos ir šviesios juostos. Ten, kur juostos susiliečia, susidaro galingi sūkuriai.
Saturnas (1.2.7 pav.) – šešta nuo Saulės planeta. Iš tolo matyti jį juosiantys septyni nevienodo spindesio ir pločio žiedai. Žiedus sudaro ledo ir uolienų gabalėliai, dulkės.
Uranas (1.2.8 pav.) – septinta nuo Saulės, plika akimi visiškai neįžiūrima planeta milžinė! Žmonės apie ją nieko nežinojo, kol neatsirado teleskopai (teleskopas yra įrenginys dangaus objektams ir reiškiniams stebėti). Urano atmosfera labai tanki, todėl joje negali egzistuoti gyvybė. Įdomu tai, kad ši planeta sukasi tarsi gulėdama ant šono!
Neptūnas (1.2.9 pav.) – tai įspūdinga dujinė planeta, paskutinė pagal nuotolį nuo Saulės. Neptūno regimasis paviršius – storo debesų sluoksnio viršus. Iš visų Saulės sistemos planetų Neptūne siautėja stipriausi vėjai. Be to, ši planeta turi šešis iš Žemės nematomus žiedus, sudarytus iš ledo, smulkių dalelių ir kitų medžiagų.
Kitų planetų paieškos
Ne tik Saulės sistemoje, bet ir už jos ribų yra kitų planetų. Šios planetos vadinamos egzoplanètomis. Dauguma jų yra dujų kamuoliai. Jos sukasi aplink žvaigždes (1.2.10 pav.), kaip ir Saulės sistemoje.
Pirmosios žinomos egzoplanetos buvo atrastos tik prieš maždaug 25 metus. Anksčiau manyta, kad planetos egzistuoja tik Saulės sistemoje. 2024 m. duomenimis, už Saulės sistemos ribų yra daugiau nei 5 600 planetų. Egzoplanetų atrandama vis daugiau.
Kokiu atstumu nuo Saulės yra Žemė?
Saulė yra labai toli nuo Žemės – apie 150 mln. km atstumu, bet vis tiek ji yra mūsų artimiausia žvaigždė. Įsivaizduokime, jog atstumą nuo Žemės iki Saulės mums reikia įveikti automobiliu: jei važiuotume 100 km/h greičiu, prireiktų apytiksliai 1 700 000 metų!
Saulės skersmuo yra 109 kartus didesnis už Žemės skersmenį, tačiau tai tik vidutinio dydžio žvaigždė. Astronomai atrado 100 kartų didesnių už Saulę žvaigždžių. Šie atradimai rodo, kad kosmosas – didžiulė erdvė, kurioje yra įvairaus dydžio žvaigždžių: nuo labai didelių iki itin mažų.
Kūrybinė veikla „Saulės sistemos maketas“
- Pasirinkite vieną iš Saulės sistemos planetų.
- Paieškokite informacijos apie šią planetą: koks jos dydis, kokia masė, kokiu atstumu nutolusi nuo Saulės, kokios jos paviršiaus ypatybės ir, apskritai, kuo ji išskirtinė. Nusibraižykite lentelę ir ją užpildykite.
- Sugalvokite šūkį ar anekdotą, padėsiantį atsiminti svarbiausius faktus apie pasirinktą planetą.
- Sukurkite plakatą apie šią planetą, būtinai pabrėždami jos ypatybes.
Tai įdomu!
Pakalbėkime apie Saulės atmosferoje pastebimus periodiškai pasikartojančius reiškinius, susijusius su Saulės aktyvumu. Saulė tampa aktyvesnė, kai jos paviršiuje atsiranda daugiau dėmių. Sáulės dėmė yra tamsus šaltesnis Saulės paviršiaus (fotosferos) plotas. Šių dėmių dydis susijęs su stipriu Saulės aktyvumu. Tokios dėmės laikomos laikinosiomis, nes jos gali pasirodyti ir išnykti laikui bėgant.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kas yra planeta. Dėl kokių ypatybių kūnas laikomas planeta?
- Palyginkite uolines ir dujines planetas. Nurodykite jų skirtumus.
- Nurodykite, kuri planeta greičiausiai apskrieja aplink Saulę, o kuri – ilgiausiai. Paaiškinkite, kodėl.
- Paaiškinkite, kuo egzoplanetos skiriasi nuo Saulės sistemos planetų.
- Remdamiesi naujausiais atradimais ir žiniomis apie egzoplanetas, pabandykite išsiaiškinti, ar kitose planetose galėtų būti gyvybės.
Ko išmokome?
- Saulė yra mūsų artimiausia žvaigždė, išsiskirianti sudėtinga sandara ir aktyviu paviršiumi.
- Planeta yra aplink žvaigždę skriejantis apvalus kosminis kūnas, kurio orbitoje nėra kitų kosminių kūnų.
- Saulės sistema sudaryta iš uolinių planetų (Merkurijaus, Veneros, Žemės, Marso) ir dujinių milžinių (Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno).
- Egzoplanetos – tai planetos, kurios yra už Saulės sistemos ribų.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"