Erdvė už Žemės planetos yra tokia neįtikėtinai didelė, kad kasdieniame gyvenime mums įprasti matavimo vienetai gali tapti milžiniški. Jei astronomai, norėdami apibūdinti šiuos atstumus, būtų priversti skaičiuoti kilometrais, tai būtų labai dideli skaičiai. Kad skaičiai būtų lengviau suprantami ir naudojami, mokslininkai sukūrė specialius matavimo vienetus – astronominius vienetus, šviesmečius ir parsekus.
Astronominis vienetas
Astronòminis vienetas yra vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės – apie 149 597 870 700 metrų (1.4.1 pav.). Šį atstumą šviesa gali nukeliauti maždaug per 8 minutes. Žymimas simboliu av (arba au). Pavyzdžiui, atstumas nuo Saulės iki Saturno orbitos išreiškiamas astronominiais vienetais – 9,5 av, ir šis skaičius nebeatrodo toks didelis.
Naudojant astronominius vienetus lengviau suprasti ir palyginti atstumus tarp planetų ir kitų kūnų Saulės sistemoje. Sužinome, kad Jupiteris yra penkis kartus toliau nuo Saulės nei Žemė, o Saturnas yra dukart toliau nuo Saulės nei Jupiteris.
Šviesmetis
Tyrinėjant tarpžvaigždinę erdvę naudojamasi itin dideliais matavimo vienetais – šviẽsmečiais. Jie žymimi simboliu šm. Astronominiai vienetai yra naudingi atstumams Saulės sistemoje matuoti, o šviesmečiai yra patogesni žvaigždžių, galaktikų ir kitų tolimų objektų atstumams išreikšti.
Šviesa juda didžiausiu žinomu greičiu Visatoje. Tuščioje erdvėje šviesa gali sklisti beveik 300 000 km/s greičiu. Vienas šviesmetis yra atstumas, kurį šviesa gali nukeliauti per vienus metus, t. y. 9 461 000 000 000 km, arba 63 270 av.
Tai įdomu!
Žinodami, kad Saulės šviesa Žemę pasiekia maždaug per 8 minutes, galime įsivaizduoti, kad matome Saulę taip, kaip ji atrodė prieš 8 minutes. Vadinasi, žiūrėdami į Saulę, tiesiog žiūrime į praeitį.
Tai įdomu!
Parsèkas yra astronominis ilgio matavimo vienetas, skirtas tarpžvaigždiniams atstumams matuoti. Žymimas simboliu pc. Vienas parsekas yra maždaug 3,26 šm ilgio. Šis matavimo vienetas atsirado astronomams stengiantis išmatuoti atstumą nuo Žemės iki dangaus kūnų pagal jų metinį pasislinkimą danguje, kai Žemė sukasi aplink Saulę.
Dėmesio! Astronomijoje naudojami ilgio matavimo vienetai
1 pc = 3,26 šm = 206 265 av =30 857 000 000 000 000 m,
čia pc – parsekas, šm – šviesmetis, av – astronominis vienetas.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl atstumus tarp astronominių kūnų nepatogu matuoti metrais ar kilometrais.
- Paaiškinkite, kas yra šviesmetis.
- Nurodykite, kada naudojame astronominius vienetus, o kada – šviesmečius atstumams matuoti.
- Žvaigždė Betelgeizė (jos pavadinimas išvertus iš arabų kalbos reiškia „milžino pažastis“) nuo Žemės nutolusi 310 šm. Per kiek valandų šios žvaigždės šviesa pasiekia Žemę?
- Parašykite trumpą istoriją, kurioje kosminė ekspedicija keliauja į dvi skirtingas planetas: Aurorą, esančią 900 milijonų kilometrų atstumu nuo savo žvaigždės, ir Nebulą, esančią 4 astronominių vienetų (av) atstumu nuo kitos žvaigždės. Rašydami istoriją suvienodinkite atstumų matavimo vienetus.
Ko išmokome?
- Astronomai naudoja specialius matavimo vienetus – astronominius vienetus, šviesmečius ir parsekus.
- Astronominis vienetas (av) – tai atstumas nuo Žemės iki Saulės.
- Šviesmetis (šm) yra atstumas, kurį šviesa gali nukeliauti per vienus metus.
- Parsekas (pc) yra matavimo vienetas tarpžvaigždiniams atstumams nustatyti.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"