KŪNŲ JUDĖJIMAS. Kaulai ir jų jungtys

Žmogaus kūno griáučiai (skelètas) – tai žmogaus kūno sistema, sudaryta iš kaulų ir jų jungčių.

Griaučiai žmogaus kūnui svarbūs dėl įvairių priežasčių, bet svarbiausia – jie suteikia kūnui atramą ir padeda palaikyti pastovią kūno formą. Nors kaulai yra palyginti lengvi, jie pakankamai tvirti, kad išlaikytų viso kūno masę. Be kaulų mūsų kūnas būtų beformis ir nejudrus.

Judėjimas yra viena svarbiausių ypatybių, skiriančių gyvūnus nuo augalų. Judėjimui svarbūs ne vien griaučiai, bet ir prie kaulų prisitvirtinę raumenys. Kaulai juda dėl juos jungiančių sąnarių. Kaulai, raumenys ir kaulų jungtys sudaro atramos ir judėjimo organų sistemą. Griaučiai taip pat saugo mūsų išgyvenimui svarbius organus nuo išorės veiksnių. Pavyzdžiui, kaukolė apsaugo smegenis, krūtinės ląsta saugo širdį ir plaučius (4.1.1 pav.), stuburas – nugaros smegenis. Įvykus avarijai ar kaip kitaip susižeidus, vidaus organai lieka saugesni, nors kaulai gali sulūžti.

Žmogaus griaučiai taip pat dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje. Kauluose sukaupta didžioji dalis organizme esančio kalcio ir fosforo, o jie svarbūs organizmo funkcijoms vykdyti.

Jei organizmas neturėtų kaulų, mūsų kūne nebūtų ir kraujo. Kraujas gaminamas kaulų viduje esančiuose kaulų čiulpuose. Káulų čiulpai – tai organai, kuriuose gaminamos įvairios kraują sudarančios ląstelės. Gydant kai kurias ligas, pavyzdžiui, kraujo vėžį, žmogui perkeliami kaulų čiulpai iš kito žmogaus organizmo.

Žmogaus griaučiai skirstomi į ašinius ir galūnių griaučius.

Ašiniai griáučiai – tai centrinė griaučių dalis, sudaryta iš kaukolės, stuburo ir krūtinės ląstos. Prie ašinių griaučių tvirtinasi galūnių griaučiai. Ašinis skeletas yra itin svarbus siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius organus – širdį ar plaučius.

Ašiniam skeletui priklauso žmogaus kaukolė. Ji gaubia galvos smegenis ir jutimo organus. Nuo kaukolės tęsiasi stuburas, sudarytas iš stuburo slankstelių. Su stuburu jungiasi krūtinės ląsta (krūtinkaulis, šonkauliai) ir žemiau esantis dubuo (4.1.2 pav.).

Galūnių griáučiai – tai viršutinių ir apatinių galūnių (rankų ir kojų) kaulai. Šie griaučiai atlieka svarbų vaidmenį judant, išlaikant pusiausvyrą.

Viršutinių galūnių, arba rankų, kaulams priklauso mentė (nugaroje esantis kaulas), žastikaulis (ilgas kaulas, nuo peties iki alkūnės), stipinkaulis ir alkūnkaulis (šie du kaulai tęsiasi nuo alkūnės iki plaštakos), pirštakauliai ir kiti kaulai (4.1.2 pav.). Plaštaka – tai rankos galinė dalis, kurią sudaro pirštai, delnas ir riešas.

Apatinių galūnių, arba kojų, kaulams priklauso šlaunikaulis (tęsiasi nuo dubens iki kelio), blauzdikaulis (nuo kelio iki pėdos), čiurna, padikauliai, pirštakauliai (4.1.2 pav.).

Kad žmogaus griaučiai galėtų judėti, o juos sudarantys kaulai būtų paslankūs arba, priešingai, tvirtai sujungti vieni su kitais, jie turi dirbti kartu kaip bendra sistema. Kaulus reikia tarpusavyje sujungti.

Káulų juñgtys – tai dariniai, jungiantys žmogaus kaulus į vientisus griaučius.

Pagal sandarą kaulų jungtys skirstomos į:

• ištisines,
• paslankiąsias – sąnarius.

Ne visiems kaulams svarbu judėti. Kai kuriais atvejais kaulai turi išlikti tvirtai sujungti vieni su kitais. Ištisinės kaulų jungtys griaučių dalis jungia ištisiniu sluoksniu. Jos yra tvirtos, atsparios tempimui, neelastingos. Taigi jomis sujungti kaulai tarpusavyje nejuda.

Ištisinės kaulų jungtys gali būti skaidulinės, kremzlinės ir kaulinės. Skaidulinės jungtys užpildytos skaiduliniu audiniu. Joms priklauso siūlės, pavyzdžiui, kaukolės siūlės, jungiančios kaukolės kaulus (4.1.3 pav.). Dėl tokių jungčių kaukolės kaulai nejuda, išskyrus žandikaulį, ir gali tvirtai apsaugoti viduje esančias smegenis. Taip pat skaidulinėms jungtims priskiriami raiščiai, pavyzdžiui, jungiantys čiurnos kaulus.

Kremzlinės jungtys būna užpildytos kremzliniu audiniu. Tokiomis jungtimis sujungti kaulai yra iš dalies paslankūs. Jos jungia stuburo slankstelius arba dubens kaulus (4.1.4–4.1.5 pav.).

Kaulinės jungtys – kaulų susijungimas kauliniu audiniu. Tokia nejudanti jungtis – kryžkaulis – susiformuoja suaugant kryžmens slanksteliams.

Paslañkiosios káulų juñgtys, arba sąnariai, leidžia judėti kaulams ir visam kūnui, atlikti įvairius skirtingus judesius, lankstytis kojoms ir rankoms. Tai labiausiai paplitęs jungčių tipas. Jam priskiriama alkūnė, kelio sąnarys, peties sąnarys (4.1.6 pav.).

Sąnarys yra sudėtingesnės sandaros jungtis. Ši jungtis išsiskiria ertme tarp kaulų paviršių (4.1.7 pav.).

Pagrindinės sąnario dalys yra sąnario kremzlė, sąnario kapsulė ir sąnario ertmė. Kaulų sąnarinį paviršių dengia kremzlė. Ji gerina kaulų sąlytį. Sąnarinius kaulų galus jungia sąnario kapsulė – maišelis, kurio viduje yra sąnario ertmė. Sąnario ertmė yra plyšys tarp kaulų. Toje ertmėje yra skysčio, kuris užpildo visą ertmę. Skystis sutepa kremzlę, todėl sąnarys gali lengvai judėti.

Ilgainiui sąnariai susidėvi, nes patiria krūvį, pavyzdžiui, dėl didelio fizinio aktyvumo, itin intensyvaus sporto, traumų, antsvorio. Tokiu atveju vargina skausmas, sąnarius tenka gydyti arba pakeisti dirbtiniais.