Kūno judėjimas
Judėjimas – tai kūno padėties keitimas kitų kūnų atžvilgiu, persikėlimas iš vienos vietos į kitą. Judėti būtų neįmanoma, jei kūną sudarytų vien griaučiai. Kad kaulai galėtų judėti ir lankstytis, būtini raumenys.
Raumeninis audinys – tai žmogaus kūno audinys, galintis susitraukti ir atliekantis judėjimo funkciją.
Tai įdomu!
Raumenys sudaro apie 30–40 proc. žmogaus kūno masės. Vyrai paprastai turi daugiau raumenų nei moterys. Senstant raumenų masė mažėja. Raumenų masė priklauso ir nuo fizinio aktyvumo – profesionalių sportininkų raumenų masė dažnai sudaro daugiau nei 40 proc. kūno masės.
Daugelio organų sudėtyje yra raumeninio audinio. Taigi raumenys lemia daug svarbių organizmo funkcijų: viso kūno judėjimą, kraujo apytaką, kvėpavimą, virškinimą, šalinimą.
Raumenys sudaryti iš raumeninių ląstelių, vadinamų raumeninėmis skáidulomis. Jos ilgos ir kartu sudaro pluoštus (4.2.1 pav.).
Griaučių raumenys tvirtinasi prie kaulų ir susitraukdami judina kūno dalis ar visą kūną. Susitraukdami raumenys sukauptą energiją paverčia judėjimo energija. Vadinasi, jei nebūtų raumenų, negalėtume judėti. Pavyzdžiui, žastas yra mūsų rankos dalis tarp peties ir alkūnės. Priekinėje žasto dalyje prisitvirtinęs dvigalvis žasto raumuo, o užpakalinėje žasto dalyje – trigalvis žasto raumuo. Ši griaučių dalis vadinama žastikauliu. Ranką sulenkus per alkūnę, dvigalvis žasto raumuo susitraukia, o kitoje žasto pusėje esantis trigalvis žasto raumuo atsipalaiduoja. Ranką ištiesus, dvigalvis žasto raumuo atsipalaiduoja, o trigalvis žasto raumuo įsitempia (4.2.2 pav.). Kaip pastebėjote, šie raumenys veikia priešingai: vienam susitraukus, kitas atsipalaiduoja, ir atvirkščiai.
Tai įdomu!
Žmogaus kūne yra daugiau nei 600 raumenų; jų rasite beveik visose kūno dalyse. Tik keliose kūno vietose, pavyzdžiui, kaukolės vidinėje dalyje, kaulų viduje, tuščiose organų ir kraujagyslių ertmėse, nėra raumenų.
Paprastai kūne dominuoja viena ar kita pusė: viena iš dviejų rankų yra dažniau naudojama, taip pat akis, ausis ar koja. Labai retai žmogus gali neturėti dominuojančios pusės ir abiem naudotis vienodai gerai. Jei naudosimės tik dominuojančia puse, kita ranka ar koja ilgainiui gali tapti silpnesnė. Todėl svarbu žinoti, kuri kūno pusė dominuoja.
Tiriamasis darbas „Dominuojanti kūno
pusė“
Darbo tikslas: išsiaiškinti, kuri kūno pusė dominuoja.
Jums reikės: kamuoliuko, telefono, popieriaus lapo, žirklių, pieštuko, kėdės.
Darbo eiga:
- Persibraižykite lentelę ir joje surašykite bandymų rezultatus. Atlikite pateiktus bandymus. Jei veiksmą atlikote kaire kūno dalimi, pažymėkite varnelę „Dominuoja kairė pusė“, jei dešine – pažymėkite varnelę „Dominuoja dešinė pusė“.
Kūno dalis | Bandymas | Dominuoja kairė pusė | Dominuoja dešinė pusė |
Ranka | 1. | | |
2. | | | |
Koja | 3. | | |
4. | | | |
Akis | 5. | | |
6. | | | |
Ausis | 7. | | |
8. | | |
- 1 bandymas. Paimkite popieriaus lapą ir pieštuku užsirašykite vardą. Kuria ranka rašėte?
- 2 bandymas. Paimkite kamuoliuką ir meskite jį bendraklasiui. Kuria ranka metėte?
- 3 bandymas. Užlipkite ant kėdės. Kurią koją užkėlėte pirmą?
- 4 bandymas. Pabandykite padaryti kregždutės pozą (4.2.3 pav.). Kuria koja stovėjote ant žemės?
- 5 bandymas. Popieriaus lape iškirpkite apskritimo formos skylę. Pažiūrėkite pro ją. Kuria akimi žiūrėjote?
- 6 bandymas. Prieikite prie durų ir pažiūrėkite pro rakto skylutę. Kuria akimi žiūrėjote?
- 7 bandymas. Paimkite telefoną tarsi atsakytumėte į skambutį. Prie kurios ausies pridėjote telefoną?
- 8 bandymas. Paprašykite bendraklasio, kad jums ką nors labai tyliai pakuždėtų. Kurią ausį atsukote, kad geriau girdėtumėte?
- Įvertinkite rezultatus. Kuri jūsų kūno pusė dominuoja? Ar ta pati pusė dominuoja kalbant apie visas kūno dalis? Palyginkite savo ir bendraklasių rezultatus. Kuri pusė klasėje dominuoja dažniau?
Judėjimo svarba
Judėjimas organizmui svarbus dėl daugelio priežasčių. Gebėjimas greitai judėti lemia, ar organizmas išgyvens gamtoje: ras maisto, sumedžios auką, pabėgs nuo plėšrūno. Žmogus iš keturiomis vaikščiojančio gyvūno tapo dviem kojomis vaikščiojančiu gyvūnu – prisitaikė prie aplinkos, galėjo bėgioti ir medžioti. Tai užtikrino jo išlikimą.
Šiuolaikinio žmogaus judėjimas yra ne mažiau svarbus tiek fizinei, tiek protinei sveikatai. Kad judėjimas būtų naudingas sveikatai, jis nebūtinai turi būti labai intensyvus. Judėjimui priskiriamos įvairios sporto šakos: bėgimas, plaukimas, šokiai, važiavimas dviračiu, futbolas, krepšinis, tenisas, kovos menai, svarmenų kilnojimas. Net kasdienis vaikščiojimas ar mankšta yra labai naudingi žmogaus sveikatai (4.2.4 pav.).
Pastebėta, kad aktyvia fizine veikla užsiimantys asmenys yra stipresni, gyvena ilgiau ir serga rečiau. Aktyvi fizinė veikla mažina tikimybę susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, kvėpavimo takų ligomis, vėžiu, nutukimu. Sportuojantys žmonės taip pat turi daugiau energijos.
Judėjimas gerina nuotaiką, mažina įtampą ir nerimą, suteikia pasitikėjimo savimi. Tyrimais įrodyta, kad kasdienis judėjimas gerina smegenų veiklą, atmintį, gebėjimą mokytis, padeda susikaupti ir geriau miegoti, be to, mažina silpnaprotystės riziką vyresniame amžiuje.
Taisyklinga laikysena
Laikýsena – tai įprasta kūno padėtis žmogui stovint, sėdint, gulint ar judant. Laikysena gali būti taisyklinga arba netaisyklinga.
Laikysena priklauso nuo žmogaus griaučių, raumenų padėties. Ji pradeda formuotis dar kūdikystėje. Skirtingų žmonių laikysena skiriasi ir priklauso nuo gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo.
Laikysena labai svarbi sveikatai. Jei ji taisyklinga, kaulai, raumenys, vidaus organai tinkamai vystysis ir dirbs, raumenys nesusilpnės, o sąnariai nesusidėvės. Taisyklinga laikysena padeda išvengti stuburo, kaklo, pečių juostos skausmo, be to, mažėja traumų, pasitempimo rizika. Pavyzdžiui, norint taisyklingai sėdėti prie stalo, reikia atkreipti dėmesį į nugaros padėtį (4.2.5 pav.). Kad išvengtume nugaros skausmo, stuburą reikėtų laikyti kuo tiesesnį – nesikūprinti, neatsilošti. Geriausia, jeigu vaizdas ar ekranas, į kurį žiūrime, bus akių lygyje. Norint išvengti kaklo skausmų, jį reikėtų laikyti tiesų, o ne palinkusį į priekį. Pečiai turėtų būti atpalaiduoti ir nuleisti, rankos sulenktos per alkūnes stačiu kampu. Kad kojomis nekliudomai galėtų tekėti kraujas, jos taip pat turėtų būti sulenktos per kelius stačiu kampu, o pėdos turėtų būti stabiliai padėtos ant žemės.
Tiriamasis darbas „Laikysenos įvertinimas“
Darbo tikslas: įvertinti ir nustatyti, ar laikysena taisyklinga skirtingose padėtyse.
Jums reikės: laikysenos atmintinės (4.2.6 pav.), popieriaus ir rašiklio.
Darbo eiga:
- Pasiskirstykite poromis. Per tyrimą pakaitomis vertinsite vienas kito laikyseną skirtingose padėtyse.
- Tiriamajam svarbu elgtis kuo natūraliau, o stebėtojui – vadovautis laikysenos atmintine.
- Peržvelkite laikysenos atmintinę (4.2.6 pav.). Joje taisyklinga laikysena pažymėta žalia varnele, netaisyklinga – raudonu kryželiu. Svarbiausia atkreipti dėmesį, ar nugara tiesi.
- Persibraižykite lentelę ir užpildykite ją: įrašykite tiriamojo vardą, jo fizinio aktyvumo lygį, varnele pažymėkite, ar tiriamasis tam tikroje padėtyje išlaikė taisyklingą laikyseną ar ne.
Tiriamojo vardas: | |||
Tiriamojo fizinio aktyvumo lygis nuo 1 iki 10 | |||
Nr. | Kūno padėtis | Taisyklinga laikysena | Netaisyklinga laikysena |
1. | Stovint | | |
2. | Einant | | |
3. | Stovint ir naudojantis telefonu | | |
4. | Sėdint prie stalo | | |
5. | Keliant daiktą nuo grindų | | |
6. | Gulint ant nugaros | | |
7. | Gulint ant šono | | |
- Vėliau apsikeiskite vietomis, kad stebėtojas taptų tiriamuoju, o tiriamasis – stebėtoju.
- Padarykite išvadas apie savo laikyseną. Ar ji išlieka taisyklinga skirtingose padėtyse? Kada ji taisyklinga, o kada ne?
- Palyginkite savo rezultatus su bendraklasių. Grafiškai pavaizduokite gautus duomenis. Ar fizinio aktyvumo lygis turi įtakos laikysenai? Kieno laikysena taisyklingesnė – fiziškai aktyvių ar neaktyvių bendraklasių
Traumų rizika ir prevencija
Nors fizinė veikla teikia daug naudos mūsų sveikatai, visada yra traumų rizika. Tráuma – tai organizmo sužalojimas, žaizda, kurią sukelia išorinis aplinkos veiksnys.
Rizika patirti traumą priklauso nuo sporto šakos, sportavimo technikos, sportininko fizinio pasirengimo ir patirties, naudojamų apsaugos priemonių, įrangos kokybės.
Traumų rūšys
Dažniausios traumos yra sumušimas, nusibrozdinimas ar įsipjovimas (4.2.7 pav.), raumenų patempimas, kaulų lūžiai (gali būti uždarieji arba atvirieji) (4.2.8 pav.), raiščio ar sausgyslės plyšimas (4.2.9 pav.), sąnario išnirimas.
Nors susižaloti galima užsiimant bet kokia sporto veikla ar judant, traumų dažniausiai pasitaiko komandinėse sporto šakose, tokiose kaip krepšinis, futbolas ar tinklinis, kur didesnė susidūrimo su kitu žaidėju tikimybė.
Traumų patiriama ne tik sportuojant, bet ir įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, per eismo įvykį, nukritus ar paslydus, taip pat netinkamai pasirinkus fizinį krūvį. Jei sportuojama per daug intensyviai, prieš sportą neapšylama, gali pradėti skaudėti sąnarius, prasidėti sausgyslių uždegimas.
Vienos iš sveikatai pavojingiausių traumų – galvos traumos – dažniausiai patiriamos važinėjant riedlente, dviračiu, čiuožinėjant. Nors mirties atvejų sportuojant pasitaiko retai, didžiausia mirties tikimybė kyla būtent pažeidus smegenis.
Ką daryti patyrus traumą?
Apie tai, kad patyrėme traumą, mums praneša skausmas, patinimas, sunkumas judinant kurią nors kūno dalį, paraudimas.
Patyrus traumą, svarbu tuoj pat nutraukti fizinę veiklą ir kreiptis medicinos pagalbos. Sutrenktą vietą reikia šaldyti ledu, nes tai padeda mažinti skausmą ir patinimą (4.2.10 pav.). Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs gydymą. Jei galūnė sulūžo, gydytojas ją sugipsuos, kad kaulas tinkamai suaugtų. Jei trauma įvyko per nelaimingą atsitikimą (pavyzdžiui, per automobilio avariją), svarbu kuo greičiau skambinti pagalbos telefonu 112 ir iškviesti skubią medicinos pagalbą.
Patyrus traumą reikia skirti laiko pasveikti ir pailsėti.
Kaip išvengti traumų?
Norint išvengti traumų, svarbu perprasti tos sporto šakos taisykles ir įvaldyti techniką, gerai apšilti prieš sportuojant, pasirinkti tinkamą fizinį krūvį, skirti laiko poilsiui po sporto, gerti pakankamai vandens. Taip pat svarbu nepamiršti naudoti apsaugos priemonių (pavyzdžiui, važinėjant riedlente užsidėti kelių, alkūnių apsaugas, dėvėti šalmą), dėvėti tinkamą aprangą ir avalynę (4.2.11 pav.).
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kokią funkciją atlieka raumeninis audinys.
- Nurodykite veiksnius, turinčius didelę įtaką netaisyklingos laikysenos formavimuisi.
- Pateikite tris pratimus, skirtus taisyklingai laikysenai formuoti.
- Pasidomėkite, kodėl fizinė veikla tokia svarbi kvėpavimo sistemos organams ir jos ligų prevencijai, ir paruoškite plakatą.
- Pasirinkite mėgstamą sportininką (-ę) ir paruoškite pranešimą apie jo (jos) patirtas traumas: kiek ir kokių traumų jis (ji) yra patyręs (-usi)?
Ko išmokome?
- Organizmo judėjimas – tai bendra kaulų ir raumenų veikla.
- Judėjimas svarbus tiek fizinei, tiek protinei sveikatai, judant mažinama įvairių ligų rizika.
- Laikysena – tai įprasta kūno padėtis žmogui stovint, sėdint, gulint ar judant. Laikysena gali būti taisyklinga arba netaisyklinga.
- Trauma – tai organizmo sužalojimas, žaizda, kurią sukelia išorinis aplinkos veiksnys.