Kaip kenkiame savo sveikatai?

Mus supa daug sveikatai kenksmingų medžiagų. Vienos tvyro aplinkoje, ir nieko dėl to negalime padaryti. Pavyzdžiui, užterštas oras kenkia mūsų plaučiams, širdžiai, smegenims; garsinė tarša, su kuria susiduria dauguma didmiesčių gyventojų, kenkia klausos sistemai; mikrobiologinė tarša, kuri apima bakterijas, mikroskopinius grybus, virusus, gali sukelti apsinuodijimą maistu, peršalimo ligas ar net pasaulines pandemijas, pavyzdžiui, COVID-19.

Kitas kenksmingas medžiagas žmonės vartoja sąmoningai, pavyzdžiui, tabaką, alkoholį ar narkotines medžiagas.

Paprastasis tabakas – tai augalas, kurio lapai naudojami rūkomajam tabakui gaminti. Tabake yra cheminės medžiagos nikotino. Jis ne tik sukelia priklausomybę, bet ir gali būti mirtinas žmogui.

Alkoholiniuose gėrimuose yra cheminės medžiagos etilo alkoholio. Silpnieji alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, vynas ar šampanas, turi mažiau etilo alkoholio nei stiprieji, pavyzdžiui, degtinė, viskis. Alkoholis gaunamas skirtingais būdais: rauginant įvairias maisto medžiagas, pavyzdžiui, vaisius, uogas, vynuoges, rugius, ryžius, miežius, distiliuojant arba skiedžiant etanolį.

Narkotinės medžiagos – nervų sistemą ir psichiką veikiančios medžiagos. Jos gali būti natūralios arba sintetinės. Kai kurios narkotinės medžiagos, pavyzdžiui, morfinas, vartojamos medicinoje stipriems ligonių skausmams malšinti, kitos vartojamos religiniuose ritualuose, dar kitos – poilsio, laisvalaikio tikslais, nors tai nelegalu.

Iš tiesų, rūkymas labai kenkia sveikatai. Jis pažeidžia bene visus organizmo organus, visas kūno organų sistemas. Tabake esantis nikotinas veikia centrinę nervų sistemą, sukelia priklausomybę. Cigaretėse (taip pat ir elektroninėse), kitų rūkymo prietaisų ir medžiagų sudėtyje yra šimtai nuodingų cheminių medžiagų, kai kurios jų sukelia vėžį. Rūkaliai turi daug didesnę tikimybę susirgti vėžiu nei nerūkantys asmenys – 90 proc. plaučių, bronchų, stemplės, burnos vėžio atvejų sukelia rūkymas. Ypač kenčia kvėpavimo sistema (5.7.1 pav.): dažniau sergama bronchitu, astma, plaučių vėžiu. Taip pat padidėja širdies ir kraujagyslių ligų, kraujo vėžio rizika. Rūkymas gali sukelti nevaisingumą, rūkant pažeidžiama rega, sutrinka skonio ir kvapo pojūčiai, didėja burnos infekcijų rizika.

Rūkymas slopina imuninę sistemą, taigi žmogus daug dažniau serga, nėra toks atsparus įvairioms ligoms.

Išvardytų ligų rizika yra didelė ir pasyviojo rūkymo atveju.

Pasyvùsis rūkymas – kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Pats asmuo gali nerūkyti, bet jo sveikata vis tiek patiria didžiulės žalos, jei rūko aplinkiniai ir jam tenka kvėpuoti tabako dūmais.

Alkoholis sukelia priklausomybę ir labai kenkia organizmui: neigiamai veikiamos smegenys, prastėja atmintis, mąstymas, kenčia kraujotakos sistema – pažeidžiamos kraujagyslės, didėja kraujospūdis, insulto rizika. Alkoholis taip pat sukelia virškinimo sistemos negalavimų, didina vėžinių susirgimų tikimybę, ypač kepenų, skrandžio, kasos, krūtinės, stemplės, burnos, žarnyno. Labiausiai kenčia alkoholį vartojančio asmens kepenys. Kartais susergama kepenų ciroze ar kepenų vėžiu (5.7.2 pav.).

Narkotinės medžiagos stimuliuoja arba, atvirkščiai, slopina centrinę nervų sistemą, gali sukelti haliucinacijų. Jos būna natūralios, pavyzdžiui, opijus, arba sintetinės, pavyzdžiui, fentanilis.

Ilgai vartojant narkotines medžiagas ir tapus priklausomam nuo jų, išsivysto priklausomybės liga – narkomãnija. Organizmas pripranta prie narkotinių medžiagų, taigi žmogus nebegali liautis jų vartojęs.

Vartojantys narkotinių medžiagų patiria trumpalaikį apsvaigimą, dėl to gali kilti sunkių fizinės (sutrinka kalba, kvėpavimas, širdies ritmas) ir psichinės (nerimas, paranoja, haliucinacijos, depresija) sveikatos sutrikimų. Be to, narkotinės medžiagos slopina imuninę sistemą, taigi dažniau sergama, didėja rizika užsikrėsti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), hepatitu.

Narkotinių medžiagų įsigijimas, laikymas, gaminimas, gabenimas, pardavimas ar kitoks platinimas yra neteisėtas ir daugelyje valstybių užtraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.