Kirčiavimo žodynai

Perskaitykite žodžių junginius su skirtingai sukirčiuotu vietovardžiu ir atsakykite į klausimus.

A važiuojame į Šilainius

B važiuojame į Šilainius

C važiuojame į Šilainius

D važiuojame į Šilainius

Dauguma kalbų turi fiksuotą, arba pastovų, kirtį, todėl jų kirčiavimas yra paprastas. Pavyzdžiui, suomių, estų, latvių, vengrų kalbose kirčiuojama pirmajame skiemenyje, lenkų – priešpaskutiniame, prancūzų – paskutiniame. Lietuvių kalba turi laisvąjį kirtį, todėl jos kirčiavimo sistema yra sudėtinga.

Kirčio vieta kaitomame žodyje gali būti pastovi (vyrams, vyrus, su vyrais) arba kirtis gali šokinėti iš vieno skiemens į kitą (draugė, su drauge, drauges). Tas kirčio šokinėjimas yra dėsningas, todėl visus vardažodžius (daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius, iš dalies įvardžius) galima suskirstyti į tam tikrus kirčiavimo tipus – kirčiuotes.

Skiriamos keturios linksniuojamųjų žodžių kirčiuotės. Jos nustatomos pagal daugiskaitos naudininko ir galininko kirčio vietą. Kirčiuotės žymimos arabiškais skaitmenimis 1, 2, 3, 4. Jas svarbu suprasti, kad mokėtumėte naudotis žodynais, nes juose pateikiama tik vienaskaitos vardininko sukirčiuota forma ir nurodoma kirčiuotė. Todėl perpratę kirčiuočių sistemą, vien žvilgtelėję į žodyną, galėsite nesunkiai sukirčiuoti net ir tuos žodžius, kuriuos rečiau vartojate ar dėl kurių kirčiavimo abejojate.

Prisiminkite keturias daiktavardžių kirčiuotes, kurios bus taikomos kaip modeliai ir kitiems linksniuojamiesiems žodžiams. Pirmosios kirčiuotės yra tie daiktavardžiai, kurie daugiskaitos naudininke ir galininke kirtį turi tame pačiame kamieno skiemenyje (ne galūnėje).

Tai pastovaus kirčiavimo žodžiai: jie visuose linksniuose išlaiko kirtį toje pačioje vietoje. Priešpaskutiniame skiemenyje visada yra tvirtapradė priegaidė, o tolimesniuose skiemenyse gali būti bet kuri priegaidė arba trumpasis kirčiuotas skiemuo.

Antrosios kirčiuotės yra tie daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas kamiene (priešpaskutiniame skiemenyje), o galininkas – galūnėje.

Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje. Galūnėje kirčiuojami tie linksniai, kurie paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, t. y. vienaskaitos vardininkas su galūne -a: ranka, vienaskaitos įnagininkas su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u: ranka, egle, batu, medeliu, vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galūne -e: bate, taip pat daugiskaitos galininkas: rankas, egles, batus, medelius. Priešpaskutinis skiemuo yra tik trumpasis arba tvirtagalis.

Trečiosios kirčiuotės yra tie daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas galūnėje, o galininkas – kamiene (priešpaskutiniame, trečiame ar tolimesniame nuo galo skiemenyje).

Šios kirčiuotės žodžiai priešpaskutiniame skiemenyje visada turi tvirtapradę priegaidę. Jei kirčiuojama galūnė ir priešpaskutinis skiemuo, žodynuose žymima 3: langas (3), beržas (3). Vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko linksniuose niekada nebus kirčiuojama galūnė. Jei kirtis nušoka į trečią ar ketvirtą nuo galo skiemenį, žodynuose nurodoma 3^a, 3^b ar 3^4a, 3^4b: raidė a rodo tvirtapradę kirčiuoto skiemens priegaidę, o b – tvirtagalę ar trumpąjį kirčiuotą skiemenį. Pavyzdžiui, audinys, audinį (3^a); ateitis, ateitį (3^b); nuobodulys, nuobodulį (3^4a); uždaviniams, uždavinius (3^4b).

Ketvirtosios kirčiuotės yra tie daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas ir galininkas kirčiuojami tik galūnėje.

Šios kirčiuotės žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei ir atitinkamos formos kirčiuojamos gale. Priešpaskutinis skiemuo yra tik trumpasis arba tvirtagalis.

Kitos linksniuojamosios kalbos dalys (būdvardžiai, skaitvardžiai, įvardžiai) taip pat kirčiuojamos pagal šiuos keturis modelius, t. y. kirčiuotes.

Paprastai kirčiavimo žodynuose nurodytos ir sukirčiuotos tik pagrindinės veiksmažodžių formos: bendratis, esamojo ir būtojo kartinio laiko 3 asmuo: bėgti, bėga, bėgo; eiti, eina, ėjo; kišti, kiša, kišo. Kaitomi veiksmažodžiai gali būti kirčiuojami dvejopai: kartais kirtis gali būti pastovus (bėga – bėgu, bėgi), o kartais dėsningai šokinėja (eina – einu, eini). Veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko 1 ir 2 asmenų (aš ir tu) formos paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, jeigu 3 asmens (jis) priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpasis: jis eina – aš einu, tu eini; jis ėjo – aš ėjau, tu ėjai; jis kiša – aš kišu, tu kiši; jis kišo – aš kišau, tu kišai. Tada kirčiuojama galūnė.

V. Tvyrojo tyla (4), apėmė tokia (3) jausena (1).

K. Nekliudė bokšto (1), laukė moterų (1).

N. Pritarė glaustai (4) minčiai (4), nepritarė tokiai (3) raiškai (4), atsiradus žaliai (4) spalvai (4).

G. Žvelgia į įvairius (4) dalykus (2), vertė įdomias (4) knygas (2), rašė atsiminimus (2), kūrė eilėraščius (1).

Įn. Derino su menu (2), pasižymi netikėtu (1) žvilgsniu (2), apibūdina spalvomis (4), išreiškia tokiomis (3) eilėmis (4).

Vt. Mokėsi Lietuvoje (3), gyveno rajone (2), gimė kaime (1).

Dažo – dažau, dažai; klausia – klausiu, klausi; klauso – klausau, klausai; myli – myliu, myli; mėgsta – mėgstu, mėgsti; kviečia – kviečiu, kvieti; mąsto – mąstau, mąstai; dūsta – dūstu, dūsti; vysto – vystau, vystai; nuomoja – nuomoju, nuomoji; žiūri – žiūriu, žiūri.

Gyrė – gyriau, gyrei; baigė – baigiau, baigei; sėdėjo – sėdėjau, sėdėjai; kėlė – kėliau, kėlei; stūmė – stūmiau, stūmei; skelbė – skelbiau, skelbei; ruošė – ruošiau, ruošei; grojo – grojau, grojai; lietė – liečiau, lietei; pyko – pykau, pykai.

Neseniai buvo sukurtas filmas (1), kurio greičiausiai niekas iš dabar gyvenančių žmonių nepamatys. Nors daugybė svečių jau gavo kvietimus (2) į premjerą, filmą „Šimtas metų“ išvys tik kvietimus (2) paveldėję jų palikuoniai. Pasirodo, pristačius filmą, juosta buvo saugiai užrakinta seife (2). Dabartį vaizduojantis filmas bus rodomas po šimto metų mūsų palikuoniams. Tik nežinia, kaip režisieriaus (2) idėja (1) sudomins palikuonius, kaip filmas bus palikuonių sutiktas.

(Pagal dienraštį „Lietuvos rytas“)