Ką mums sako pasakojimo pavadinimas?

1. Perskaitykite pavadinimą. Ką iš jo sužinojote?

Leonardas Gutauskas

KAIP BALŲ VĖŽLYS GAVO GELEŽINĖS VARLĖS VARDĄ

Kitą kartą, seniai seniai, Perkūnas Dundulis užsimanė žuvienės. Prisigaudė auksašonių kuojų, susikūrė laužą ir jau keps. Tik apsižiūri – ogi keptuvės nėra.

Dairėsi, dairėsi susirūpinęs po girių kraštą ir aptiko vieno kaimo gale, užpelkėjusio ežero įlankoje, balų vėžlį. „Būtų nebloga keptuvė, – mąsto, – jei tą keistą gyvūną iš kiauto išprašyčiau.“

Nusileido Dundulis prie vėžlio ir sako:

– Vėžleli, išlįsk iš kiauto – žvaigždę dovanų gausi.

Bet vėžlys, Perkūno kėslus supratęs, nė nosies galiuko nekiša, tūno saugiame namelyje ir tyli.

Mato vėžlys, kad blogai bus, tuoj nuvožtas jo kiautas ims ant žarijų spirgėti. Labai išsigando Balinis, tad nieko nelaukdamas stvėrė Perkūną už piršto. Geležiniai vėžlio žandikauliai taip Dunduliui pirštą sugnybo, kad dangaus valdovas pašoko, baisiai suriko: „Geležinė varlė! Geležinė varlė!“ – ir paleido vėžlį iš rankų. Vėžlys pliumt į vandenį, panėrė ir pasislėpė tarp maurų.

Žmonės, išgirdę Perkūno žodžius „Geležinė varlė“, sakė kits kitam:

– Matyt, tai tikrasis balų vėžlio vardas. Nuo šiol ir mes jį taip vadinsime.