Tema 8.14 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Jazminas

  • Šioje dalyje toliau skaitome, kaip dailininkui sekasi marginti žolynų, krūmų, medžių žiedus ir kuo baigiasi jo ir Jazmino ginčas.

Ana Saksė

Jazminas

Antroji dalis

dagilis
našlaitės
žydinti obelis
alyvos
pienės
žydintis jazminas

Dagilis buvo atkaklesnis ir gavo rausvus žiedelius.

Našlaitės prie dailininko atėjo visos kartu ir tūptelėjusios mandagiai pasisveikino. Tai buvo taip gražu ir lipšnu, dailininkui jos pasirodė panašios į mažas mergytes, ir jis išpaišė Našlaitėlių žiedus kaip veidelius – smagius, liūdnus ir rimtus.

Obelis dailininkui pažadėjo rudenį visą krepšį obuolių, tegul tik nudažo jos žiedus švelniai rožine spalva. Tad ir dailininkas negailėjo jėgų, karstėsi obels šakomis ligi pat viršūnės.

Alyvos sugalvojo kuo kitu atsilyginti, jei tik dailininkas nešykštės joms spalvų.

– Tu galėsi pavasarį mus skinti, – tarė viena Alyva, – ir nešti puokštes savo nuotakoms, atsiprašau, tai yra nuotakai, – pasitaisė ji. – Ir kuo daugiau mūsų nuskinsi, tuo vešliau mes žydėsim.

– Už tokį nemandagų apsirikimą tu liksi balta, – įsižeidęs dailininkas atstūmė prašytoją, bet kitas jos seseris nudažė skaisčiomis spalvomis.

Pienės atnešė dailininkui puodynaitę tirštos grietinės, ir šis negailėdamas ėmė tepti pienes aukso geltonumo dažais, kuriuos Jazminas buvo sau išsirinkęs. O tų pienių – nei galo, nei krašto nematyti.

Dažydamas pienes, dailininkas prisiminė Jazminą, kuris pats pirmasis buvo išsirinkęs geltoną spalvą.

– Na, brolau, tai kaip dabar bus? – jis pašaipiai užkalbino Jazminą. – Dažų mažai beliko, tačiau jei gražiai paprašysi, atiduosiu tau.

Neprašysiu, – užsispyręs atsakė Jazminas.

– Neprašysi? Žinok – su puikybe toli nenuvažiuosi, – supyko dailininkas. – Na, o jeigu tau taip sunku paprašyti, tai bent nusilenk.

– Geriau jau lūšiu, bet nesilenksiu, – išdidžiai atsakė Jazminas.

Dailininkas įtūžo ir tėškė geltonais dažais apkibusiu teptuku tiesiai į Jazminą.

– Baisus ponas, negali nei paprašyti, nei nusilenkti! Na, tai ir lik toks baltas amžinai!

Toks Jazminas ir liko – baltas ir trapus. Mėginsi lenkti – nulauši.

Iš knygos „Pasakos apie gėles“

  1. Pasidomėkite, koks žolynas yra dagilis. Aptarkite, kaip jis atrodo.
  2. Kokių būna našlaičių žiedų? Kodėl juos galima vadinti ir smagiais, ir liūdnais?
  3. Dėl kokių priežasčių dailininkas negailėjo jėgų dažydamas Obels žiedus?
  4. Kodėl dailininkas supyko ant vienos Alyvos?
  5. Kurias gėles dailininkas nutapė Jazmino išsirinktais dažais?
  6. Kaip ir kodėl dailininkas nubaudė Jazminą?
  7. Apibūdinkite dailininko požiūrį į gėles. Kaip buvo skirstomos spalvos? Ar dailininko sprendimai pagrįsti?
  8. Kaip vertintumėte gėlių pataikavimą dailininkui?

Užduotys

  • Nurašykite į sąsiuvinius visus A. Saksės pasakos „Jazminas“ pirmoje ir antroje dalyse paminėtus augalų pavadinimus.
  1. Pabraukite to augalo pavadinimą, kuris yra sudurtinis žodis. Pažymėkite jo šaknis sutartiniais ženklais.
  2. Išsirinkite 5 labiausiai patikusių augalų pavadinimus ir parašykite su jais po sakinį. Sakiniuose pabraukite veiksnį ir tarinį.

  • Aptarkite, kaip vertinate Jazmino ir dailininko konfliktą. Kurį iš jų laikote teisiu?
  1. Suvaidinkite teismo posėdį, kuriame sprendžiamas Jazmino ir dailininko konfliktas. Jazmino ir dailininko advokatai turi stengtis įrodyti jų teisumą. Laikykitės svarbiausios pokalbio taisyklės:

Vienas kalba – kiti klauso.

Dagilis gavo rausvus žiedelius.

Našlaitės tūptelėjusios mandagiai pasisveikino.

Dailininkas negailėjo jėgų, karstėsi obels šakomis ligi pat viršūnės.

Dailininkas nešykštės joms spalvų.

Pienės dailininkui atnešė puodynaitę tirštos grietinės.

Dailininkas įtūžo ir tėškė geltonais dažais apkibusiu teptuku tiesiai į Jazminą.

Prašau palaukti