Grūdų aitvaras
- Seniau žmonės tikėjo, kad šeimininkui javus ir kitas gėrybes neša aitvaras. Tas gėrybes jis parneša iš kaimyninių kiemų, o kartais ir iš toliau. Apie aitvarus pasakojama senosiose sakmėse.
Lietuvių sakmė
Grūdų aitvaras
Kitą kartą rudeniop – jau buvo kūlimai prasidėję – einam mudu su bernu pro klojimą išdžiovinę jaują. Jau prietamsis. Tik padrykt pro sodą svirno link. Nušvito visa žemė, o virš mūsų galvų toks kaip rankšluostis, šviesus, beveik gelsvas, padrykt ir nutūpė ant svirno. Bernas sako:
– Tas aitvaras grūdus neša, nes mat, koks šviesus.
Tik išbėga šeimininkė su rankšluosčiu, blinkt vieną galą ant svirno durų, o kitą į mazgą sumezgė ir vėl tekina nubėgo.
Mudu, dėjęsi, kad nieko nematėm, parėjom namo.
Kitą dieną netyčia patekau į svirną, – tik ūkininkas raktus nuo svirno turėdavo ir nė manęs, nė berno neįleisdavo, – gi žiūriu – penki aruodai kaip aukso kviečių sklidinai pripilti. O tais metais mes nebuvom nė pasėtų turėję.
Metų gale samdo mane kitiems metams ir algos pridėjo, bet kur aš tau bepasiliksiu, sakau:
– Ačiū, šeimininke, už metus, bet jau daugiau tai aš nebepasiliksiu. Kam man su velniais gyvent, dar kada ir mane apsės.
Pagal knygą „Laumių dovanos“Dailininkė Neringa Meškauskaitė
Klojimas – pastatas javams laikyti ar kulti.
Jauja – pastatas, skirtas javams ar linams džiovinti.
Svirnas – pastatas grūdams, miltams, mėsai, buities daiktams ir miegojimui.
Varškės aitvaras
Lietuvių sakmė
Varškės aitvaras
Vieną kartą tetulytė pabudo naktį ir mato – ant kertelės betupįs aitvaras. Jis buvo panašus į žėrintį gaidį. Aitvaras pasiraivęs ėmė vemti varškę į dubenis, kurie stovėjo čia pat ant lentynų. Kai ryto metą tetulytė nuėjo pusryčių, ant vaišių stalo stovėjo pilni dubenys varškės. Jai pasidarė koktu, ir jinai tos varškės neparagavo.
sumezgė
dėjęsi
manęs
neįleisdavo
betupįs
pasiraivęs
- Kas pasakoja pirmą nutikimą su aitvaru? Kada įvyko papasakotas nutikimas?
- Kaip atrodė grūdų aitvaras? O kaip varškės? Raskite jų aprašymus.
- Kaip elgėsi šeimininkė pirmoje sakmėje? O kaip tetulytė antrojoje?
- Kaip jautėsi pasakotojas, patekęs į svirną? Kaip rytą pasijuto tetulytė?
- Kaip pasakotojas vertina aitvaro nešamus turtus?
- Kodėl jis daugiau nenori tarnauti šitam šeimininkui?
- Pasvarstykite, ar šeimininkas praturtėjo sąžiningai.
- Kodėl žmonės sugalvojo aitvarus?
- Ar šiandien pasitaiko aitvarų?
- Kaip manote, kas yra geriau: pelnyti turtą savo darbu ar pasitikėti aitvarais?
- Ko moko šios sakmės?
Užduotys
- Išmokite sekti sakmę „Grūdų aitvaras“. Kad geriau atsimintumėte, parašykite jos planą.
- Išsiaiškinkite, ką reiškia šie žodžiai. Parašykite, iš kokių veiksmažodžių jie kilę. Jums padės elektroninis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“.
Padrykt – dryktelėjo, ilgas, smarkus šuolis, pavyzdžiui, per tvorą.
Blinkt – blinktelėjo,.
Mat –.
- Papasakokite apie aitvarus namiškiams. Ką apie šias būtybes jie yra girdėję arba skaitę?
- Pasakojamosios tautosakos kūrinys.
- Tikros istorijos apie pasaulio ir įvairių gamtos reiškinių kilmę.
- Aiškinama pasaulio ir įvairių gamtos reiškinių kilmė.
- Žmogus susiduria su mitinėmis būtybėmis.
- Žmogus susiduria su senovėje gyvavusiais padarais.
- Žinomų rašytojų sukurtos neįtikėtinos istorijos.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"