Tema 1.24 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Pelėno palikimas

  • Perskaitykite kūrinį ir aptarkite, ko jis moko.

Džanis Rodaris

Pelėno palikimas

Senasis Pelėnas, jausdamas artėjančią mirtį, pasišaukė prie savo lovos tris sūnelius: Pilkasermėgį, Striukauodegį ir Trumpaūsį.

– Vaikai mano, – atsiduso Pelėnas pasitaisydamas ant pilvo pūslę su karštu vandeniu, – aš greitai mirsiu ir noriu padalyti jums savo turtą. Tau, Pilkasermėgi, paliksiu gražią sūrio galvą, gulinčią pono Brambilos krautuvėje. Tau, Striukauodegi, – sausainių dėžutę, kurią ponia Tereza pamiršo prieangy. O tau, Trumpaūsi, neturiu ko palikti: tavo nagučiai ir dantukai aštrūs, neprapulsi.

Taip taręs, atsidūsėjo ir nusisuko į sieną nenorėdamas, kad sūnūs pamatytų jį verkiantį.

Kai numirė, trys sūneliai palaidojo jį rūsio smėlyje, kur buvo laikomi brandinamo vyno buteliai. „Vyno aromatas, pamanė, – neleis jam liūdėti.“ Pasibaigus tėvo laidotuvėms, jie atsisveikino ir išsiskirstė kas sau.

Pilkasermėgis su savo šeimyna tuojau įsirausė į sūrio galvą: jie ten prasigraužė koridorius ir svetaines, laiptus ir miegamuosius.

Tačiau, visi žino, kad pelės nepaprastai mėgsta sūrį: kasdien dingdavo po gabalą namo. Čia Pilkasermėgis nugraužia kaminą, čia jo žmonelė pusryčiams sutaršo miegamojo baldus. Po savaitės sūrio galvos neliko nė kiek, o Katinas kaip tik ir laukė šios minutės. Taip nelaimingai dienas baigė Pilkasermėgio šeimyna.

Striukauodegis įlindo į sausainių dėžutę ir taip sustorėjo, kad nepajėgė išlįsti. Katinas, pliaukštelėjęs letena, išsitraukė jį, ir skanaus!

Trumpaūsis nepaveldėjo turtų, kuriuos reikėtų ginti: teturėjo savo dantukus, kad galėtų susirasti ko nors ėdamo. Ir dirbdamas, plušėdamas tapo toks mitrus ir gudrus, kad Katinas iki šiol jo vis ieško ir surasti negali. O jūs ar matėt, kur slepias peliukas? Tuomet ša, būkit geručiai!

Iš knygos „Šypsenos ilgumo pasakaitės“
​Dailininkė Sofi Fatus

Striukauodegį

Trump

prieangy

įsirausė

įlindo

išlįsti

  1. Kaip senasis Pelėnas padalijo savo turtą?
  2. Papasakokite, kas atsitiko visiems trims broliams.
  3. Kuo šis pasakojimas apie pelėnus primena Janošo pasaką „Saldi košė“?
  4. Janošo ir Džanio Rodario kūrinių pabaigoje pasakotojas kreipiasi į skaitytoją. Kodėl?
  5. Ar senasis Pelėnas dalydamas savo turtą iš tiesų nuskriaudė jauniausiąjį sūnų?
  6. Ko moko šis pasakojimas?

  1. Pasvarstykite, ar teisingas šis pasakymas: „Jei nori padėti žmogui, dovanok jam ne žuvį, o meškerę.“

Užduotys

  • Iš kokių dviejų žodžių sudaryti šie žodžiai?

Pilkaser­mėgis

Striuka­uodegis

kasdien

Trumpa­ūsis

  • Džanio Rodario pasaką galima suskirstyti į tris išgalvotas istorijas – tris pasakojimus.
  1. Užbaikite šiuos sakinius.

Pirmasis pasakojimas būtų apie senojo Pelėno sūnų Pilkasermėgį ir jo...
Antrasis pasakojimas – apie Striukauodegį ir...
Trečiasis pasakojimas – apie...

  1. Senojo Pelėno sūnų vardai labai iškalbingi. Pagal juos trumpai aprašykite kiekvieną peliuką: Pilkasermėgį, Striukauodegį ir Trumpaūsį. Atidžiai skaitydami tekstą, raskite ir daugiau šių veikėjų bruožų. Galite ir pafantazuoti.
  2. Įsivaizduokite Pilkasermėgio ir jo žmonelės rytinį pokalbį apie miegamojo baldus ir namo kaminą. Užrašykite jį.
  3. Susiskirstykite į tris grupes, pasirinkite vieno kurio nors pelėno sūnaus istoriją ir parašykite pasakojimą savais žodžiais. Papildykite jį aprašymo detalėmis, veikėjų pokalbiais.
  4. Perskaitykite klasės draugams sukurtus pasakojimus, aptarkite juos.
  • Iš sakinių iškrito veiksniai. Kur kuris tinka?
  • Striukauodegis
  • Ponia
  • galva
  • Pilkasermėgis
  • Trumpaūsis
  • Žmonelė

Graži sūrio guli pono Brambilos krautuvėje. Tereza pamiršo sausainių dėžutę. nugraužė kaminą. pusryčiams sutaršė miegamojo baldus. sustorėjo. teturėjo tik savo dantukus.

Prašau palaukti