Tema 6.1 (Gimtoji kalba 3 kl.)

Raštas – istorikų pagalbininkas

  1. Apžiūrėkite žurnalo vaikams „Bitutė“ puslapį. Perskaitykite visą straipsnį arba jo dalį.

Vabalo Elniaragio metraščiai

Kur saugoma istorija

Galbūt jums, vaikai, kada nors yra kilęs klausimas: iš kur istorikai sužino apie įvykius, kurie įvyko seniai seniai, kartais – net prieš kelis tūkstančius metų? Ogi jie turi daugybę pagalbininkų...

Raštus nešiojosi kartu su brangenybėmis

Pačių seniausių laikų paslaptis istorikams padeda atskleisti archeologija. Bet apie ją papasakosiu kada nors vėliau. Šį kartą norėčiau pagirti vieną svarbiausių istorikų padėjėjų – raštą.

Užrašytas žodis išlieka ilgam, net jei sudūla popierius, ant kurio jis buvo išvedžiotas. Viena svarbiausių viduramžių vienuolių pareigų buvo perrašinėti senovinius rankraščius ir šitaip išsaugoti tai, kas juose parašyta. Nuo 1445 metų, kai išmokta knygas spausdinti, skleisti ir išsaugoti rašytą žodį pasidarė dar lengviau.

Senoviniai raštai – metraščiai, dokumentai, knygos, laikraščiai, laiškai – istorikams yra tikros „aukso kasyklos“. Būtinybę juos kaupti ir saugoti suprato jau pirmieji Lietuvos valdovai. Sudarytas su draugais ar priešais sutartis, laiškus, jų nuorašus jie saugojo savo pilyse, dažnai kartu su įvairiomis brangenybėmis. Žinoma, kad kunigaikštis Skirgaila rusiškus raštus su švino antspaudais laikė savo kelioniniame krepšyje ir visur su savimi nešiodavosi – drauge su sidabrinėmis taurėmis ir dubenėliais.

Kunigaikščio dovanojimo raštas bajorui, 1568 metai. Raštas patvirtintas daugybe prie jo prikabintų antspaudų.

Karaliaus Mindaugo raštas – vienas seniausių Lietuvos valstybėje surašytų dokumentų. Deja, saugomas ne Lietuvoje, o Berlyne.

Pirmieji raštininkai – svetimšaliai

Visokius raštus rašė ir juos saugoti privalėjo valdovo raštininkai. Jie taip pat perrašinėjo dokumentus, kad dokumentams dingus liktų bent jų kopijos.

Deja, mūsų protėviai nerašė lietuviškai. Savo rašto neturėdami, nesiėmė užrašinėti savosios kalbos ir lotyniškomis ar rusiškomis raidėmis. Be to, ir raštingų žmonių nelabai būta – pirmieji raštininkai buvo svetimšaliai vienuoliai. Patys seniausi mūsų krašto dokumentai rašyti senąja slavų, lotynų, lenkų, vokiečių kalbomis.

Pirmieji mūsų valdovų dokumentai buvo rašomi ne popieriuje, o pergamente. Jis daromas iš labai plonos gyvulio odos, yra tvirtesnis ir atsparesnis už popierių, be to, atrodo puošniau. Na, o rašalas buvo gaminamas iš lietaus vandens, ąžuolo žievių nuoviro, acto, trintų kriauklelių ir alaus arba vyno.

Daugiau Elniaragio istorijos pasakojimų ieškokite www.bitute.lt

Pagal „Bitutę“, 2008

  • Į kokį klausimą stengiamasi atsakyti straipsnyje?
  • Kodėl pirmieji Lietuvos valdovai raštus nešiojosi kartu su brangenybėmis?
  • Kaip manote, kodėl jie raštus kaupė ir saugojo?
  • Kodėl pirmieji raštai buvo parašyti ne lietuvių kalba? Remdamiesi tekstu nurodykite keletą priežasčių.

  1. Aptarkite:
    • Iš kelių dalių sudarytas straipsnis? Kaip manote, kodėl tekstas suskaidytas į dalis?
    • Perskaitykite dar kartą kiekvienos dalies pavadinimą. Raskite sakinius, kurie buvo panaudoti straipsnio dalių pavadinimams.
    • Kuriuos šiame straipsnyje aptartus dalykus pavadintumėte svarbiausiais, o kuriuos – antraeiliais? Kodėl taip manote?
  1. Ar pastebėjote, jog:
    • pirmame sakinyje kreipiamasi į vaikus. Kaip manote, kodėl?
    • straipsnyje rašoma pirmu asmeniu? Kaip manote, kodėl?
    • nenurodomas straipsnio autorius? Kaip manote, kodėl?

  1. Aptarkite, ką reiškia užrašai vaikų žurnalo puslapio viršuje ir apačioje.
Prašau palaukti