Tema 2.10 (Literatūra 9)

Žanras

Norint sukurti tam tikro žanro tekstą, reikia išmanyti to žanro taisykles. Vieną pagrindinių prozos žanrų – novelę – jau aptarėme šio vadovėlio pradžioje.

Novelėmis paprastai vadiname lakoniškus vientisos kompozicijos pasakojimus. Kūrinio centre – įvykis, dažnai koks nors ypatingas atsitikimas, pakeičiantis pradinę situaciją netikėta linkme.

Greta novelės vartojamas ir apsakymo terminas. Apsakymais įprasta vadinti laisvesnės struktūros, ištęsto pasakojimo, daugiau įvykių aprėpiančius prozos kūrinius.

Taigi novelei būdingi tokie požymiai:

  • nedaug veikėjų;
  • vaizduojamas svarbus veikėjo likimui įvykis;
  • veiksmas dinamiškas, trunka neilgą laiko tarpą;
  • netikėta atomazga, kurioje įvyksta nelauktas pasikeitimas.

Novelei nebūdingi šalutiniai epizodai, antraeiliai veikėjai, detalūs aprašymai, aiškinimai. Novelės pasakojimo vientisumą kartais pabrėžia pasikartojantis motyvas, vaizdas. Kitaip nei romanas, novelė pateikia tik pagrindinio veikėjo gyvenimo fragmentą, bet jis neretai paaiškina visą jo gyvenimą ar nulemia ateitį.

Atomazga ir pagrindinė mintis

Kaip vienas svarbiausių novelės požymių paprastai nurodoma netikėta pabaiga. Tai – tikslas, į kurį labai apgalvotai veda novelės autorius. Atomazgos netikėtumo kartais siekiama sąmoningai suklaidinant skaitytoją, nelauktai pakreipiant pasakojimą.

Visas kūrinio tekstas – vaizdai, įvykiai, charakteriai – atskleidžia autoriui rūpimą idėją. Ji perteikiama netiesiogiai, metaforiškai, ją pabrėžia kokia nors visame tekste reikšminga detalė. Pagrindinei pasakojimo minčiai suvokti atomazga labai svarbi, nes įvyksta netikėtas posūkis, lūžis, pasikeičia pagrindinio veikėjo vertinimas ir pan.

UŽDUOTIS

Perskaitykite mokinės sukurtos novelės pradžią ir pratęskite istoriją.

NIEKAS

Svenas dar kartą paspaudė ilgą geltoną jungiklį. Ir šįsyk nieko. Jis nebežinojo, ką daryti, – didysis švyturio žibintas nedegė. Dar tik penkios valandos, bet jau tamsu kaip maiše. O švyturys nebešviečia. Svenas šį vakarą budi vienas, nes visi kiti prieplaukos smuklėje švenčia Naujuosius metus, o apie lempas jis nenusimano nieko. Jo darbas tik įjungti ir išjungi žibintą – tiek jis teišmoko per trejus metus. Svenas pažvelgė pro langą, tikėdamasis išvysti didelį šviesų mėnulį, bet dangų buvo užkloję neperregimi debesys.

Per kiekvienus Naujuosius metus vis atsitikdavo kokia nelaimė. Šįvakar lygiai penkiolika metų, kai mirė mažoji Grėtė, o dar po trejų jo žmona išėjo į tamsą ir niekada nebegrįžo. Prieš ketverius metus jis naktį lipo pataisyti burės, bet nukrito ant denio, susilaužė abi kojas. Nuo tada Svenas tapo „luošuoju kvaileliu“ ir nebegalėjo dirbti jūreiviu. Pernai jų prieplaukoje sudužo didžiulis olandų laivas su tūkstančiais tulpių... O šiemet? Nelaimė visų pirma buvo tai, kad jis turėjo likti vienišas švyturyje Naujųjų metų naktį, o dabar dar ir didysis žibintas..

Staiga Svenas pajuto, kaip už jo girgžtelėjo senos grindys. Jis atsisuko. Nieko nebuvo. Visiškai nieko, tik...

Paskutinė pastraipa nebaigta, todėl nežinia, kas toliau nutiko. Perskaitę pirmas dvi pastraipas, sužinome, kur, kada, kas vyksta, ką veikėjas prisimena, bet pasakojimo prasmė lieka neaiški. Jums reikia sugalvoti, ką išvydo veikėjas ar kas jam nutiko. Nepamirškite, kad jūsų kuriamas tęsinys turi jungti tai, kas pasakyta pavadinimu, pirmoje ir antroje pastraipoje, ir kad pabaiga turi būti netikėta, išryškinanti novelės pagrindinę mintį. Sukurtą pastraipą perskaitykite ir pakomentuokite bendraklasiams.

Idėja

Iš to, ką aptarėme, aišku, kad, kuriant novelę, svarbu numatyti atomazgą, netikėtą įvykių pasikeitimą ir sugalvoti įdomią idėją, kurią perteiks pasakojimas. Svarstant, apie ką rašyti, pravartu prisiminti tai, ką esate suvokę ką nors dirbdami ar poilsiaudami, pavyzdžiui: keliaudami, žiūrėdami į saulėlydį, skaitydami, klausydamiesi muzikos. Tai gali būti mintys apie save, savo santykius su kitais, su pasauliu ir pan. Be to, idėją galite pasiskolinti iš jums įsiminusių kino filmų, knygų, pasaulio istorijos, tik nekopijuokite pasakojimo tiesiogiai. Anot „Žvaigždžių karų“ autoriaus Džordžo Lukaso (George Lucas, g. 1944), geras pasakotojas turi senas istorijas perteikti nauju būdu. Tokios populiarios fantastikos knygos kaip „Žvaigždžių karai“ ir „Žiedų valdovas“ savaip perkuria mitines, kultūroje seniai gyvuojančias istorijas. Idėjos, kaip ir istorijos, – keliauninkės. Štai mintis, kad gimtinė žmogui yra brangiausia vieta žemėje, iškelta dar Homero „Odisėjoje“, yra pakartota tūkstančius kartų įvairiausiuose kūriniuose. Neoriginali idėja nėra kliūtis sukurti įdomų kūrinį – svarbu rasti tai idėjai tinkamą formą.

Siužeto planas

Sugalvoję pagrindinę idėją, pradėkite kurti siužetą. Numatykite, kaip pasakosite: pirmuoju ar trečiuoju asmeniu. Galima pradėti net ir dėmesio neverta smulkmena, bet pabaigoje ji turi įgyti svorį, tapti reikšminga. Stenkitės, kad skaitytojas nepajustų, kuria linkme bus plėtojami įvykiai, kaip baigsis pasakojimas.

Galima ir tokia novelės pradžia:

Penkiolika po aštuonių ryškiai geltonas autobusas stabteli prie šaligatvio, bjauriai gergždamos atsiveria durys. X, atsainiai mostelėjęs už lango stovinčiai mamai, lengvai peršoka dvi autobuso pakopas ir klesteli ant įkaitusios sėdynės.

Taip gali prasidėti tiek tikroviškas, tiek fantastinis pasakojimas.
​Sukurkite fantastinės novelės planą. Plano pavyzdys:

  1. X ne iš karto pastebi, kad autobusas tas pats ir kartu kitoks. Pagalvokite ir užrašykite, kas ir kodėl jį gali nustebinti:
    1. garsas,
    2. kvapas,
    3. kiti žmonės ir pan.

Pasakojime šis keistas autobusas gali virsti kitu daiktu, įgyti kitokį pavidalą, todėl apibūdindami jį numatykite ir būsimus pasikeitimus.

  1. Autobusas rieda X gerai žinomu keliu, bet netikėti pokyčiai daro aplinką neatpažįstamą. Keliais sakiniais gyvai pavaizduokite aplinką, panaudodami tikroviškas ir netikroviškas detales. Prisiminkite sapnus – vieta gali ištįsti arba bauginamai susiaurėti, gerai pažįstama aplinka gali staiga pasikeisti, joje gali atsirasti visai ten nederančių daiktų ir pan.
  2. Sukurkite dar vieną personažą, kuris tampa X bendrakeleiviu. Jis gali būti:
    1. keistos išvaizdos žmogus,
    2. gyvūnas,
    3. kokio nors romano herojus,
    4. X šeimos narys ir pan.

Aprašykite personažą taip, kad jis būtų lengvai atpažįstamas, sugalvokite detalių, kurios atskleistų jo žmoniškumą arba pabrėžtų kitoniškumą, keistumą. Prisiminkite, kad viena kita ryški, konkreti detalė iškalbingesnė už ilgą aprašymą.

Veikėją gerai charakterizuoja kalbėsena, be to, dialogas pagyvina pasakojimą; veikėjo kalbėsenos ypatybes, mąstymo savitumą galima perteikti vidiniu monologu, t. y. veikėjo minčių srautu. Veikėjo mintys gali plaukti nuosekliai apgalvojant įvykius arba šokinėti, prieštarauti viena kitai, kai veikėjas yra susijaudinęs ar išsiblaškęs.

  1. Glaustai papasakokite, kas nutinka X, t. y. pagrindinį įvykį, svarbų ar net lemtingą, tokį, kuriuo šis veikėjas būtų išbandomas, o greta atsidūręs kitas veikėjas tampa pagalbininku arba pasirodo esąs pagrindinio veikėjo priešininkas. Pavyzdžiui, X atsiduria kitoje planetoje, jam ir bendrakeleiviui iškyla grėsmė, bet bendrakeleivis pagelbsti arba tampa pavojingas X. Vis dėlto šis savo protu, fizinėmis jėgomis ar ką nors pasitelkęs į pagalbą jį įveikia; autobusas, virtęs skraidančiu aparatu, nugabena veikėją į praeitį arba į ateitį ir t. t. Svarbu, kad įvyktų esminis pasikeitimas, pavyzdžiui, silpnas veikėjas taptų stiprus; tingus, abejingas taptų veiklus; neapykanta virstų draugyste; veikėjas dvasiškai subręstų ir suprastų, kad tai, ko nevertino, yra didžiulė vertybė.
  2. Vienu dviem sakiniais parašykite atomazgą. Jos nereikia vilkinti ir plačiai aiškinti, ji turi būti skaitytojui netikėta. Galima palikti ir tam tikrą prasminį neapibrėžtumą, kviesti skaitytoją pagalvoti apie pasakojime iškeltą problemą.

Kūrinio redagavimas

Kad novelė pavyktų, dar reikės gerokai padirbėti, dailinti pasakojimą, pamąstyti, kaip meniškai perteikti jums svarbią mintį, paieškoti pavadinimo, prasmingų detalių. Reikės redaguoti, tobulinti parašytą tekstą, kad pasakojimas būtų gyvas, sklandus, glaustas, kad jame neliktų nereikalingų nukrypimų, tuščiažodžiavimo.

Taigi dabar išplėtokite pateiktus apmatus iki nuoseklaus pasakojimo. Jeigu jums pasiūlytas siužetas neįdomus, sukurkite savo sugalvoto siužeto novelę. Jeigu nemėgstate fantastinių pasakojimų, sukurkite tikrovišką, tik paisykite novelės žanro reikalavimų.

Dailindami, redaguodami savo kūrinį galite duoti perskaityti draugui ar draugei, t. y. pasikeisti darbais ir sulaukti pastabų, į kurias – tai jau jūsų sprendimas – atsižvelgsite arba ne.

Galite novelę rašyti ne individualiai, o grupėmis, pasiskirstę darbus ir diskutuodami tarpusavyje.

Kūrinio pristatymas

Surenkite geriausios klasėje sukurtos novelės konkursą.

  1. Įsivaizduokite, kad esate vertinimo komisijos nariai. Bendraklasiams skaitant noveles, užsirašykite pastebėjimus, vėliau juos korektiškai išsakykite, pagirkite, paskatinkite draugus.​
  2. Iliustruokite sukurtą novelę arba parinkite tinkamą vizualizaciją. Pristatydami novelę, pakomentuokite savo ar parinktą (-as) iliustraciją (-as).
Prašau palaukti