Medžiagų dalelės
Jau išsiaiškinome, kad visi kūnai sudaryti iš medžiagų. O pačios medžiagos yra sudarytos iš labai mažų dalelių. Jas dar senovės graikų filosofai įvardijo kaip mažas plytas. Tos dalelės yra tokios mažos, kad daugumos neįmanoma pamatyti net pačiais sudėtingiausiais prietaisais.
Turbūt ne kartą teko stebėti šviesos spindulį, skrodžiantį kambarį (2.2.1 pav.). Tokio spindulio kelyje išryškėjusios dulkės nuolat juda. Kas jas judina? Dulkių dalelės yra palyginti didelės, o į jas nuolat atsitrenkia mums nematomos orą sudarančių dujų dalelės.
Atlikime tyrimą. Ant mikroskopo objektinio stiklelio užlašinkime vandens, į jį pipete įlašinkime lašą rašalo arba tušo. Stebėkime, kaip rašalas juda vandenyje (2.2.2 pav.).
Po kurio laiko visas rašalas vienodai pasiskirstys vandenyje. Panašiai kaip ir dulkes ore, rašalo daleles vandenyje judina labai mažos vandens dalelės. Mes jų negalime pamatyti, bet tik iš judančių stambiųjų dalelių suprantame, kodėl tai vyksta. Šį reiškinį 1827 m. atrado žymus škotų mokslininkas Robertas Braunas (Robert Brown, 2.2.3 pav.).
Kad vandenį sudarančios dalelės yra be galo mažos, puikiai iliustruoja toks palyginimas: įsivaizduokite, kad visą Báltijos jūros vandenį paverčiame vandens lašeliais. Taigi visoje Báltijos jūroje yra net keturis kartus mažiau vandens lašelių, negu viename vandens lašelyje yra to vandens dalelių (2.2.4 pav.).
Šios mažos vandens dalelės vadinamos molèkulėmis. Šis žodis yra kilęs iš lotyniško žodžio moles, reiškiančio „mažas masės vienetas“.
Molèkulės yra mažiausios medžiagos dalelės, kurios turi tos medžiagos savybių.
Vanduo yra beskonis, o cukrus – saldus. Įbėrus nedaug cukraus į vandenį, cukrus ištirpsta. Mes cukraus nematome, bet žinome, kad tirpalas yra saldus. Tirpale išlieka ta pati cukraus savybė – saldumas. Taigi mažosios cukraus dalelės – molekulės – išsimaišė tarp vandens molekulių, o mes pajutome cukraus savybę – saldumą. Tas pats nutiktų ir su druska: įberta į vandenį druska ištirptų, o toks vanduo taptų sūrus.
Molekulės sudarytos iš dar mažesnių dalelių – atòmų. Dar prieš 2400 metų graikų filosofas Demokritas (apie 460–360 m. pr. Kr.) teigė, kad visi daiktai sudaryti iš smulkių nedalomų dalelių, kurias jis pavadino atòmais. Iš graikų kalbos kilęs žodis atomas (atomos) reiškia „nedalomas“. Tik 1808 m. anglų mokslininkas Džonas Daltonas (John Dalton, 1766–1844) įrodė, kad egzistuoja atomas. Pavyzdžiui, vandens molekulė yra sudaryta iš dviejų rūšių atomų – dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies (2.2.5 pav.).
Palyginti neseniai mokslininkai išmoko suskaldyti atomą į dar mažesnes daleles, bet apie jas sužinosite aukštesnėse klasėse. Taigi, dabar jau žinome, kad rašalo daleles vandenyje judina mažos vandens molekulės, o dulkes ore – orą sudarančių dujų molekulės.
Tai įdomu! Pirmieji atomai visatoje buvo vandenilis ir helis. Kiti atomai susidarė iš jų žvaigždžių gelmėse. Iš visų šių atomų yra sudaryta visa gyvoji ir negyvoji gamta, taigi, ir mes – žmonės. „Mes esame mirusios žvaigždės, žvelgiančios atgal į dangų“, – teigia NASA Godardo kosminių skrydžių centro astronomė Mišelė Taler (Michelle Thaller).
Klausimai ir užduotys
- Kaip galima įrodyti, kad vanduo yra sudarytas iš molekulių? Pateikite du pavyzdžius.
- Kodėl jūros vanduo yra sūrus, nors druskos jame nematome?
- Kokių atomų rastume Saulėje?
- Kas nutiktų, jei iš stalo pašalintume visus atomus?
- Paaiškinkite, kodėl, įlašinus dažų, pavyzdžiui, rašalo, į vandenį, po kurio laiko visas vanduo nusidažo vienoda spalva.
Ko išmokome?
- Medžiagos yra sudarytos iš labai mažų dalelių.
- Mažiausios medžiagos dalelės, turinčios tos medžiagos savybių, yra molekulės.
- Mažiausios dalelės, iš kurių sudarytos molekulės, yra atomai.
- Vanduo yra sudarytas iš dviejų rūšių atomų: vieno deguonies ir dviejų vandenilio.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"