Iš ko sudaryti gyvieji organizmai
Gyvieji organizmai sudaryti iš mažyčių dalelių – ląstẽlių. Paprastai ląstelės tokios mažos, kad plika akimi neįžiūrėsime. Štai mūsų kūnas yra sudarytas iš maždaug 100 trilijonų ląstelių, leidžiančių vienu metu atlikti daugybę skirtingų funkcijų. Kai kurie organizmai yra sudaryti iš vienos ląstelės. Jie vadinami vienalą̃sčiais. Juos galime pamatyti pro mikroskopą arba didinamąjį stiklą. Jie mums parodo, kad ir viena ląstelė gali išgyventi, maitintis ir daugintis. Vienaląsčiai organizmai – tai bakterijos, amebos, kai kurie dumbliai, pavyzdžiui, valkčiadumbliai, ir kai kurie grybai, pavyzdžiui, mielės.
Štai amebos yra maži, paprasti vienaląsčiai organizmai, gyvenantys balose, ežeruose (3.6.1 pav.). Jos lėtai juda, formuoja išaugas, jomis apgaubia savo grobį. Dauguma amebų yra labai mažos ir nematomos plika akimi, tačiau egzistuoja ir amebos milžinės – ilgesnės nei 10 cm!
Tai įdomu! Viena didžiausių žinomų ląstelių yra stručio kiaušinis. Jis gerokai didesnis už vištos kiaušinį ir būna 13–17 cm ilgio! (3.6.2 pav.)
Kiti organizmai yra sudaryti iš daugybės ląstelių ir vadinami daugialą̃sčiais. Dauguma jums pažįstamų organizmų yra daugialąsčiai: žmogus, šuo, paukščiai, medžiai.
Ląstelės gali būti įvairių formų, tai priklauso nuo to, kokią funkciją atlieka, pavyzdžiui, rutuliškos, siūliškos, plokščios ir daugybė kitų. Kitaip nei vienaląsčių organizmų, daugialąsčių organizmų ląstelės būna prisitaikiusios atlikti skirtingas užduotis. Taip pat ląstelės būna skirtingų dydžių. Pavyzdžiui, riebalinės ląstelės yra panašios į burbulus (3.6.3 pav.), nes kaupia riebalus, o raumeninės ląstelės (3.6.4 pav.) dažniausiai būna ilgos, jos gali įsitempti ir atsipalaiduoti.
Augalų ir gyvūnų ląstelės skiriasi, nors turi ir daug panašumų (3.6.5 pav.).
Tiek augalų, tiek gyvūnų ląstelė yra apribota plãzmine membranà. Ji atskiria ląstelę nuo aplinkos.
Ląstelės vidų užpildo citozòlis – skystis, jame rasime skirtingų ląstelės organelių.
Svarbiausia ląstelės dalis (arba organelė) yra branduolỹs. Jame saugoma genetinė informacija.
Kita labai svarbi ląstelės dalis (arba organelė) yra mitochòndrija. Jas turi tiek augalų, tiek gyvūnų ląstelės. Mitochondrijos gamina ląstelėms svarbią energiją.
Augalų ląstelės turi ir kitų ląstelių dalių, kurių nerasime gyvūnų ląstelėse. Be plazminės membranos, augalų ląstelės taip pat būna apsuptos ląstẽlės sienẽlės. Dėl jos augalo ląstelės tampa labai tvirtos ir apsaugotos.
Augalų ląstelės taip pat turi specialias organeles fotosintenzei vykdyti. Turbūt atsimenate, kad per fotosintezę augalai, naudodami saulės šviesą, pasigamina maisto ir deguonies. Visa tai vyksta chloroplãstuose.
Didelę augalų ląstelių dalį sudaro centrinė vakuõlė. Ji saugo ląstelės vandens atsargas, palaiko jos formą.
Tiriamasis darbas „Svogūno plėvelės ląstelių tyrimas“
Mikroskopu patyrinėkime svogūno plėvelės ląsteles.
Jums reikės: svogūno, objektinio stikliuko, dengiamojo stikliuko, vandens, mikroskopo, popieriaus, rašymo priemonių, skutimosi peiliuko arba skalpelio.
Darbo eiga (3.6.6 pav.):
- Atsargiai perpjaukite svogūną ir nuo vidinio storo lapelio nulupkite ploną skaidrią apsauginę plėvelę.
- Šią plėvelę uždėkite ant objektinio stikliuko, ištiesinkite ją.
- Ant plėvelės užlašinkite lašą vandens ir uždėkite dengiamąjį stikliuką. Stenkitės uždėti stikliuką taip, kad būtų kuo mažiau oro burbuliukų.
- Tinkamai nustatę mikroskopą, sutelkite dėmesį į svogūno plėvelę.
- Stebėkite ir nupieškite matomas svogūno ląsteles.
- Savo piešinyje sužymėkite svogūno ląstelės dalis. Turėtumėte rasti ląstelės branduolį, sienelę, plazminę membraną, centrinę vakuolę.
Klausimai ir užduotys
- Mikroskopu patyrinėkite ir kitokias ląsteles. Paprašykite pagalbos suaugusiojo, kad padėtų skutimosi peiliuku atpjauti labai ploną saliero, apelsino ar bet kokio vaisiaus arba daržovės sluoksnį. Stebėkite ląsteles. Kokias jos dalis įžvelgiate? Nupieškite matomą vaizdą ir užrašykite ląstelių dalių pavadinimus.
- Galima patyrinėti ir gyvūnų ląsteles: ausų krapštuku patrinkite vidinę savo žando pusę burnoje ir šį tepinėlį užtepkite ant objektinio stikliuko. Užlašinkite vandens ir uždėkite dengiamąjį stikliuką. Kuo šios ląstelės skiriasi nuo svogūno ląstelių?
- Kaip jau žinote, kiaušinis yra vienaląstis. Išsiaiškinkite, kur slepiasi jo branduolys, citozolis ir kitos organelės.
- Pasidomėkite, kodėl didžiausia ląstelė – stručio kiaušinis – yra tokia didelė.
- Vandens žydėjimas – tai reiškinys, kai pasikeičia vandens spalva, nes greitai dauginasi augalai, dumbliai, bakterijos. Vanduo gali tapti neskaidrus, dėl vandens žydėjimo žūsta žuvys, kiti gyvūnai. Išsiaiškinkite vandens žydėjimo priežastis. Kaip galėtumėte jas panaikinti? Ištirkite savo gyvenamojoje vietovėje esančius vandens telkinius. Ar jie žydi?
Ko išmokome?
- Ląstelės – gyvųjų organizmų sudedamosios dalys.
- Organizmai, sudaryti iš vienos ląstelės, vadinami vienaląsčiais, pavyzdžiui, mielės, bakterijos, valkčiadumbliai, amebos.
- Organizmai, sudaryti iš daug ląstelių, yra daugialąsčiai, pavyzdžiui, žmogus, šuo ar medis.
- Tiek gyvūnų, tiek augalų ląstelės turi plazminę membraną, branduolį, citozolį, mitochondrijas.
- Augalinės ląstelės dar turi ląstelės sienelę, chloroplastus, centrinę vakuolę.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"