Šioje temoje MES
- Išsiaiškinsime XIX a. vykusių sukilimų priežastis.
- Susipažinsime su ryškiausiais XIX a. sukilimo dalyviais.
- Įvertinsime XIX a. sukilimų reikšmę Lietuvai.
Sukilimų priežastys
Jau kalbėjome apie gabaus karvedžio T. Kosciuškos vadovautą 1794 m. sukilimą prieš Rusijos okupaciją. O dabar keliaukime į XIX amžių, jame Lietuvos ir Lenkijos Valstybės jau nebebuvo. Tačiau jos gyventojai, Rusijos imperijai užgrobus didžiąją dalį ATR teritorijos, su tuo nesusitaikė ir šiame amžiuje dar du kartus sukilo. Pirmą kartą 1830–1831, o antrą 1863–1864 metais. Abu sukilimai apėmė ir Lietuvą, ir Lenkiją, galime sakyti – visas buvusias ATR žemes dabartinėse Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose. Abiejų sukilimų priežastys ir sukilėlių tikslai buvo panašūs – išsilaisvinti iš Rusijos jungo ir atkurti valstybingumą. Kovotojų šūkiai bei ženklai taip pat buvo labai panašūs: „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ (9.1 pav.). Ant jų vėliavų ir ženklų puikavosi Lietuvos Vytis ir Lenkijos Erelis, o 1863–1864 m. ir Mykolas Arkangelas, kaip rusėniškų ATR žemių ženklas.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite pagrindinį XIX a. įvykusių sukilimų tikslą.
- Kurių dabartinių valstybių teritorijose vyko XIX a. sukilimai?
- Savais žodžiais paaiškinkite sukilėlių šūkį „Už mūsų ir jūsų laisvę!“.
Tyrinėkite
Pasidomėkite, kas dar skatino lenkus ir lietuvius priešintis caro valdžiai 1830–1831 ir 1863–1864 metais.
1830–1831 m. sukilimo eiga
1830–1831 m. sukilimą pradėjo mūsų kaimynai lenkai, o kiek vėliau, 1831 m. pradžioje, sukilo ir lietuviai. Pirmieji sukilo žemaičiai, vėliau sukilimas persimetė ir į kitas Lietuvos vietas. 1831 m. balandį sukilėliai išvadavo didesnę dalį Lietuvos teritorijos, nors ir kaip sunku buvo kovoti su sutelkta ir geriau ginkluota Rusijos kariuomene.
Vienas svarbiausių mūšių Lietuvoje įvyko 1831 m. vasarą. Atžygiavusi sukilėlių kariuomenė nusprendė pulti Vilnių ir iš miesto išvaryti caro kariuomenę. Priemiesčio kalvose netoli Neriẽs užvirė smarkus mūšis. Rusijos kariuomenė įsitvirtinusi laukė puolimo, tad sukilėliai puolė tiesiai į priešų patrankų ir šautuvų ugnį. Po kelių valandų kautynių sukilėliai, pamatę, kad jiems nepavyks prasiveržti į miestą, atsitraukė (9.2 pav.). Po šios nesėkmės jie dar stengėsi išlaikyti miestus, bet caro kariuomenė ėmė stumti sukilėlius iš jų išlaisvintų miestų ir miestelių. Galiausiai sukilėliai pralaimėjo, ATR atkurti nepavyko.
Šis sukilimas pagarsėjo dar ir tuo, kad jame šalia vyrų kovojo ir narsios karės moterys. Viena žinomiausių – puiki raitelė, kapitonė grafaitė Emilija Pliaterytė (9.3 pav.).
9.3 pav. 1831 m. sukilėlės: Emilija Pliaterytė, Marija Rašanavičiūtė ir Antanina Tamašauskaitė
E. Pliaterytė vadovavo karių būriui, kuris ne kartą įvairiose Lietuvos vietose stojo į mūšį su priešais. Emilija nuo vaikystės domėjosi istorija, ypač buvusios laisvos tėvynės – Lenkijos ir Lietuvos Valstybės – praeitimi. Ją taip pat įkvėpė garsios pasaulio istorijos moterys, kaip antai prancūzų karžygė Žana d’Ark. E. Pliaterytei kovoti padėjo jos pavaduotojos Antanina Tamašauskaitė ir Marija Rašanavičiūtė (9.3 pav.). 1831 m. pabaigoje sukilėliams pralaimint E. Pliaterytė susirgo ir mirė (9.4 pav.). Jai mirus, legenda apie jos žygdarbius greitai sklido po Lietuvą ir Lenkiją, apie ją buvo kuriamos eilės, rašomos pjesės – ji tapo moters kovotojos pavyzdžiu ateities kartoms.
Apie savo pasiryžimą prisidėti prie sukilėlių Emilija Pliaterytė rašė:
„Liudiju šiuo mano raštu, kad mane prie šio žingsnio, šiandien padaryto, niekas nekalbino, tiesa, mano teta Gasparienė Pliaterienė stengėsi mane atkalbėti nuo mano pasiryžimo. Vedė mane Tėvynės meilė. Be to, auklėjama vienišai ir gyvendama nuo vaikystės metų tąja mintimi, kad kada nors karan eisiu, priėmiau tai kaip įkvėpimą, kadangi daugelį metų toji mintis, neįprasta jaunoms merginoms, mane lydėjo.“
1831 metų sukilimo didvyrė grafaitė Emilija Pliaterytė, Vilnius: Vytauto Didžiojo karo muziejus, 2011, p. 15.Klausimai ir užduotys
- Kodėl E. Pliaterytė įsitraukė į sukilėlių gretas?
- Nurodykite E. Pliaterytės būdo bruožus, kurie išryškėja iš šio istorijos šaltinio.
- Kaip manote, kodėl E. Pliaterytė užrašė šiuos žodžius?
Klausimai ir užduotys
- Kurios dabartinės valstybės teritorijoje prasidėjo 1830–1831 m. sukilimas?
- Kuriame Lietuvos regione sukilimas prasidėjo anksčiausiai?
- Kaip manote, kodėl sukilėliams nepavyko užimti Vilniaus miesto?
- Apibūdinkite E. Pliaterytės vaidmenį 1830–1831 m. sukilime.
Tyrinėkite
Išsiaiškinkite, kaip dar Lietuvoje yra įamžintas sukilėlės E. Pliaterytės atminimas.
1863–1864 m. sukilimo eiga
Ir antrasis XIX a. sukilimas prasidėjo Lenkijoje. 1863 m. sukilėliai paskelbė kreipimąsi į gyventojus ir pradėjo karinius veiksmus. Netrukus kovos prasidėjo ir Lietuvoje. Iš pradžių sukilėlių būriai veikė pavieniui, pavasarį didesnes sukilėlių pajėgas suvienijo bajoras Zigmantas Sierakauskas.
Lemiamas mūšis įvyko 1863 m. gegužę ties Biržais. Po ilgų, dvi paras trukusių, smarkių kautynių sukilėliai pralaimėjo ir buvo išblaškyti. Mūšyje sužeistas į nelaisvę pateko gabus sukilėlių vadas karininkas Z. Sierakauskas. Vėliau jis buvo nužudytas ir užkastas, niekas nežinojo, kur. Tik 2017 m. mokslininkams pavyko rasti jo palaikus ant Gedimino kalno. Ar pamenate šią istoriją?
Nors prie Biržų kovotojai buvo sumušti, sukilimas tęsėsi dar metus. Sukilėliai kovojo su daug galingesniu priešu naudodami partizaninio karo taktiką: veikė mažais būreliais, rengė priešui pasalas, slapstėsi giriose. Jų ginklai paprastai buvo šautuvai ir kovai pritaikyti dalgiai. Tokia karo taktika ypač pasižymėjo kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai (9.5 pav.). Jo karių būrys, kurį sudarė ne tik bajorai (9.6 pav.), bet ir valstiečiai, buvo judrus, sunkiai susekamas, apie jį ir jo vadą dvasininką sklido legendos. A. Mackevičius buvo dėmesingas vadas, savo kariais labai rūpinosi. Nors jis, kaip kunigas, neturėjo kario įgūdžių, tačiau buvo drąsus ir atkaklus. A. Mackevičiaus būrys Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Biržų apylinkėse ne kartą kovėsi su priešais ir ne kartą juos įveikė. 1863 m. pabaigoje kunigas buvo suimtas, tardomas neišdavė savo bendražygių, vėliau Rusijos caro vietininkų buvo nužudytas. Sukilime dalyvavo ir jį rėmė nemažai katalikų kunigų – kovotojams tikėjimas ir tikėjimo laisvė taip pat buvo labai svarbi.
Apie Antano Mackevičiaus vadovautų sukilėlių stovyklą amžininkas atsimena:
„Kareiviai ginkluoti medžiokliniais vienvamzdžiais, dvivamzdžių labai nedaug, o daugiausia dalgių, statmenai pristatytų ant ilgų medinių rankenų. Čia būrys organizavosi visą savaitę. Iš visur buvo vežami ginklai, rinkosi žmonės, stovyklos kalvėse kalė dalgius ir pikes. Stovykla buvo panaši į mažą miesteliūkštį, sukurptą iš žagarų ir eglės šakų. Palapinės, barakai, kalvės, arklidės, koplytėlė – visas to meto įvairios ginkluotės arsenalas, kalbant trumpai – visas karinis ūkis. <...>
Duoti įsakymai kuopoms – pašaukta prie ginklo, Mackevičius, vilkintis avikailiu pamuštais tautiniais drabužiais, su konfederate, raitas ant juodo nedidelio arkliuko, lėtai apjodinėjo gretas. Kareiviai ne itin greitai rikiavosi, nes dar nepratę prie muštro, tačiau galų gale buvo suformuotas išskleistas rikiuotės priešakys, o Mackevičius kreipėsi kalba ir paskatino kariuomenę. <...>
Kunigas Mackevičius anaiptol nebuvo įžymus vadas, apdovanotas kariniu genialumu ar bent talentu. Šioje srityje jis pasiekė šlovę vien tik ryžtu ir drąsa – ta neatsiejama visų didžiųjų sielų savybe.“
Kunigas Mackevičius kaip istorinė asmenybė: biografijos kontūrai, sud. I. Šenavičienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, p. 193–194.Klausimai ir užduotys
- Kokiais ginklais buvo ginkluoti sukilėliai? Kaip manote, ar jie tiko kovai su Rusijos imperijos kariuomene?
- Raskite, kur šaltinyje aprašomi A. Mackevičiaus veiksmai, ir paaiškinkite, kodėl jis taip elgėsi.
- Kokia buvo A. Mackevičiaus profesija?
- Kaip amžininkas vertina vieną iš sukilimo vadų A. Mackevičių?
Klausimai ir užduotys
- Kuriam sukilėlių vadui pavyko sutelkti didesnes sukilėlių pajėgas? Kaip baigėsi šio vado gyvenimas?
- Kuo svarbios Biržų kautynės? Nurodykite ne mažiau kaip du dalykus.
- Apibūdinkite A. Mackevičiaus vaidmenį 1863–1864 m. sukilime.
Kuo svarbūs XIX amžiaus sukilimai?
Kuo šie sukilimai buvo ir yra svarbūs Lietuvai ir visam kraštui? Abiejų XIX a. sukilimų kovotojai galiausiai pralaimėjo, tačiau jie parodė, kad Lietuvos ir Lenkijos žmonės nesusitaikė su savo valstybės okupacija. Siekis priešintis pavergėjams buvo perduodamas iš kartos į kartą. Antai nemaža dalis 1830–1831 m. sukilimo dalyvių vaikų užaugę stojo į kovą 1863–1864 metais. Šie sukilimai taip pat parodė, kad kovoti už tėvynės laisvę gali ne tik vyrai, bet ir moterys. 1830–1831 m. jos drąsiai stojo į mūšį, o 1863–1864 m. tiekė ir slėpė ginklus, kariams teikė reikiamą paramą.
Šiandien sukilimai vertinami kaip begalinės meilės ir ištikimybės tėvynei ir laisvei pavyzdžiai (9.7 pav.). O sukilėlių šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ reiškia kovą su krašto diktatoriais, užpuolikais ir okupantais. Kad geriau pažintume savo istoriją, turėtume aplankyti sukilimus menančias vietas, kaip antai: Kãpčiamiestį, čia palaidota E. Pliaterytė ir yra kitų objektų, menančių drąsiąją kovotoją; Pabéržę (Kėdáinių r.), joje įsikūręs 1863–1864 m. sukilimui skirtas muziejus; didžiąją Rasų kapinių koplyčią, joje ilsisi svarbiausi 1863–1864 m. sukilimo vadai (9.8 pav.). Sukilėlių paminklų, kapų ir žygius menančių vietų Lietuvoje yra ir daugiau – būtinai suraskite ir aplankykite jums artimiausią.
Klausimai ir užduotys
- Kaip manote, kokią įtaką 1830–1831 metų sukilimas galėjo turėti 1863–1864 m. sukilimui?
- Apibūdinkite moterų vaidmenį abiejuose XIX a. sukilimuose.
- Pasvarstykite, kaip abu XIX a. vykę sukilimai susiję su šių laikų tarptautine padėtimi.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokios buvo 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimų priežastys?
- Nurodykite po vieną XIX a. sukilimų dalyvį ir apibūdinkite jų vaidmenį sukilime.
- Kokia abiejų XIX a. sukilimų reikšmė Lenkijai ir Lietuvai? Apibūdinkite ją ne mažiau kaip trimis įrodytais teiginiais.
TYRINĖKITE
Raskite ne mažiau kaip tris arčiausiai jūsų gyvenamosios vietovės esančius objektus, susijusius su 1830–1831 ir (arba) 1863–1864 m. sukilimais Lietuvoje, ir parenkite apie juos pristatymą. Jei turėsite galimybę, tuos objektus aplankykite – galėsite juos pažinti geriau ir pagyvinti savo pristatymą.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Ar jums svarbūs 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimai? Atsakymą pagrįskite ne mažiau kaip dviem įrodymais.