Tema 7.8 (Lietuvių kalba 7)

Aplinkybės, jų rūšys ir raiškos būdai

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Aptarsite aplinkybių rūšis ir sandarą.
  • Išmoksite atpažinti aplinkybes sakinyje.
  • Susipažinsite su aplinkybių raiškos būdais.
  • Aptarsite aplinkybių skyrybą.

STEBIME

Kai išgirstame apie kokį nors dominantį įvykį, keliame daugybę klausimų, norėdami išsamiau išsiaiškinti jo aplinkybes.

Perskaitykite žinią apie Timą Talerį ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.

Kokiai sąlygai esant?
​Pasirašęs sandorį su baronu Sanomedu!

Ko nepaisydamas?
​Nepaisydamas rizikos ir nežinomybės!

Kodėl?
​Tikėdamasis padengti pamotės skolas…

Našlaitis Timas Taleris pardavė savo juoką nepažįstamajam.

Kuriuo tikslu?
​Dėl galimybės laimėti pinigų.

Kur?
​Hipodrome.

Kaip?
​Spurdančia širdimi.

Už kiek?
​Už galimybę laimėti pinigų.

Kada?
​Prieš prasidedant žirgų lenktynėms.

1. Dar kartą perskaitykite naujieną apie Timą. Iš kurios pagrindinės sakinio dalies keliame klausimus?

2. Kaip vadinamos sakinio dalys, kurios atsako į šiuos klausimus?

3. Pamąstykite, ko jūs dar paklaustumėte Timo. Klausimus užrašykite.

4. Perrašykite naujieną apie Timą Talerį, pavartodami penkias pasirinktas aplinkybes.

AIŠKINAMĖS

Nustatę sakinyje veiksnį ir tarinį, iš tarinio keliame klausimus kur?, kada?, kaip?, kiek?, kodėl?, kokiai sąlygai esant?, kuriuo tikslu? Į šiuos klausimus atsako aplinkybės. Aplinkýbė – tai antrininkė sakinio dalis, rodanti įvairias sąlygas, aplinką, kurioje vyksta tam tikras veiksmas, reiškiasi koks nors požymis. Skiriamos vietos, laiko, būdo, kiekybės, priežasties, sąlygos, nuolaidos ir tikslo aplinkybės.

Aplinkybės sakinyje gali būti įvairios sandaros: vientisinės, reiškiamos vienu žodžiu ar žodžių samplaika, arba sudėtinės, reiškiamos žodžių grupe ar išplėstinėmis dalyvinėmis, padalyvinėmis ir pusdalyvinėmis konstrukcijomis. Dažniausiai aplinkybės reiškiamos prieveiksmiu.

Susipažinkite su pagrindiniais aplinkybių raiškos būdais.

VIETOS APLINKYBĖ

Žymi veiksmo vietą, kelią, kryptį.
​Atsako į klausimus kur?, per kur?, į kur?

Kuo reiškiamos

Pavyzdžiai

Vientisinės aplinkybės

Prieveiksmiais (arti, aukštai, čia, dešinėje, kur, ten, viršuj; aukštyn, pirmyn, tiesiai)

Esu namie. Eikite tiesiai. Ten bus mano durys.

Daiktavardžių ir įvardžių vietininku, įnagininku

Sėdžiu kambaryje. Jame tamsu. Lipu laiptais.

Linksniais su prielinksniais:
​ant, prie, už, šalia, virš, tarp, iš su kilmininku;

Mano stalas yra prie lovos

aplink, prieš, pas, per, pro, į su galininku;

po, ties su įnagininku

Priešais duris pastatėme spintą.
​Kamuolys nuriedėjo pro stalą.

Automobilis sustojo ties langu.

Sudėtinės aplinkybės

Žodžių grupe

Tai atsitiko trys kilometrai nuo pagrindinio kelio.

LAIKO APLINKYBĖ

Žymi veiksmo laiką, trukmę ir dažnį.
​Atsako į klausimus
kada?, kuriuo metu?, iki kada?, kiek laiko?, kaip ilgai?

Kuo reiškiamos

Pavyzdžiai

Vientisinės aplinkybės

Prieveiksmiais (kada, dabar, greitai, dažnai, šiandien, tuoj, kartais)

Tuoj susikaupsime.

Daiktavardžių naudininku, galininku, įnagininku, vietininku

Pirmadieniais dirbu. Ryte ir dieną jie nevažinėja. Lieka darbo trečiadieniui.

Linksniais su prielinksniais:
​​be, iki, iš, po su kilmininku;
​apie, į, per, prieš su galininku;


​Išeisiu po valandos.
​Per valandą
baigsiu.

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais

Sugrįžę pavalgėme. Grįžtant ėmė lyti. Grįždami kalbėjome.

Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais. Tokios aplinkybės yra išplėstinės.

Sugrįžęs po pamokų, vaikinas nustebo. Grįžtant namo, ėmė lyti. Grįždama iš mokyklos, ji svajojo.

Žodžių grupe

Mergina grįžo valanda anksčiau už jį.

BŪDO APLINKYBĖ

Žymi veiksmo kokybę, laipsnį, pobūdį.
Atsako į klausimus kaip?, kuriuo būdu?

Kuo reiškiamos

Pavyzdžiai

Vientisinės aplinkybės

Prieveiksmiais (gerai, puikiai, skubiai, įdomiai)

Įdomiai kalbatės.

Daiktavardžių įnagininku

Akys degė džiaugsmu.

Linksniais su prielinksniais:
​be, iš, iki, ant su kilmininku;
per, pagal, po, pro su galininku;
su su įnagininku​


​Rašo be pykčio iš meilės.
​Žiūri pro pirštus.
​Su liūdesiu prisiminė vaikystę.

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais

Nevaikščiok susikūprinęs.
​Reikia vaikščioti išsitiesus.
​Eina kalbėdamas.

Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais

Vaikas kalba prisikimšęs burną maisto. Nemandagu kalbėti prisikimšus burną maisto. Jie gyvena gydydami žmones.

KIEKYBĖS APLINKYBĖ

Žymi erdvės, laiko, kitokio kiekio matą.
Atsako į klausimus kiek?, keliese?

Kuo reiškiamos

Pavyzdžiai

Vientisinės aplinkybės

Prieveiksmiais (daug, daugiausia, dvigubai)

Daugiau nebestovėk čia.

Daiktavardžių galininku, kilmininku, įnagininku

Krepšys svėrė kilogramą. Nekainavo nė euro. Aplinkui kilometrais tęsėsi miškai.

Linksniais su prielinksniais:
​iki, ligi, nuo, arti, už su kilmininku;
​apie, per su galininku


​Suvažiavo arti tūkstančio sportininkų.
​Susirinko per tūkstantį žmonių.

PRIEŽASTIES APLINKYBĖ

Reiškia veiksmo priežastį.
Atsako į klausimus kodėl?, dėl ko?, dėl kurios priežasties?

Kuo reiškiamos

Pavyzdžiai

Vientisinės aplinkybės

Prieveiksmiais (kodėl, kažkodėl, todėl)

Mums knyga kažkodėl patiko.

Daiktavardžių įnagininku

Salė gaudė dainomis.

Linksniais su prielinksniais:
​dėl, nuo, iš su kilmininku;
​per, už su galininku


​Dėl
tokių dalykų nepyk.
Apdovanojo už gerą darbą.

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais

Apsidžiaugęs išbėgo į priekį. Man prailgo belaukiant. Jis garsiai sušuko džiaugdamasis.

Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais

Žmogus, pamatęs nematytą gyvį, išsigando. Taip sunkiai bedirbant, galima greitai pavargti. Bijodamas atpildo, aš šaukiau balsu pasigailėti.

SĄLYGOS APLINKYBĖ

Nurodo sąlygą, kuriai esant vyktų veiksmas.
Atsako į klausimus kokiomis sąlygomis?, kokiai sąlygai esant?

Kuo reiškiamos

Pavyzdžiai

Vientisinės aplinkybės

Linksniu su prielinksniu (be su kilmininku)

Be valgio, be miego negyvensi.

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais

Nepametęs neieškok. Ieškant galima rasti. Ieškodamas rasi.

Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais

Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis. Geriau pažinus priešą, lengviau su juo kovoti. Rimtai nesimokydamas neišmoksi.

NUOLAIDOS APLINKYBĖ

Reiškia, kad veiksmas vyksta ko nors nepaisant.
Atsako į klausimus ko nepaisant?, kokią sąlygą apeinant?

Kuo reiškiamos

Pavyzdžiai

Vientisinės aplinkybės

Linksniu su prielinksniu (be su kilmininku)

Ir be jūsų bus daug svečių.

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais

Ieško nepametęs. Neradus reikia toliau ieškoti. Skubėdamas nespėjo.

Sudėtinės (išplėstinės) aplinkybės

Dalyviais, padalyviais, pusdalyviais su priklausomaisiais žodžiais

Ir labiausiai supykdytas nepaleisk liežuvio. Būk teisingas niekam nematant. Ir labiausiai norėdamas, jis nespėjo išvykti laiku.

TIKSLO APLINKYBĖ

Reiškia veiksmo tikslą, daikto paskirtį.
Atsako į klausimus kuriuo tikslu?, ko?, kam?, kuriam tikslui?

Kuo reiškiamos

Pavyzdžiai

Vientisinės aplinkybės

Bendratimi

Važiavo atostogauti.

Daiktavardžių kilmininku, naudininku

Pakvietė pietų. Imk vandens kelionei.

Linksniais su prielinksniais: prie su kilmininku; į su galininku

Nuskubėjo prie darbo. Pakvietė į gimtadienį.

Sudėtinės aplinkybės

Daiktavardžių kilmininku arba naudininku su bendratimi

Visi stojo tėvynės ginti. Nedegė šviesos kambariui apšviesti.

ĮTVIRTINAME

1. Perskaitykite tekstą ir nustatykite, kuria spalva kurios aplinkybės (vietos, laiko, būdo, kiekybės, priežasties, sąlygos, nuolaidos ir tikslo) pažymėtos. Kuo jos reiškiamos?

Timas kaip patrakęs bėgo į susitikimą. Languotasis ponas stovėjo prie hipodromo vartų. Jie dviese ėjo į sodą pasivaišinti. Nepažįstamasis, nutaisęs rimčiausią veidą, išdarinėjo tokius pokštus, kad Timas raitėsi iš juoko. Galop languočius užvedė kalbą apie sandėrį.

– Mano mielas Timai, neskubėdamas pradėjo jis, – aš siūlau tau daugybę pinigų, kiek tik panorėsi! Aš suteiksiu tau galią išlošti bet kurias lažybas! Bet kurias, supranti?!

Timas, visko gerai nesupratęs, linktelėjo. Valandėlę nepažįstamasis delsė ir staiga prapliupo lyg užsuktas:

– Žinoma, šitą galią aš tau duosiu ne veltui, o tik gavęs tavo juoką.

Kiekvienas daiktas turi savo vertę! Aš noriu tavo juoko!

(Pagal Džeimsą Kriusą)

2. Persirašydami sakinius, atskliauskite ir parašykite tinkamą aplinkybių formą – kilmininką arba naudininką. Prieš pradėdami rašyti, perskaitykite įsidėmėtiną pastabą.

Įsidėmėkite!

Su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan. bei veiksmažodžiu kviesti tikslui reikšti vartojame kilmininką arba bendratį, linksnį su prielinksniu: Išėjo pietų / pietauti. Susirinko į posėdį / posėdžiauti. Vykstame su oficialiu vizitu / oficialaus vizito. Išjojo tėvynės ginti. Kviečiu kavos.

Naudininką vartojame veiksmo trukmei ir paskirčiai reikšti: Išvažiavo vienai dienai. Darbą atidėjo kitai savaitei. Pinigų davė šiam mėnesiui. Radau raktą spintai atrakinti. Kai paskirtis nežymima, konkretaus laiko ribą ar momentą reiškiame ne naudininku: Iki šios dienos darbo dar nebaigėme. Šią valandą varžybų rezultatai dar neaiškūs. Pradžioje dirbo tik 50 žmonių.

1. Mes išvykome (atostogos) prie jūros (viena savaitė). 2. Grįžau pasiimti (pirštinės). 3. Avis laikome (vilna), o karves – (pienas). 4. Žiūrovai liko stebėti (varžybos). 5. Sėdau rašyti (prašymas). 6. Tėtis (vakarienė) iškepė pyragą. 7. Vakar pradėjau ruoštis (kelionė). 8. Atėjau pasirašyti (sutartis). 9. Išvyko pasitikti (svečias). 10. Ieškome aktoriaus (šis vaidmuo) atlikti. 11. Jaunuoliai susirinko (krepšinis) žaisti. 12. Senelis atvyko (vaikaičiai) aplankyti. 13. Kviečiame (arbata). 14. Radome mašiną (stalai) pervežti. 15. Šis peilis skirtas (duona) raikyti. 16. Visi grįš į namus (pietūs). 17. Atsiskaitymą atidėjo (kita savaitė). 18. Mokinių darbus atiduos (komisija) svarstyti.

3. Persirašydami sakinius, pagal pavyzdį išplėskite paryškintas aplinkybes. Pabraukite išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvinės aplinkybes. Jei norite, išskirkite kableliais.

1. Bėgdamas berniukas svajojo apie susitikimą. 2. Vairuotojas atsigręžęs paprašė nevalgyti ledų. 3. Moteris stovėdama šypsojosi. 4. Mašina įvažiavusi sustojo prie durų. 5. Belaukiant atėjo vakaras. 6. Grįžus galima viską papasakoti tėvams. 7. Einant pradėjo pustyti.

Pavyzdys. Klausydamiesi būkite dėmesingi. Klausydamiesi draugo pranešimo(,) būkite dėmesingi.

4. Savais žodžiais išplėskite sakinius, parašydami nurodytas vientisines arba sudėtines aplinkybes.

1. Atėjau į mokyklą …………… (tikslo aplinkybė). 2. Prisiartinau prie draugo …………… (priežasties aplinkybė). 3. Draugė …………… (būdo aplinkybė) pažiūrėjo į mane. 4. …………… (laiko aplinkybė) atsisėdau …………… (vietos aplinkybė). 5. …………… (laiko aplinkybė) pasitarsiu su mokytoja …………… (priežasties aplinkybė). 6. Krepšys svėrė …………… (kiekybės aplinkybė). 7. …………… (nuolaidos aplinkybė) perskaičiau visas žinutes. 8. …………… (sąlygos aplinkybė) būčiau perskaitęs knygą. 9. …………… (laiko aplinkybė) …………… (vietos aplinkybė) …………… (būdo aplinkybė) nusipirkau bilietą, nes eisiu į kiną …………… (tikslo aplinkybė).

APIBENDRINAME

5. Persirašydami sutartį, kurią Timas Taleris sudarė su baronu Sanomedu, atlikite užduotis.

(Pagal Džeimsą Kriusą)
  1. Iš suskliaustų žodžių junginių sudarykite penkias išplėstines aplinkybes: vieną dalyvinę, vieną pusdalyvinę ir tris padalyvines.
  2. Persirašydami 1, 3, 4 punktus, įrašykite trūkstamas aplinkybes, sudarytas iš šių žodžių: (1) ši ir diena; (2) du ir egzemplioriai; (3) be ir išimtis; (4) ir žodis.
  3. Nustatykite išplėstinių aplinkybių rūšį ir nurodykite, kuo jos išreikštos. Aptarkite galimą aplinkybių skyrybą šiame tekste.
Prašau palaukti