Tema 2.3 (Lietuvių kalba 7)

Sakinio dalys

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Pakartosite sakinio dalis.
  • Prisiminsite, kuo dažniausiai reiškiamos sakinio dalys.

STEBIME

Persirašykite sakinį. Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.

 

1. Pagal pavyzdį iškelkite klausimus kitiems sakinio žodžiams.

2. Nustatykite, kokiomis spalvomis pažymėtos skirtingos sakinio dalys.

Sakinio dalies klausimai

Sakinio dalis

Spalva

kas?

Veiksnys

ką veiksnys veikia, veikė, veikdavo, veiks?

kas yra veiksnys?

koks yra veiksnys?

Tarinys

ko? kam? ką? kuo?

Papildinys

kur? kada? kaip? kodėl?

dėl kurios priežasties? kuriuo tikslu?

Aplinkybės

koks? kuris? keli? kelintas? kieno?

Pažyminys

3. Kurioms sakinio dalims klausimai keliami iš tarinio? Kuri sakinio dalis su tariniu nesusijusi?

AIŠKINAMĖS

Prisiminkite sakinio dalis ir kuo jos dažniausiai reiškiamos.

Žodžiai, kurie sakinyje atsako į tam tikrus klausimus, keliamus iš kitų žodžių, vadinami sãkinio dalimis.

Veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sãkinio dãlys, jos sudaro sakinio gramatinį centrą.

Papildinys, aplinkýbės ir pažyminys yra añtrininkės sãkinio dãlys.

Žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą ir priklauso tai pačiai sakinio daliai, vadinami vienarūšėmis sãkinio dalimis. Pavyzdžiui, vienarūšiai tariniai: Ji palengva susisagstė, užsimaukšlino kepuraitę ir išėjo.

Sakinio dalimis eina daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis. Dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas sakinio dalimis neina. Tačiau nagrinėdami sakinio dalių lenteles pamatysite, kad ištiktukas gali eiti tariniu, o prielinksnis kartu su savarankišku žodžiu – kitomis sakinio dalimis.

Veiksnỹs yra pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimą kas? Juo pasakomas asmuo arba daiktas, kuris ką nors veikia, kas nors arba koks nors yra.

VEIKSNIO RAIŠKA

Pavyzdys

Kuo reiškiama

Ant mokytojos stalo gulėjo knyga.

Daiktavardžio vardininku

Visi laukė ekskursijos.

Įvardžio vardininku

Bailus pirmiausia gelbsti save.

Būdvardžio vardininku

Prisipažinti – nelengva užduotis.

Veiksmažodžio bendratimi

Jie visi žiūrėjo pro langus ir norėjo į kiemą.

Žodžių junginiu

 

Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimus ką veikia, veikė, veikdavo veiks veiksnys? kas jis yra? koks jis yra? Tariniu pasakomas ne tik aktyvus veiksmas, bet ir būsena.

Pagal tai, kuo reiškiamas tarinys, skiriamos kelios tarinių rūšys. Prisiminkite grýnąjįsudurti ir suvesti tarinį.

TARINIO RAIŠKA

Grynasis

Pavyzdys

Kuo reiškiama

Draugės veidą beveik visada puošė šypsena.

Veiksmažodžio asmenuojamąja forma

Mes bėgti, o jie vytis.

Veiksmažodžio bendratimi

Ji strykt pro vartelius ir pabėgo.

Ištiktuku

Sudurtinis

Pavyzdys

Kuo reiškiama

Kieme bus tikra šventė.
​Berniukas buvo laimingas ir namo išskubėjo lyg ant sparnų

Veiksmažodžio būti asmenuojamąja forma su linksniuojamuoju žodžiu

Kad tu žinotum, kaip man (yra) linksma!

Veiksmažodžio būti asmenuojamąja forma su būdvardžio negiminine (bevardės giminės) forma

Suvestinis

Pavyzdys

Kuo reiškiama

Anūkė pradėjo pasakoti, kas nutiko mokykloje.

Veiksmažodžio asmenuojamąja forma su bendratimi

Papildinys – labiausiai su tariniu susijusi antrininkė sakinio dalis. Jo vaidmenį sakinyje atskleidžia keturi pagrindiniai klausimai, keliami iš tarinio: ko? kam? ką? kuo?

PAPILDINIO RAIŠKA

Pavyzdys

Kuo reiškiama

Nupirk gėlių.
​Mama šitą rankinę padovanojo man.
​Senelis įkišo ranką į kišenę ir išsitraukė apsitrynusį pinigą.
​Piktą visi aplenkia.
​Aš juo pasitikiu.

Daiktavardžio, būdvardžio, įvardžio linksniais: kilmininku, naudininku, galininku, įnagininku

Mokytoja ieškojo knygos ir kalbėjosi su mumis.

Linksniu su prielinksniu

Vaikams atnešė valgyti.

Veiksmažodžio bendratimi

Aplinkýbė – antrininkė sakinio dalis, rodanti įvairias sąlygas, kuriomis reiškiasi tariniu pasakytas požymis. Aplinkybės atsako į klausimus kur? kada? kaip? kodėl? dėl kokios priežasties? kokiu tikslu? Šie klausimai keliami iš tarinio.

APLINKYBIŲ RAIŠKA

Kuo reiškiama

Pavyzdys

Vietos kur?

Laiko kada?

Būdo kaip?

Priežasties kodėl? dėl kurios priežas- ties?

Tikslo kuriuo tikslu?

Daiktavardžio linksniais

Rankoje ji laikė žurnalą.

Atostogos baigsis trečiadienį.

Vaikai sėdėjo ratu.

Mokiniai nesitvėrė iš laimės.

Bėgu į sodą obuolių.

Linksniu su prielinksniu

Katinas išsigando šuns ir įbėgo į kambarį.

Tai nusitiko per vasaros atostogas.

Jis gulėjo ant šono.

Senasis namas sudrebėjo nuo smarkaus ir sunkaus bildesio.

Prieveiksmiu

Čia negalima pereiti gatvės.

Šiandien jai liūdna.

Tėtis kantriai laukė, kol berniukas prabils.

Kažkodėl visi vėlavo.

Bendratimi

Einame į šventę pasilinksminti.

Kilmininku arba naudininku su bendratimi

Važiuosime į kaimą senelių aplankyti. Davė pinigų knygai pirkti.

Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, paaiškinanti kurią nors daiktavardžiu, kartais įvardžiu išreikštą sakinio dalį. Sakinyje pažyminys susijęs ne su tariniu, o su veiksniu, papildiniu ar aplinkybe. Žodis, kurį paaiškina ir kuriam priklauso pažyminys, vadinamas pažymimúoju žodžiù.

Sakinyje pažyminys atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri? keli? kelios? kelintas? kelinta? kieno?

Pagal ryšį su pažymimuoju žodžiu pažyminiai skirstomi į derinamúosius ir nederinamúosius. Su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu suderintas pažyminys yra derinamasis. Nederinamasis pažyminys su pažymimuoju žodžiu nesuderintas. Keičiant pažymimojo žodžio formą arba pažymimąjį žodį, atitinkamai keičiamas derinamojo pažyminio linksnis, skaičius ir giminė, o nederinamasis pažyminys lieka nepakitęs: tolima kelionė, tolimą kelionę, tolimų kelionių, tolimas kraštas; draugo knyga, draugo knygą, draugo knygas, draugo suolas.

PAŽYMINIO RAIŠKA

Derinamasis

Pavyzdys

Kuo reiškiama

Tėvai ruošėsi į tolimą kelionę.

Būdvardžio linksniais

Kažkoks mokinys kyštelėjo nosį į mūsų klasę.

Įvardžio linksniais

Ji prisiminė, kaip gaudydavo pirmuosius saulės spindulius.

Skaitvardžio linksniais

Nederinamasis

Pavyzdys

Kuo reiškiama

Ji prisiminė, kaip gaudydavo pirmuosius saulės spindulius.

Daiktavardžio kilmininku

Man labai patiko jo žodžiai.

Įvardžio kilmininku

Visi pamatė mergaitę plačia šypsena.

Daiktavardžio įnagininku su priklausomu žodžiu

Mokiniai iš kitų klasių susirinko mokyklos kieme.

Linksniu su prielinksniu

Draugė jautė pareigą pagelbėti.

Veiksmažodžio bendratimi

 

ĮTVIRTINAME

1. Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.

1. Autobusas sustojo prie mokyklos. 2. Kažkas stoviniavo prie durų, kažkas kalbėjosi atokiau, ir mes pamatėme, kaip besišypsanti naujokė pirma įlipo į autobusą. 3. Visi vaikai sulipo paskui ją, o mes likome stovėti. 4. Mokyklos kiemas bematant ištuštėjo. 5. Norėjau su naujoke pakalbėti, bet jos vardo nepaklausiau. 6. Buvau labai nedrąsus. 7. Tiesiog kuklinausi.

  1.  
    1. Persirašę 1–4 sakinius, pabraukite veiksnius ir tarinius. (Prisiminkite, kad sudėtiniame sakinyje gramatinių centrų būna du ar daugiau.)
    2. Kuo reiškiami 1–4 sakinių veiksniai? Kuo išsiskiria 4-o sakinio veiksnys?
    3. Nors 5 ir 7 sakinyje nėra veiksnio, sakinio veikėją galima įvardyti. Kas jis?
    4. Kuo reiškiami 1–4 sakinių tariniai? Nurodykite jų rūšį.
    5. Aptarkite 6 sakinyje pažymėto tarinio raišką, nurodykite jo rūšį.
 
 

2. Iš pažymėtų tarinių iškelkite klausimus toms sakinio dalims, į kurias nuvestos rodyklės. Išsiaiškinkite, kokios tai sakinio dalys. Kuo jos reiškiamos?

3. Išsiaiškinkite, kokios sakinio dalys yra paryškinti žodžiai. Paskui patvirtinkite arba paneikite A–D teiginius.

  1. Visi žaliai pažymėti žodžiai yra pažymimieji žodžiai.
  2. Žodis sekmadienio yra nederinamasis pažyminys.
  3. Žodis laukinių yra nederinamasis pažyminys.
  4. Visi derinamieji pažyminiai išreikšti būdvardžio galininku.

APIBENDRINAME

4. Perskaitykite sakinius, atlikite užduotis ir atsakykite į klausimus.

1. Senis apie šitą istoriją ............... daugiau už kitus keleivius. 2. Ir jis su džiaugsmu ................, kuo viskas ............ . 3. Ak, kaip keistai išėjo, kad tą akimirką jis ................. prie lango ir viską ......... ! 4. Jam tada vos .................. širdis iš krūtinės. 5.  Taip džiaugėsi, kad vagišius ................. . 6. Tegu neįsivaizduoja, kad jis čia .................. . 7. Bet kodėl tas vyrukas .................. visos kaltės sau?

  1.  
    1. Perrašydami sakinius, tinkamose vietose įrašykite trūkstamus tarinius. Su praleistais tariniais susiję veiksniai pažymėti.
      Tariniai: neiššoko; laukė, baigsis; įkliuvo; žinojo; (yra) nematomas; sėdėjo, matė; neprisiėmė.
    2. Ar skiriasi gramatinių centrų skaičius 2 ir 5 sakiniuose? Atsakymą pagrįskite.
    3. Sugalvokite tris sakinius, kuriuose būtų sudurtinis tarinys, išreikštas veiksmažodžio būti asmenuojamąja forma ir būdvardžio vardininku (pavyzdžiui, yra svarbiausias, būsiu kalta).
 

5. Persirašykite sakinius ir išplėskite nurodytomis sakinio dalimis.

  1. (vietos apl.) kažkas (būdo apl.) kalbėjosi.
  2. (laiko apl.) mama nusipirko (pažyminys) (papildinys).
  3. Draugas džiaugėsi (pažyminys) (papildinys).
  4. Kai buvo mažas, jis bijojo (papildinys).
  5. (laiko apl.) visi šventė (pažyminys) (papildinys).
  6. Parašiau (papildinys) (papildinys).
  7. (priežasties apl.) krėtė drebulys.

6. Persirašykite sakinius ir atlikite užduotis.

  1. Mantas išgirdo draugo žodžius ir baisiai supyko.
  2. Jis dirstelėjo į mūsų pusę, paskui nusisuko nuo mūsų ir pamažu nuėjo tolyn.
  3. Aš mačiau, kaip jo akyse šokinėja pikti žiburiukai.
  4. Sušukau.
  5. Mantas priėjo prie manęs, liūdnai pažvelgė ir prisėdo.
  1.  
    1. Sakinio dalis pabraukite sutartiniais ženklais.
    2. Penktame sakinyje raskite vienarūšes sakinio dalis. Su kuriuo žodžiu jos susijusios? Kokia tai kalbos dalis?
Prašau palaukti