Tema 2.4 (Lietuvių kalba 7)

Pagrindinės skyrybos taisyklės

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Pakartosite vienarūšių sakinio dalių, kreipinio, tiesioginės kalbos ir sudėtinių sakinių skyrybos taisykles.
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

STEBIME

Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.

  1. Iš po svirno išsirangė po žiemos miego prabudęs žaltys. Iš apleisto kurmrausio išlindo šiek tiek sublogusi, bet nemaža varlė.
  2. Pavasario saulė pažadino ir ežį. Jis savo guolį buvo įsirengęs tankiam avietyne.
  3. Tie padarai nuo seno tarpusavy nesutarė. Kolei kas jie dar neturėjo nei sveikatos, nei noro tokią gražią dieną bartis.

(Pagal Kazį Sają)

1. Aptarkite vienarūšių sakinio dalių, sujungtų pažymėtais jungtukais, skyrybą. Kokias vienarūšių sakinio dalių skyrybos taisykles jums priminė šie du atvejai?

2. Iš dviejų vientisinių sakinių sudarykite vieną sudėtinį sakinį:

  • sujunkite A grupės sakinius, nepavartodami jokio jungtuko;
  • sujunkite B grupės sakinius jungiamuoju žodžiu kuris;
  • sujunkite C grupės sakinius jungtuku bet.

3. Užrašykite sudėtinius sakinius. Kur rašysite kablelius? Kodėl?

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

AIŠKINAMĖS

Pakartokite pagrindines skyrybos taisykles.

VIENARŪŠIŲ SAKINIO DALIŲ SKYRYBA

Taisyklė

Pavyzdys

Atskiriamos kableliais

Vienarūšės sakinio dalys be jungtukų.

Tą pasaką apie gandrą, ežį, žaltį ir varlę tikriausiai sukūrė pats Kakarieka. (K. S.)

Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais o, bet, tačiau, tik(tai) (kablelis rašomas prieš jungtuką).

Dagnė lūpom pasiekusi dūdos kaušelį papūtė, bet jokio garso neišgavo. (K. S.)

Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos kartojamaisiais jungtukais ar ..., ar; arba ..., arba; ir ..., ir; nei ..., nei; tai ..., tai; tiek ..., tiek (kablelis rašomas prieš antrą ir paskesnius jungtukus).

Žalčio nei mama, nei duktė neišgirdo. (K. S.)

Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos poriniais jungtukais nors (ir) ..., bet; kad ir ..., bet; jei(gu) ne ..., tai; kaip ..., taip (ir); ne tik ..., bet ir; ne tiek ..., kiek.

Jis anksčiau mokėjo ne tik šokti, bet ir visai pakenčiamai dainuoti. (K. S.)

Neskiriamos kableliais

Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos vienu jungtuku ir, bei, ar, arba, nei.

Deja, žmonės negirdi arba nesupranta gyvūnų kalbos. (K. S.)

KREIPINIO SKYRYBA

Taisyklė

Pavyzdžiai

Kreipinys visada atskiriamas arba išskiriamas kableliais

Vaikeli, čia kaip tik tai, ko mums reikia. (K. S.)
​Tik atsargiai, mama, tik atsargiai!.. (K. S.)
​Teks tau apsispręsti, Donatai. (K. S.)

 

TIESIOGINĖS KALBOS SKYRYBA

Taisyklė

Pavyzdžiai

Kai autoriaus žodžiai eina prieš veikėjo žodžius

Po autoriaus žodžių rašome dvitaškį, tiesioginę kalbą pradedame nauja eilute, prieš veikėjo žodžius rašome brūkšnį.

Varlė pirmoji išvertusi akis pradėjo protestuoti:
​– Kuo? Kuo? Kuo tos varlės jiems užkliūva, kuo? (K. S.)

Kai autoriaus žodžiai eina po veikėjo žodžių

Po veikėjo žodžių rašome kablelį (daugtaškį, klaustuką, šauktuką) ir brūkšnį.

– Bent jau tikėkim, kad jis mūsų negirdi, – atsiliepė Vaškas. (K. S.)

– Tegul mato, tegul sau girdi... – kažkaip keistai prakalbo Aurelija. (K. S.)

–Tai kur mes juos dėsim? Ką su jais darysim? – klausė motinos Eglė Žvirblienė. (K. S.)

– Niekšas! – sušnypštė Dagnė. (K. S.)

Kai autoriaus žodžiai įsiterpia į veikėjo žodžius

Autoriaus žodžius rašome mažąja raide,  atskiriame kableliais ir brūkšniais.

​​Jei veikėjas pradeda naują sakinį, po autoriaus žodžių rašome tašką ir brūkšnį.

– Tai pasakyk prie visų, – reikalavo Dagnė,– ką turėsiu daryti. (K. S.)

​​​​– Kitais metais ir tave pasiimsim, – žadėjo tėvas. – Aplankysime Ispãniją arba Portugãliją. (K. S.)

 

SUDĖTINIŲ SAKINIŲ SKYRYBA

Taisyklė

Pavyzdžiai

Sudėtinis sujungiamasis sakinys

Prieš sakinio dėmenis siejančius jungtukus o, bet, tačiau, vis dėlto, tik, tiktai, užtai, užtat, todėl, tad, dėl to, tai, taigi rašome kablelį.
Prieš nekartojamus jungtukus ir, ar, arba, nei kablelis nebūtinas.

Balno mes neturėjom, bet arklys man buvo draugiškas. (K. S.)

​​Donatas pritardamas linktelėjo(,) ir jiedu atsisveikino. (K. S.

Sudėtinis prijungiamasis sakinys

Šalutinį sakinio dėmenį nuo pagrindinio atskiriame kableliu:

  1. kai šalutinis dėmuo eina po pagrindinio, kablelį rašome prieš jungtukus kad, jog, kai, kaip, nes, jei, jeigu, nors, kas, ar, kada, kadangi, kol, kur ir įvardžius kuris, koks, kokia;
  2. kai šalutinis dėmuo eina prieš pagrindinį, kablelį rašome po šalutinio dėmens;
  3. kai šalutinis dėmuo įsiterpia į pagrindinį, šalutinį dėmenį iš abiejų pusių išskiriame kableliais.

Kai sudėtiniame prijungiamajame sakinyje yra ne vienas šalutinis dėmuo, kiekvieną iš jų atskiriame kableliu

Per pusryčius Kakarieka pasakė, kad jiedu iškūrens pirtį. (K. S.)

Kai prasidėjo nauji mokslo metai, Dagnė ėmė lankyti chorą. (K. S.)

Senas drobinis krepšys, kurį Augustas pasiimdavo eidamas žuvauti, džiūvo ant tvoros. (K. S.)

Donatas paknopstom išbėgo laukan, kad niekas nematytų ir negirdėtų, kaip jis verkia. (K. S.)

Sudėtinis bejungtukis sakinys

Sakinio dėmenis vieną nuo kito atskiriame kableliu.

Protarpiais dangus nušvisdavo, saulė paskubom pašildydavo įlijusius pušynus ir vėl pradingdavo už debesų. (K. S.)

Vientisinis sakinys turi vieną gramatinį centrą – veiksnį ir tarinį. Sudėtinis sakinys turi du ar daugiau gramatinių centrų

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

ĮTVIRTINAME

1. Perskaitykite tekstą, parengtą pagal Kazio Sajos romaną „Septyni miegantys broliai“, ir atlikite užduotis.

1. Donatas padėjo seneliui išvairuoti pro klojimo duris ilgą kryties kotą, ir jie visi trys patraukė į žvyrduobes.

2. Žvejojant su krytimi, tenka išgriebti ir dumblo, ir visokių maurų. 3. Kai visa tai išverti ant kranto, randi vieną kitą didesnį ir daug mažų auksinių karosėlių. 4. Juos reikia surinkti ir sumesti atgal į kūdrą. 5. Senelis liepia nepalikti saulėj nė vieno gyvo padarėlio, todėl tenka išrinkti iš to purvo gležnus,1 pilvotus buožgalvius. 6. Dusios ir suaugusios varlės pačios randa kelią į vandenį.

7. Jiems pavyko apžiūrėti senelio sugautą tritoną, gana retą ir įdomų gyvūną, panašų į driežą. 8. Tritonas vasarą medžioja ir vaikus veda vandenyje, o žiemoja kokiame nors urvelyje jau išlipęs ant kranto. 9. Jiems į tinklą dažnai pakliūdavo dyglių, kurias renkant reikėjo saugotis, kad neįsidurtum. 10. Čia dar pasitaikė kažkoks nepėsčias,2 bjaurios išvaizdos vabalas, kuris žnybtelėjo Dagnei į pirštą.

1.

  1. Paaiškinkite, ką skiria skaičiais pažymėti kableliai.
  2. Palyginkite 2, 4 ir 6 sakinius, kuriuose jungtukas ir jungia vienarūšes sakinio dalis. Perskaitykite šiuo jungtuku sujungtus žodžius. Paaiškinkite, kodėl kablelis prieš ir rašomas tik 2 sakinyje.
  3. Perskaitykite 1 ir 5 sakinius. Kokie jungtukai jungia šių sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenis? Prieš kurį jungtuką kablelis nėra būtinas?
  4. Persirašykite 8 sakinį ir pabraukite jo gramatinį centrą (ar centrus). Ką jungia jungtukas o: vienarūšes sakinio dalis ar sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenis?
  5. Persirašykite 3, 9 ir 10 sakinius. Kiekviename sakinyje raskite prijungiamuoju jungtuku arba jungiamuoju žodžiu prijungtą šalutinį sakinio dėmenį ir jį pabraukite vingiuota linija. Jungtukus ir jungiamuosius žodžius nuspalvinkite.
 

2. Persirašydami sakinius, sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

1. Į stebėjimo bokštą Donatas mėgino įlipti jau trečią kartą nes du kartus jam nepavyko. 2. Dagnė brolio sėkme netikėjo todėl siūlė lažintis. 3. Jeigu jis vėl neįlips turės visą dieną būti jos vergu.

4. Donatas net pusryčių nevalgė norėdamas įveikti 34 metrų bokštą kuris nuo vėjo svyruoja lyg smilga. 5. Šį sykį senelis jam patarė lipti pirmam kad pats kopdamas iš paskos galėtų Donatą padrąsinti. 6. Jis dar nešėsi nelengvą kuprinę su vandeniu užkandžiais ir šaškėm o ant sprando buvo užsikabinęs žiūroną ir raktą nuo bokšto kabinos.

7. Kai jiedu atsidūrė viršuje Kakarieka net apsidairęs užgiedojo:

– Kakariekukū!

8. „Gandralizdis“ nebuvo toks ankštas kaip atrodė iš apačios. 9. Čia tilpo stalelis suolas lentyna budėjimo žurnalas telefonas ir dar kelios knygos.

(Pagal Kazį Sają)

3. Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

Pagaliau Donatas neiškentęs prašneko

O ką tu, seneli, darai tame bokšte nuo ryto ligi vakaro? Senelis jam atsakė

​Turiu knygą, skaitau. Kartais net su Ponu Dievu pasišneku.

(Pagal Kazį Sają)

***

​– Seneli, kaip tu? – kopdamas dar paklausė Donatas, norėdamas parodyti, kad šį kartą jam nenusileis.

​– Kaip visada, – atsiliepė šis. – Dangus seniai mane traukia labiau negu žemė.

(Pagal Kazį Sają)

3.

  1. Persirašydami pirmą tekstą, sudėkite reikiamus skyrybos ženklus. Pabraukite autoriaus žodžius.
  2. Antrame tekste autoriaus žodžiai pažymėti. Aptarkite šio teksto tiesioginės kalbos skyrybą, pabaigdami teiginius.
    1. Kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius, po veikėjo žodžių dedamas ............. ir ............. . Autoriaus žodžiai pradedami ............. raide.
    2. Kai autoriaus žodžiai įsiterpia į tiesioginę kalbą, po veikėjo žodžių dedamas ............. ir ............. . Autoriaus žodžiai pradedami ............. raide. Po autoriaus žodžių rašomas ............. ir ............ . Veikėjo žodžiai pradedami .............. raide.
  1. Abiejuose tekstuose raskite po kreipinį. Kodėl skiriasi jų skyryba?
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

APIBENDRINAME

4. Perskaitykite tekstą. Paaiškinkite skaičiais pažymėtus skyrybos ženklus.

1. Lijo. 2. Be jokių prošvaisčių. 3. Vidurvasaryje dažnai užeina tokie ilgai nesibaigiantys lietūs,1 tačiau Donatui to ir tereikėjo. 4. Tokiu oru bokšte budėtojų nebūna,2 nes nėra pavojaus,3 kad šlapias miškas užsidegs.

5. Bėgliui trukdė kuprinė su maistu,4 dar miegmaišis,4 žiūronas ant kaklo,5 bet jis privalėjo įlipti. 6. Per darganą dangus tarsi nusileido arčiau žemės,6 todėl ir bokštas nebeatrodė toks aukštas.

7. Nors kelionėj jis nusialino,7 bet kojas gerai išmiklino. 8. Maistui pinigų jam užteko, o vasarą šieno – kiek tik nori. 9. Žaiginiai, kūgiai, atviros daržinės… 10. Tik visur tie prakeiktieji uodai! 11. Miegodamas negali iškišti nei galvos,8 nei rankos. 12. Bet stipresnis lietus ir tuos mašalus išblaško. 13. Donatas prisiminė,9 jog ir bokšto kabinoje uodų beveik nebūna.

14. Užduso,10 bet neskubėdamas, dažniau pailsėdamas užlipo.

(Pagal Kazį Sają)

5. Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

Pro bokšto kabiną pralėkė kranksėdamas varnas.

– Aa… Labas, labas (, – ! – ? – … –) pasveikino jį Kakarieka (. – , –) Jis čia visada mane aplanko.

​– Tu čia seneli atrodai… visai ne toks kaip apačioj (, – ! – ? – … –) pastebėjo Donatas.

(Pagal Kazį Sają)

***
​Donatas užsimetė ant peties ištuštintą kuprinę ir jau būtų nuėjęs, bet išgirdo

​Palauk! Ar tu kartais ne Žvirblis?

Argi aš jums panašus į žvirblį nusijuokė Donatas.

Juk tu pernai gyvenai pas Kakarieką nepasidavė Vaškas Aš galėčiau pavežti.

(Pagal Kazį Sają)

5.

  1. Persirašydami pirmą tekstą, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus (juos pasirinkite iš skliaustuose pateiktų variantų). Raskite ir išskirkite kreipinį.
  2. Persirašydami antrą tekstą, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.
  3. Abiejuose tekstuose pabraukite autoriaus žodžius.

6. Pabaikite rašyti sudėtinius sakinius ir sudėkite reikiamus skyrybos ženklu.

Aš turiu draugą kuris ............. .

Kas ieško tas ............. .

​Knygą kurią ............. pasiėmiau iš bibliotekos.

​Mama gamino vakarienę o ............. .

​Kai pasibaigs pamokos ............. .

​Mokytoja mane pagyrė nes ............. .

​Jei tau pasidarys liūdna ............. .

​Aš paprašiau kad ............. .

​Nors ir prasidėjo pertrauka ............. .

​Pradėjo lyti ir ............. .

 
Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti