Latvių kalba

MOKYMOSI TIKSLAI

• Sužinosite pagrindinius latvių ir lietuvių kalbų fonetikos bei morfologijos panašumus ir skirtumus.
• Išmoksite bendros baltiškos kilmės žodžių. Susipažinsite su elektroniniais latvių–lietuvių ir lietuvių–latvių kalbų žodynais.

A. Liobytės apsakymo „Sunki mama“ veikėja Jovita su tėčiu ir Mapote lankėsi Lãtvijos mieste Liepojoje. Pietaudami jie girdėjo daug latviškų posakių. Ir jūs kelis kartus paklausykite tų posakių. Pamėginkite pakartoti juos garsiai. Paskui atlikite užduotis.

 

1. Labdien!
2. Jā.
3. Labu apetīti!
4. Lūdzu.
5. Nē.
6. Es nesaprotu.
7. Paldies!
8. Atvainojos.
9. Atā!

1. Padėkite Jovitai suprasti, ką reiškia išgirsti posakiai. Persibraižykite ir baikite pildyti lentelę – surašykite atitinkamus lietuviškus teiginius žyminčias raides.

Latviai – vieninteliai išlikę lietuvių kaimynai baltai. Latvių kalba priklauso indoeuropiečių šeimos baltų kalbų šakai. Dabartinė latvių kalba laikoma tam tikru šiaurinių rytų baltų kalbų variantu. Ji atsirado toje teritorijoje, kur baltai maišėsi su finais (estais, suomiais ir kt.).

Lietuvių ir latvių kalbų giminystę rodo garsų panašùmas ir kai kurios gramatinių sistemų bendrybės. Abiejose kalbose ypač daug bendros baltiškos kilmės žodžių, įvardijančių tą patį:
​akis – acs,
​baltas – balts,
​būti – būt,
​draugas – draugs,
​jūra – jūra,
​pelė – pele,
​saulė – saule,
​šuo – suns,
​vienas – viens.

Iš trijų didžiųjų baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų – latvių kalba pati šiuolaikiškiausia, nes nėra išlaikiusi daug senųjų kalbos ypatumų. Nors ji pati artimiausia lietuvių kalbos giminaitė, lietuviui suprasti latvių kalbą nelengva. Ji turi nemažai skirtýbių nuo lietuvių kalbos. Susipažinkite su svarbiausiais lietuvių ir latvių kalbų skirtumais, kurie suskaldė rytų baltus.

• Latviai visada kirčiuoja pirmąjį žodžio skiemenį, o lietuvių kalboje gali būti kirčiuojamas bet kuris skiemuo.
• Senąjį minkštąjį priebalsį k lietuviai išlaikė, o latviai pavertė c: kietas – ciets.
• Senąjį minkštąjį priebalsį g lietuviai išlaikė, o latviai pavertė dz: gerti – dzert.
• Senuosius priebalsius š, ž lietuviai išlaikė, o latviai pavertė s, z: šienas – siens; žemė – zeme.
• Žodžius, kuriuose lietuviai turi dvigarsį an, latviai taria su dvibalsiu uo (rašo o): ranka – roka (taria [ruoka]).
• Žodžius, kuriuose lietuviai turi dvigarsį en, latviai taria su dvibalsiu ie: penki – pieci.
• Žodžius, kuriuose lietuviai turi dvigarsius un, in, latviai taria su ilgaisiais balsiais ū, y (rašo ī): juntu – jūtu; ginti – dzīt.

1. Palyginkite latviškus ir lietuviškus žodžius. Atlikite užduotis.

Jungas – jūgs, širdis – sirds, regiu – redzu, antras – otrs (tariama [uotrs]), oda – āda, lenkti – liekt, laimingas – laimīgs, žiema – ziema, ašis – ass, tikiu – ticu, bičių – bišu, langas – logs (tariama [luoks]), minkštas – mīksts, brolis – brālis, žinoti – zināt, palangė – palodze, kelti – celt, prekė – prece, akys – acis, briedžio – brieža.

1.

1. Persibraižykite lentelę ir papildykite ją skaitytais pavyzdžiais.
2. Nustatykite, kuriuose latviškuose žodžiuose sutrumpinta galūnė. Balsis gali būti visai iškritęs (vīrs – vyras) arba pakitęs (acis – akys). Pabraukite sutrumpintą galūnę

2. Nustatykite latviškų žodžių lietuviškus atitikmenis, remdamiesi kalbų garsyno skirtumais ir panašumais. Šie žodžiai yra bendros baltiškos kilmės.

Veiksmažodžiai: būt, dot (tariama [duot]), dzimt, dzert, rādīt, sacīt.

Daiktavardžiai: ezers, galva, ezis, gabals, dzeguze, jūra, kāja, liepa, lūpa, piens, oga (tariama [uoga]), upe, vista, zāle, zvaigzne.

Įvardžiai: es (aš), tu, mēs, cits.

Būdvardžiai: dzīvs, sveiks.

Skaitvardžiai: simts.

3. Išmėginkite elektroninius latvių–lietuvių ir lietuvių–latvių žodynus. Atlikite užduotis.

Atidaryti latvių–lietuvių ir lietuvių–latvių žodynus.

3.

1. Pateikti latviški žodžiai yra bendrašakniai su lietuvių kalbos žodžiais. Išverskite juos į lietuvių kalbą. Pagrįskite, kad jų reikšmės skiriasi nuo lietuviškų žodžių reikšmių.

Atbildēt, braukt, nauda, veikals, griba, bauda, skaists, jautrs, smags, ola (tariama [uola]), bērns, alnis, briedis.

1. Su latviais esame ypač artimi, juos net vadiname broliais, tad kartais draugiškai ir pajuokaujame. Štai keletas lietuvių sugalvotų latviškų pavadinimų. Kuris iš jų šmaikščiai reiškia ežiuką, kuris gyvatę, o kuris banginį? Lietuvių–latvių kalbų žodyne raskite tikrus latviškus žodžius.

Okeāna burbulis, džungļu šņore (tariama [šniuore]), adatas galva.

1. Latvius kartais pravardžiuojame, sakydami zirga galva. Spėjama, kad taip kažkada latviai pravardžiuodavę lietuvius. Elektroniniame latvių–lietuvių kalbų žodyne išsiaiškinkite, ką tai reiškia.

4. Paklausykite pokalbių ir išmokite juos skaityti.

Atidaryti garso įrašą. 

4.

1. Skaitykite po tris – autorius, Janis ir Laima. Paskui skaitykite dar kartą, pakeisdami pažymėtą informaciją. Pasakykite savo vardą, šalį, miestą ir amžių (dvylika – divpadsmit, trylika – trīspadsmit arba keturiolika – četrpadsmit). Po to pasikeiskite vaidmenimis. Atkreipkite dėmesį, kad latvių kalboje kirčiuojamas pirmasis žodžių skiemuo.

Atostogose / Atvaļinājumā

Janis atostogauja. Jis sutinka Laimą.
​Jānis ir atvaļinājumā. Viņš satiek Laimu.

– Labas! Mano vardas Janis.
​– Sveiki! Mani sauc Jānis.

– Man dvidešimt šešeri metai.
– Man ir divdesmit seši gadi.​

– Malonu susipažinti. Mano vardas Laima.
​– Prieks iepazīties. Mani sauc Laima.

– Iš kur tu kilęs?
​– No kurienes tu esi?

– Iš Lãtvijos. Gimiau Rygojè.
​– No Latvijas. Esmu dzimis Rīgā.

1. Pokalbį skaitykite po tris – autorius, padavėja ir Janis. Paskui skaitykite dar kartą įsivaizduodami, kad į kavinę ateina Jovita iš „Sunkios mamos“. Pakeiskite pažymėtą informaciją: vardą ir vardažodžių giminę (izalkusi – išalkusi, izslāpusi – ištroškusi, viņa – ji, viņas – jos).

Kavinėje / Kafejnīcā

Janis alkanas ir ištroškęs.
​Jānis ir izsalcis un izslāpis.

Jis ateina į kavinę ir atsisėda prie laisvo staliuko.
​Viņš ienāk kafejnīcā un apsēžas pie brīva galdiņa.

Prie jo prieina padavėja.
​Pie viņa pienāk oficiante.

– Ko jūs gersite?
​– Ko jūs dzersiet?

– Norėčiau juodosios arbatos ir stiklinės vandens. Prašau.
​– Es gribetū melno tēju un glāzi ūdens. Lūdzu!

– Ar ką nors valgysite?
​– Vai jūs arī kaut ko ēdīsiet?

5. Susipažinkite su įdomiais latviškais posakiais ir patarlėmis. Paklausykite jų ir pakartokite. Atlikite užduotis

Atidaryti garso įrašą.

1. Kas pirmais brauc*, tas pirmais maļ*.
   ​Kas pirmas atvažiuoja, tas pirmas mala miltus.
2. Prāts debesīs*, deguns pelnos*.
   ​Protas – debesyse, nosis – pelenuose.
3. Ne mana cūka*, ne mana druva.
   ​Ne mano kiaulės, ne mano pupos.
4. Neskati* vīru pēc cepures*.
   ​Nespręsk apie vyrą pagal kepurę.
5. Melns darbs – balta maize.
   ​Juodas darbas – balta duona.

5.

1. Naudodamiesi elektroniniu latvių–lietuvių kalbų žodynu, parašykite žvaigždute pažymėtų žodžių vienaskaitos vardininko linksnį arba bendratį.
2. Perskaitykite ir aptarkite lietuviškus posakių atitikmenis.
3. Susiekite latviškus posakius ir jų paaiškinimus.

1. Veikdamas greitai, įgyji pranašumą prieš kitus.
2. Nespręsk apie žmogų pagal išvaizdą.
3. Ne mano reikalas.
4. Dirbti sunku, tačiau dėl atlygio verta.
5. Ne visas svajones pavyksta įgyvendinti.

1. Susiekite latviškus posakius ir paveikslus.

6. Pasiskirstę į grupes, atlikite užduotis. Kiekviena grupė turi pasirinkti po greitãkalbę

Atidaryti garso įrašą.

Atidaryti latvių–lietuvių kalbų žodyną.

6.

1. Paklausykite greitãkalbės kelis kartus. Perskaitykite vertimą.
2. Naudodamiesi elektroniniu latvių–lietuvių kalbų žodynu, nustatykite žodžių vienaskaitos vardininko linksnį arba bendratį.
3. Išmokite greitãkalbę sakyti kartu. Kad būtų lengviau, vieni gali mokytis ilgų greitãkalbių pradžią, o kiti – pabaigą.
4. Palenktyniaukite, kuri grupė nesuklysdama ilgiausiai pakartos greitãkalbę.

1. Vienā vēsā vasaras vakarā viens vecs vācu vīrs veda veselu vezumu vārītu vēžu.
   ​Vieną šaltą vasaros vakarą vienas senas vokietis vežė pilną vežimą virtų vėžių.

 

1. Dižā mūža meža eži saož meža rožu ražu, daži eži ožot snauž, daži rožu ražu grauž.
   ​Seno miško ežiai uodžia miško rožių derlių, kai kurie uosdami snaudžia, kai kurie tą derlių graužia.

 

1. Maziņš eža puskažociņš.
   ​Mažutėliai ežio puskailinukai.

1. Šis šaursliežu dzelzceļš tumsā šķiet tukšs, tumšun, drūms.
   ​Šis siaurajuostis geležinkelis tamsoje atrodo tuščias, tamsus ir nykus.