Tema 5.4 (Literatūra 5 kl.)

Pasakojimai-pamokos apie žvėris ir žmones

Kaip suprasti?

Aptardami bitę ir lapę, matėme, kad kiekviena jų skirtinguose tekstuose aprašoma ir vertinama panašiai. Tai būdinga tautosakai. Kai norima kalbėti apie darbštumą, minima bitė, skruzdėlė, kai aptariamas bailumas, prisimenamas kiškis, kai norima pašiepti kieno nors gudrumą, palyginama su lape. Savo vertinimus turi ir kiti populiarūs patarlių, liaudies pasakojimų veikėjai: vilkas, liūtas, meška, gegutė ir pan. Tokie pasikartojantys gyvūnų apibūdinimai ir vertinimai būdingi ne vien lietuvių tautosakai.

Tyrimas

Pasirinkite kurį nors gyvūną ir išsiaiškinkite, kaip jis dažniausiai apibūdinamas ir vertinamas skirtingų žanrų tautosakos kūriniuose.

Pasakojimai-pamokos apie žvėris ir žmones

Aptarkime keletą kitų Ezopo pasakėčių.

POVAS IR GERVĖ

Povas juokėsi iš gervės, tyčiojosi iš jos plunksnų spalvos, sakydamas:

– Aš apsirengęs auksu ir purpuru, o tu nieko gražaus neturi ant savo sparnų.

– Bet mano giesmė, – atkirto gervė, – skamba ligi pat žvaigždžių, aš pakylu į dangaus aukštybes, o tu, lyg koks gaidys tarp vištų, vaikštinėji po žemę.

Verčiau garbė, skurdžiais drabužiais vilkint, kaip nešlovė, turtuose skendint.

Aptariame tekstą

  1. Palyginkite šių paukščių išorę ir elgesį: kuo jie panašūs ir kuo skiriasi.
  2. Ką gervė turi galvoje, sakydama, kad jos giesmė skamba ligi pat žvaigždžių?
  3. Kaip suprantate pasakėčios apibendrinimą, arba moralą?
  4. Aptarkite sąvokas „garbė“ ir „nešlovė“. Padiskutuokite, kas šiandien laikoma garbe ir nešlove.

ŽIOGAS IR SKRUZDĖS

Kartą žiemą skruzdės džiovino sudrėkusius grūdus. Žiogas išalkęs ėmė jas prašyti kokio grūdelio. Bet skruzdės tarė:

– O kodėl vasarą neprisirinkai?

– Vasarą neturėjau laiko, – atsakė žiogas. – Vasarą aš grojau!

– Jeigu vasarą grojai, tai žiemą šok, – atsakė juokdamosi skruzdės.

Pasakėčia rodo, kad be rūpestingumo neišvengsi sielvartų ir pavojų.

Dailininkas Ernestas Henris Grisetas

Aptariame tekstą

  1. Skruzdė, kaip ir bitė, yra laikoma darbštumo pavyzdžiu. O kaip apibūdintumėte žiogą?
  2. Kaip vertinate skruzdžių atsakymą žiogui? Kodėl?
  3. Apie kokius žmogui būdingus bruožus kalbama šioje pasakėčioje?
  4. Pateikite gyvenimiškų pavyzdžių, kurie iliustruotų šioje pasakėčioje keliamą problemą. Kaip ji sprendžiama šiais laikais?
  5. Parašykite žiogo vardu trumpą atsakymą skruzdėms ir jame pateisinkite tokį savo elgesį vasarą ir dabar, prašant pagalbos.
  6. Šios pasakėčios moralas išsakomas tiesiogine, o ne perkeltine prasme. Raskite patarlę, kuri tiktų būti šios pasakėčios moralu.

NENDRĖ IR ALYVMEDIS

Nendrė susiginčijo su alyvmedžiu, katras patvaresnis, tvirtesnis ir stangresnis. Alyvmedis prikaišiojo nendrei, kad ji esanti silpnutė, visų vėjų papučiama. Nendrė tylėjo ir nė žodžio neatsakė. Neilgai trukus, papūtė smarkus vėjas: nendrė, vėjo lankstoma ir linguojama, nepalūžo, o alyvmedis, prieš vėjus spyriuodamasis, buvo iš šaknų išverstas.

Pasakėčia rodo, kad tas, kuris nusileidžia aplinkybėms ir jėgai, daugiau laimi už besigrumiančius su didžiūnais.

Aptariame tekstą

  1. Šios pasakėčios autorius Ezopas, manoma, buvo vergas, o vergai, kaip žinome, priklausomi nuo šeimininko. Ar pritariate šios pasakėčios pagrindinei minčiai? Atsakymą pagrįskite.
  2. Įsivaizduokite priešingą teiginį: daugiau laimi tas, kuris nenusileidžia aplinkybėms ir jėgai. Kokie pasakėčios veikėjai galėtų iliustruoti šį teiginį? Perkurkite pasakėčią, kad jos veikėjai būtų jūsų aptartieji. Pasakėčios pabaigoje pateikite moralą. Jam suraskite tinkamą patarlę.
  3. Sugalvokite pavyzdžių, kokiose situacijose labiau palaikytumėte alyvmedžio poziciją, o kokiose – nendrės.
  4. Šios pasakėčios moralas išsakomas tiesiogine, o ne perkeltine prasme. Raskite patarlę, kuri tiktų būti šios pasakėčios moralu.

NESUTARIĄ ŽEMDIRBIO VAIKAI

Žemdirbio vaikai ėmė kivirčytis. Tėvas, neįstengdamas jų žodžiais sutaikinti ir paveikti, nutarė juos pavyzdžiu pamokyti. Liepė jiems atnešti surištą šluotą. Šie ir atnešė. Tėvas padavė visą šluotą ir liepė perlaužti. Vaikai laužė laužė, bet nieko nepadarė. Tada tėvas paėmė šluotą, išrišo ir davė jiems po vieną rykštę. Vaikai jas lengvai sulaužė. Tada tėvas ir sako:

– Taip ir jūs, vaikai, jeigu būsite vieningi, priešai jūsų neįveiks, o jeigu kivirčysitės, lengvai būsite nugalėti.

Pasakėčia moko, kad vienybėje – galybė, o nesantaika – pražūtis.

Aptariame tekstą

  1. Papasakokite, kokį pavyzdį tėvas davė savo vaikams.
  2. Šios pasakėčios moralas išsakomas patarle. Raskite kitą patarlę, kuri galėtų būti šios pasakėčios moralu.
  3. Pateikite gyvenimiškų pavyzdžių, patvirtinančių šios pasakėčios teisingumą.
  4. Šioje pasakėčioje tėvas moko vaikus. Kokioms kitoms žmonių grupėms taip pat tiktų šis pamokymas?

KELEIVIAI IR LOKYS

Du draugai keliavo tuo pačiu keliu. Staiga prieš juos atsirado lokys. Vienas keleivis greitai įlipo į medį ir pasislėpė, o antrasis, vos nepakliuvęs žvėriui į nagus, krito ant žemės ir apsimetė negyvas. Lokys prikišo prie jo snukį, apuostė iš visų pusių, – žmogus net kvapą sulaikė. Mat, sako, lokys lavono neliečiąs. Kai žvėris nurioglino, jaunikaitis, buvęs medy, nulipo žemyn ir paklausė bičiulį, ką lokys jam į ausį šnibždėjęs.

– Nekeliauk su draugais, kurie pavojuose vieną palieka! – atkirto tasai.

Pasakėčia rodo, kad tikri draugai pažįstami nelaimėje.

Dailininkas Ernestas Henris Grisetas

Aptariame tekstą

  1. Kaip elgėsi keleiviai, sutikę lokį? Įvertinkite kiekvieno iš jų elgseną pavojaus akivaizdoje.
  2. ​Apsvarstykite pagrindinę šios pasakėčios mintį. Ar pritariate jai? Pateikite pavyzdžių iš savo gyvenimo, kad tikrus draugus pažįsti nelaimėje.

PIEMENS JUOKAI

Piemuo, kuris gindavo bandą toliau nuo kaimo, paprastai tokius juokus krėsdavo: imdavo šauktis kaimo gyventojus, sakydamas, kad vilkai jo avis užpuolę. Du ar tris kartus kaimiečiai išsigandę galvotrūkčiais atbėgo, bet grįžo juokdamiesi. Pagaliau vieną kartą iš tikrųjų bandą užpuolė vilkai. Kai jie skerdė avis, piemuo šaukėsi pagalbos, bet kaimiečiai, manydami, jog jis, kaip paprastai, juokus krečia, jo šauksmo nepaisė. Ir taip piemuo neteko avių.

Pasakėčia rodo, kad melagiai tik tiek laimi, jog jais žmonės netiki net tada, kai jie tiesą kalba.

Aptariame tekstą

  1. Papasakokite šią pasakėčią.
  2. Kam ir kodėl piemens išdaigos atrodė juokingos?
  3. Kas gali nutikti melagiui?

Apibendriname

  1. Daugelyje pasakėčių veikia gyvūnai, augalai. Kodėl manome, kad pasakėčiose vis dėlto kalbama apie žmones?
  2. Kam pasakėčiai reikalingas moralas?
  3. Kurios iš čia pateiktų pasakėčių, jūsų nuomone, ypač svarbios šiuolaikinio žmogaus gyvenime? Argumentuokite, pateikite pavyzdžių iš šiuolaikinės tikrovės.
  4. Suraskite dar kokią nors pasakėčią, perskaitykite ar papasakokite ją klasėje. Paaiškinkite, kas ja norėta pasakyti.

Simonas Stanevičius XIX a. pradžios lietuvių rašytojas. Jis sukūrė kelias pasakėčias. Tuo metu šis žanras Lietuvoje dar neturėjo šiandieninio pavadinimo, todėl autorius savo kūrinį pavadino žemaičių pasaka. Gali būti, kad tai sueiliuotas tautosakos kūrinys.

Simonas Stanevičius

ŽMOGUS IR LEVAS

Žemaičių pasaka

Po žaliąsias girias vaikščiojo žmogus,
​Ir tenai jį levas sutiko smarkus.
​Abudu nemažu: viens girių ponas,
​O antras laukų ir kaimų valdonas.
​Tarp tokių, kaip sako, meilės nerasti,
​Tą tiesą ir dabar galim suprasti.
​Nesang žmogus levą kaip tikt pažino,
​Tuojaus iš piktumo velniu vadino,
​O kirviu, su kuriuom medžius kapojo,
​Metė ing levą ir pažeidė koją.
​Po kiek metų (taip jiems Dievas priliko)
​Tas pats levs ir žmogus vėl susitiko.
​Tuomet levas: „Žinok tai, o žmogau galingas!
​Piktesnis ir už kirtį žodis neteisingas.
​Užmiršau skausmą ronos, kad ir daug kentėjau,
​O piktą žodį, kurį nuo tavęs girdėjau,
​Pakol mirsiu,
​Neužmiršiu!“

Dailininkas Antanas Kučas

LEVAS IR ŽMOGUS

Lietuvių liaudies pasaka

Kitą kartą žmogus kirtęs miške medžius. Priėjęs levas sakąs:

– Padėk Dievs!

Žmogus sakąs:

– Tata bestija sako „padėk Dievs“.

Tas levas sakąs:

– Kirsk man kirviu į kaktą...

Tas žmogus kad kirtęs, tai kirvis levui į kaktą sulindęs! Levas ir nuėjęs sav.

Šit po metų ir vėl jiedu susitinką, tas žmogus su tuo levu. Levas sakąs:

– Nu, žmogau, žiūrėk dabar man į kaktą, kur tu perniai prakirtai, – ar beyra koki žymė?

Žmogus pasižiūrėjęs sakąs:

– Nėra nieko.

Levas sakąs:

– O tas tavo žodis vis man širdyj gul: tata bestija sako „padėk Dievs“...

Levas griebęs tą žmogų ir suplėšęs.

Matai, kad žodis skaudesnis už smūgį.

Aptariame tekstą

  1. Šie tekstai parašyti senovine lietuvių kalba. Išsiaiškinkite visus jums nesuprantamus žodžius. Atkreipkite dėmesį, kaip tautosakiniame kūrinyje sveikinasi levas.
  2. Kaip šiuose tekstuose apibūdinamas žmogus ir kaip žvėris?
  3. Aptarkite, kaip abiejuose tekstuose aprašytas žmogaus ir levo susitikimas. Kuo jie skiriasi? Dėl ko supyksta levas? Kokiais žodžiais abiejuose tekstuose jį pavadina žmogus?
  4. Kas vyksta po žmogaus ir levo susitikimo?
  5. Aptarkite pasakojimų pabaigas. Kuo jos skiriasi?
  6. Kurią vieno ir kito teksto dalį galima laikyti moralu?
  7. Paaiškinkite, kaip supratote vieno ir kito teksto pagrindinę mintį. Ar jos skiriasi? Atsakymą pagrįskite.
  8. Aptarkite situacijas, kada žodis gali būti labai skaudus.
  9. „Žodis žvirbliu išlekia – jaučiu sugrįžta.“ Kaip šios patarlės mintis susijusi su skaitytais tekstais?

Tyrimas

  • Panagrinėkite patarles apie tėvynę, darbštumą, draugystę, tėvų ir vaikų santykius, melą ir melagius, išmintį. Dirbdami grupėmis ar poromis, pasirinkite po vieną temą ir raskite 10 patarlių šia tema. Aptarkite kiekvieną patarlę.
  • Rinkdami patarles, atkreipkite dėmesį į tai, kad jose tie patys dalykai gali būti vertinami prieštaringai. Pateikite ir tokių patarlių pavyzdžių. Remdamiesi patirtimi, paaiškinkite, kodėl galėjo atsirasti tokių priešingas tiesas teigiančių patarlių.
  • Kokias patarles dažniausiai girdite savo aplinkoje iš suaugusių žmonių (tėvų, senelių, mokytojų)? Ko dažniausiai jomis mokoma?
  • Pasirinkite vieną patarlę ir, remdamiesi gyvenimišku pavyzdžiu, ją paaiškinkite.

Apibendriname

  1. Kas būdinga pasakėčioms?
  2. Kas būdinga patarlėms ir priežodžiams?
  3. Ką bendro turi ir kuo skiriasi patarlės ir pasakėčios žanrai? Persibraižykite pateiktą schemą ir užpildykite.

Kuriame tekstą

Sukurkite pasakėčią pasirinkta tema. Pasakėčios moralą nusakykite patarle. Kad būtų lengviau, pirmiausia atsakykite į pateiktus klausimus, atsakymus užsirašykite.

Kas veikia pasakėčioje – augalas, gyvūnas, žvėris, žmogus? ......................................................................................................

Kas būdinga vienam veikėjui ar veikėjų grupei? ........................ ......................................................................................................

Kas būdinga kitam veikėjui?.......................................................

.....................................................................................................

Kokiu balsu, kaip ir kokiais žodžiais kalba vienas veikėjas? ..... ......................................................................................................

Kokiu balsu, kaip ir kokiais žodžiais kalba kitas veikėjas? ........ ......................................................................................................

Dėl ko įvyksta jų susidūrimas (konfliktas)? Kokias skirtingas tiesas įkūnija pasakėčios veikėjai?.............................................. ......................................................................................................

Ką ir kaip jie kalba, vykstant susidūrimui? ................................

......................................................................................................

Kurio pusę palaikote ir kodėl? .................................................... ......................................................................................................

Moralas:.............................................................................................................................................................................................

Prašau palaukti