Jonas Biliūnas (1879–1907 m.) – vienas žymiausių XX a. pradžios lietuvių rašytojų. Kilęs iš valstiečių šeimos, sunkiai siekė mokslo. Nuolat gyvendamas nepritekliuje, J. Biliūnas dar jaunas susirgo tuo metu sunkiai pagydoma plaučių liga – džiova. Dauguma jo kūrinių parašyti gydantis nuo šios ligos. Paliegusio, atstumto žmogaus likimas rašytojui buvo gerai pažįstamas. Tai atsispindi ir jo kūryboje. J. Biliūno kūriniuose rašoma apie iš namų išvarytą ir elgetauti turintį senelį, apie fabrike invalidu tapusį ir į gatvę išmestą seną darbininką, apie pasenusį, šeimininkų atstumtą šunį, kurį ruošiamasi nušauti, apie niekam nereikalingą sulysusią katytę, kuri tampa taikiniu indėniškai apsitaisiusiam berniukui. Atjauta nuskriaustiesiems ir atstumtiesiems – viena svarbiausių J. Biliūno kūrybos temų.
Tyrimas
Raskite daugiau informacijos apie J. Biliūną. Pristatykite surinktą medžiagą, naudodamiesi faktų piramide.
Tyrimas
Pasidomėkite XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje gyvenusiais Lietuvõs inteligentais, kurie priklausė vadinamajai džiovininkų kartai. Dėl kokių priežasčių jie gyveno nepritekliuje ir anksti mirdavo?
Skaitydami „Kliudžiau“, stebėkite, kas yra pasakotojas ir kieno vardu kalbama.
KLIUDŽIAU
1
Tai buvo nedidelė balta katytė. Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės: jos plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustirę ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvoryje pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis. Ji buvo dar visai visai jaunutė, bet tokia sudžiūvusi! Gal ją atėmė nuo jos motinos žmonės, gal jie pirma norėjo ją įdėti maišiukan ir, nunešę į upę, įmesti vandenin, bet paskui atnešė laukan, pametė patvorin, kad ji neberastų namų ir nudvėstų badu: pas žmones jau nebebuvo jai vietos, gal jau nebe pirmą dieną ji čia išalkusi ir sušalusi tupi...
2
Bet kas man darbo? Juk ji niekam nereikalinga...
3
Ir aš apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia, pamatęs kiškį, medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoje nešiaus strielas: maniau esąs tikras Amerikos tyrlaukių gyventojas, Kuperio aprašytas. Nors buvau tik antros klasės mokinys, tačiau jaučiausi milžinas esąs, kuris, rodės, ir vilkų būrį susitikęs neišsigąstų.
4
O čia buvo tik maža sudžiūvusi katytė...
5
Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strielą ir pradėjau taikinti. Liūdnomis akimis žiūrėjo į mane nelaimingas gyvulėlis, tarsi klausdamas, ką aš darau... ir laukė.
6
Striela sudzvimbė ore, ir pamačiau, kaip katytė staiga pervirto kūlio, skaudžiai skaudžiai sumiaukė ir pradėjo stirenti kojytėmis...
7
Kliudžiau. Kaip tikras medėjas prilėkiau artyn, bet ūmai pajutau širdyje šaltį ir apsistojau nustebęs: katytės veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos; ji iš visos dar likusios galios pasistengė atsistoti ant pirmutinių kojų ir pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį: kartu vilkosi įlindusi jos krūtinėn striela, o iš žaizdos dideliais juosvais lašais lašėjo ant smėlio sukrekėjęs kraujas.
8
Nusiminęs, nebežinodamas, ką daryti, atžagaria ranka numečiau lanką ir strielas ir neatsigręždamas parlėkiau namo. Širdyje jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė didelė našta slėgė krūtinę.
9
Tik trečią dieną drįsau išeiti laukan: katytė gulėjo aukštielninka, nebegyva. Čia pat prie jos buvo numesti lankas ir strielos. Nutvėręs nuo žemės, lanką ir strielas sulaužiau į šipulius ir toli išmėčiau po lauką. Tik nedrįsau išimti strielos, kuri buvo įsisiurbusi katytės krūtinėn ir dabar stypsojo atsikišusi.
10
Tai buvo vienintelis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje...
Aptariame tekstą
- Papasakokite, kaip aprašoma katytė teksto pradžioje. [1]
- Ką reiškia pasakymas „tarp žmonių jau nebebuvo jai vietos“? [1]
- Kaip jaučiasi berniukas, pamatęs niekam nereikalingą katytę? Kodėl? [1, 2]
- Kaip persirengęs ir kokį žaidimą žaidžia berniukas? [3]
- Pasiaiškinkite, ką reiškia žodžiai „medėjas“, „Amerikos tyrlaukiai“. [3]
Tyrimas
Pasidomėkite, kas yra Džeimsas Fenimoras Kuperis, kokių kūrinių jis parašė ir kas tie tekste paminėti Amerikos tyrlaukių gyventojai.
Aptariame tekstą
- Koks vaiko amžius? Kuo jis jaučiasi esąs ir kaip vertina katytę? [3, 4]
- Kaip berniukas ruošiasi šūviui? Kaip tuo metu elgiasi katytė? [5]
- Įvardykite pagrindinį kūrinio įvykį. [5–7]
- Kaip suprantate sakinį „Kliudžiau“? [7]
- Kaip berniukas elgiasi iškart po šūvio? Kaip jis pasijunta? Kokie prieštaringi jausmai jį apima? Kodėl? [7]
- Berniukas nepakelia akistatos su mirtimi. Remdamiesi tekstu, pagrįskite šį teiginį. [8]
- Koks paskutinis katytės vaizdas įstringa berniuko atmintyje? [7–9]
- Kas įvyko po trijų dienų? Ką drįsta ir ko nedrįsta padaryti berniukas? Kodėl? [9]
- Kodėl berniukas sulaužo lanką ir strėles? Ką reiškia šis poelgis? [9]
- Kodėl šis šūvis vadinamas laimingu? Ką reiškia paskutiniame sakinyje vartojamas žodis „bet“? Kaip dvejopai galima suprasti apibūdinimą „laimingas“? [10]
Apibendriname
- Kodėl pasakojimas pavadintas „Kliudžiau“? Kas iš tiesų buvo kliudyta šiuo šūviu? Kurioje teksto vietoje pavartojamas šis žodis? Kaip manote, kodėl jam skiriamas atskiras sakinys?
- Kaip vertinate nuomonę, kad su „nereikalingu“ padaru galima elgtis, kaip tik nori? Ar tikrame gyvenime yra nereikalingų padarų? Ką apie tai mano pasakotojas? Ką manote jūs?
- Kuriose teksto vietose kalbama apie realų gyvenimą, o kuriose – apie įsivaizduojamą žaidimų pasaulį? Kas įvyksta, kai žaidimas persikelia į tikrovę ir su ja susiduria?
- Raskite tekste vietą, kurioje indėną žaidžiantis vaikas vėl tampa realiu berniuku.
- Kodėl berniukas po šūvio taip išsigąsta?
- Pirma ir paskutinė kūrinio pastraipos prasideda tais pačiais žodžiais. Perskaitykite tuos pirmuosius abiejų pastraipų sakinius ir, jais remdamiesi, apibendrinkite viso kūrinio prasmę.
- Dauguma teksto pastraipų baigiamos daugtaškiais. Kaip manote, kodėl? Kokią pasakotojo būseną tai atskleidžia?
- Kur ir kada įvyko „Kliudžiau“ istorija?
- Kas yra šios istorijos pasakotojas, kalbantis „aš“ vardu: vaikas ar vaikystės įvykį prisimenantis suaugęs žmogus? Iš ko sprendžiate?
- Ar jums teko atsidurti tokioje padėtyje, kai jūsų žaidimas persikėlė į tikrovę, susidūrė ar net susipynė su ja ir dėl to kilo kokių nors problemų? Papasakokite apie tai.
- Tomas Sojeris su draugais sugalvoja tapti piratais įkvėpti knygų apie piratus, J. Biliūno kūrinio veikėjas žaidžia remdamasis Dž. F. Kuperio knygomis apie indėnus. Palyginkite, kaip viename ir kitame pasakojime keičiasi berniukų požiūris į žaidimą susidūrus su realiu gyvenimu. Užpildykite lentelę.
Kūrinys | Knygų poveikis ir požiūris į herojus iš pradžių | Citatos | Kaip keičiasi požiūris, susidūrus su realybe | Citatos |
„Tomo Sojerio nuotykiai“ | ||||
„Kliudžiau“ |
- Pasirinkite vieną iš siūlomų kūrinio temų ir pagrįskite savo sprendimą. Galite pasiūlyti ir savo temą.
- Nelaimingos katytės medžioklė
- Lemtinga vaikystės patirtis
- Pasakojimas, kaip žaidimas virto nelaime
- Pasirinkite teiginį, kuriuo nusakoma pagrindinė kūrinio mintis, pagrįskite savo sprendimą. Galite pasiūlyti savo teiginį.
- Ir skaudūs įvykiai gali pamokyti.
- Negalima niekinti jokio gyvo padaro.
- Net ir žaidžiant negalima pamiršti svarbių dalykų.
- Labai trumpai savais žodžiais užrašykite, ką šiame pasakojime laikote veiksmo užuomazga, ką kulminacija, t. y. svarbiausiu įvykiu, pakeitusiu veikėjo požiūrį, ką pasakojimo atomazga ar išvada.
- Remdamiesi lentele, apibūdinkite kačiuką ir katytę B. Vilimaitės ir J. Biliūno kūriniuose. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? Užpildykite lentelę, palygindami B. Vilimaitės ir J. Biliūno kūriniuose aprašomus gyvūnus.
Kačiukas | Katytė | ||
Išvaizda | Kaip su juo pasielgta? | Išvaizda | Kaip su ja pasielgta? |
| |||
- Kokį požiūrį į mažus, nelaimingus atstumtuosius gina B. Vilimaitės ir J. Biliūno pasakojimai?
- Kodėl abu rašytojai pasirinko panašų gyvūną? Koks dar gyvūnas galėtų būti jo vietoje?
- Kokios vertybės ginamos B. Vilimaitės ir J. Biliūno pasakojimuose?
- B. Vilimaitės ir J. Biliūno pasakojimuose yra veikėjų, kurie iš pradžių galvoja ir elgiasi vienaip, o paskui pasikeičia. Kurie tai veikėjai ir kodėl pasikeičia jų mintys ir elgesys?
- Kaip manote, ar J. Biliūno kūrinį „Kliudžiau“ galima vadinti apsakymu? Savo atsakymą pagrįskite remdamiesi prieš kūrinį pateiktu teoriniu komentaru.
Diskusija
Ar jums yra tekę atsidurti panašioje padėtyje, kai norėjote ką nors išgelbėti, bet aplinkiniai žmonės tam nepritarė?
Surenkite diskusiją tema „Ir vaikai gali pamokyti suaugusiuosius“.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"