Kaip suprasti?
Apsãkymas – nedidelės apimties prozos kūrinys. Jame dažniausiai vaizduojamas vienas pagrindinio veikėjo gyvenimo įvykis. Apsakymo veiksmas vyksta nedidelėje erdvėje, neilgai trunka, jame dalyvauja nedaug veikėjų. Tačiau šis įvykis pagrindiniam veikėjui yra toks svarbus, kad jam atsiskleidžia esminės gyvenimo tiesos.
Bitė Vilimaitė
(plačiau apie autorę)
Skaitydami šį kūrinį, stebėkite, kaip žmonės elgiasi su kačiuku ir kaip keičiasi veikėjų santykiai.
KAČIUKAS
1
Kažkas paliko jį gatvės sankryžoje, ir kačiukas inkštė ir drebėjo. Žmonės žiūrėjo ir piktinosi – „verčiau nuskandinti dar aklą“, o kažkoks studentas patrupino duonos ir susigėdęs atsitraukė, nes moteris su apelsinais pažiūrėjo į jį su panieka: „Pieno reikia, šilto katės pieno.“ Paskui priėjo maža mergaitė, ir žmonės nudžiugę įbruko jai kačiuką, pasakę: „O gal ne paprasta katė – gal tigras išaugs.“
2
Mergaitė buvo laiminga – ji niekada neturėjo tokio mažo pilko kačiuko – ir bėgo namo, pamiršusi, kad krepšelyje neša pieną.
Tėvas atidarė duris ir subarė, kad ji atsisagsčiusi ir sušilusi.
– Tu pažiūrėk! – mergaitė padavė jam krepšelį ir juokdamasi šokinėjo: – Tu pažiūrėk!
Duona turbūt buvo dar šilta, nes ant jos gulįs kačiukas ramiausiai miegojo.
– Kaip bjauru! – supyko tėvas. – Duoną reikės išmesti, ir pieną išlaistei.
– Pieno kavai užteks, – nuramino jį mergaitė ir padėjo kačiuką ant sofos.
– Kodėl tu parsinešei tą katiną? Aš nepakęsiu namie blusų!
3
Tėvas išėjo į virtuvę užbalinti kavos, bet jam vaidenosi, kad kanda kairįjį petį, ir jis, visai supykęs, grįžo į miegamąjį.
– Tučtuojau išmesk tą katiną!
– Ne, – pasakė mergaitė. – Jis dar mažas ir neturi blusų.
– Katės ir šunys – ligų platintojai! Tu nori susirgti?
– Ne, – pakartojo mergaitė. – Tu neišmesi jo. Aš pasakysiu mamai, kai grįš...
4
Mergaitė nėjo vakarieniauti. Tėvas braižė ir tylėjo.
Tai buvo jų pirmasis susirėmimas, atėjus jam į šiuos namus. Jis pirmąsyk pagalvojo, kad jie svetimi vienas kitam.
5
Paskui jis paklojo lovas, ir mergaitė atsigulė, pasiimdama ir kačiuką. Tada jis nebeiškentė ir nutraukė antklodę.
– Marš plautis rankų!
Mergaitė išsigando ir vienmarškinė išėjo į vonią. Kai ji grįžo, kačiuko miegamajame nebebuvo.
Tėvas braižė ir tylėjo.
Mergaitė puolė į prieškambarį ir garsiai pravirko. Ji atsitūpė ant skrynios, šaukdama mamą, kuri išvažiavo į kažkokią ekspediciją, palikusi ją su svetimu tėvu!..
6
– Sušalsi, – tėvas paėmė ją ant rankų ir nunešė į lovą.
Apsiverkusi mergaitė buvo nuostabiai panaši į Mirą, ir jis, jau atlyžęs, paglostė ją:
– Miegok, o rytoj viską būsime pamiršę.
Ji užsimerkė, o ašaros vis tiek ritosi.
7
Jis staiga prisiminė, kad išvažiuodama Mira prašė neleisti mergaitei čiulpti varveklių ir naktį pažiūrėti kartais, ar ji apsiklojusi. Dar jis prisiminė, kaip jo bendradarbiai nustebo, kai jis į įstaigos naujametę eglutę atsivedė mažą mergaitę ir ji neverkė, pametusi talonėlį maišeliui saldainių... Išvykdama Mira išmokė jį pinti kasytes ir net kaspinus surišti, tik nepaaiškino, ką reikia daryti, kai mergaitė tyli, ir kur dėti duoną, ant kurios miegojo kačiukas...
8
Blakstienos vis virpėjo, ir pagalvė buvo šlapia nuo ašarų.
Tėvas išėjo į prieškambarį ir atrakino duris, bet laiptų aikštelė buvo tuščia, ir jis nulipo žemyn suirzęs ir pasipiktinęs, kad kažkas pasisavino „jo“ kačiuką.
– Ko jūs ieškote? – paklausė moterys, stovėjusios tarpdury. – Kačiuko? Jį pasiėmė pensininkas iš dvyliktojo buto.
To dar betrūko! Jis turėjo užlipti į ketvirtą aukštą ir ilgai beldėsi, kol prižadino senuką.
9
Kai parėjo namo, mergaitė sėdėjo, išplėtusi akis, suklususi ir pasiruošusi viską atleisti, jei tėvas grįš ne tuščiomis.
– Tik ne lovoje jo vieta!
Mergaitė paguldė kačiuką dėžutėn prie radiatoriaus.
– Tu žinai, – tarė ji, – žmonės man sakė, gal iš jo tigras išaugs.
– Taip? – jis daugiau nieko nepasakė: branginosi nenorėdamas taikytis.
– Duoną mes sulesinsim balandžiams, – vėl pasakė mergaitė ir pažiūrėjo jam į akis.
– Hm...
– Aš nesakysiu mamai, kad tu sudaužei kavinuką!
10
Nugalėtas švelnumo, tėvas atsisėdo prie jos ir vėl prisiminė Mirą, žiūrėdamas į spindintį mažą veiduką.
– Daugiau nieko nebesakyk, miegok.
Jis nemokėjo sekti pasakų ir nežinojo net, kaip bučiuojami maži vaikai – „į kaktą turbūt...“ Ir jis, užgesinęs šviesą, išėjo į virtuvę – reikėjo suplauti indus ir dar šį tą padaryti.
Jis nevikriai tvarkėsi švilpaudamas ir keiksnodamas. Mintys grįžo į ketvirtą aukštą, jis prisiminė juokingą gėlėtą senuko pižamą ir jo nuskaustą veidą, grąžinant kačiuką...
11
Aišku, ruošos padaugės – kačiukas dergs visuose kampuose, ir Mira bus nepatenkinta, kai grįš. Bet mergaitė prieškambaryje taip ilgai tupėjo ant skrynios, ir tos ašaros, pakibusios ant blakstienų...
12
Jis išnešė šiukšles. Moterys dar stovėjo tarpduryje ir juokėsi.
– Girdėjom, mergaitė verkė? – paklausė viena. – Motinos ilgisi? Sunku jums?.. Išpaikino Mira dukterį. Ir tėvas, gyvas būdamas, vis ant rankų, ant rankų ją...
– Kačiukas buvo prapuolęs, – droviai atsakė jis.
Moterys žiūrėjo ir šypsojosi:
– Smulkmena. Šiandien įsigeidė kačiuko, o rytoj – saulutę jai duok.
– Tai – ne paprastas kačiukas, – užginčijo jis.
– Taip? O koks?
– Žmonės sakė, gal tigras iš jo išaugs.
13
Moterys nusijuokė, ir dabar jie kalbėjosi trise – apie apelsinus, difteritą ir kad kažkas iš rūsio išleido kiemsargės triušius.
– Įsivaizduokite – specialiai šėrė Naujiems metams. Pensininkas matė – mergytė raudonu paltuku… Plaktuku mušė spyną… Ar tik ne jūsiškė?
Jis prisiminė dingusį plaktuką ir pajuto kaistant veidą.
– Aš nežinau, – sumurmėjo.
14
Parėjęs jis vėl sėdo braižyti. Viskas buvo savo vietose – pilkas kamuoliukas prie radiatoriaus ir mergytė baltoj lovutėj.
Ir jam buvo gera savo namuose.
Aptariame tekstą
- Papasakokite, kas atsitiko gatvės sankryžoje. [1]
- Kaip pasakojama šioje pastraipoje: ar žvelgiama iš šalies, ar pasakotojas yra veiksmo dalyvis? Iš ko sprendžiate? [1]
- Kodėl grįždama namo mergaitė jaučiasi laiminga? Koks veiksmas rodo jos savijautą? [2]
- Kaip mergaitę sutinka tėvas? [2]
- Kodėl, tėvo manymu, duoną reikės išmesti? [2]
- Dėl kokių priežasčių tėvas liepia išmesti kačiuką iš namų? [3]
- Kokiais žodžiais ir veiksmais mergaitė gina kačiuką? [3, 4]
- Ką šiame epizode sužinome apie mergaitės tėvą? [4]
- Kaip suprantate pasakymą „Tai buvo jų pirmas susirėmimas“? [4]
- Apie ką pirmąsyk pagalvojo tėvas? Iš ko tai suprantate? [4]
- Kaip tėvas pasielgia su kačiuku? [5]
- Kaip elgiasi mergaitė, pamačiusi, kad kačiuko nebėra? Kieno pagalbos ji šaukiasi ir ką galvoja apie tėvą? [5]
- Kokiais žodžiais ir veiksmais tėvas parodo, kad jis „atlyžęs“? Paaiškinkite, ką reiškia šis žodis. [6]
- Kodėl tėvo pyktis atslūgsta ir kaip į pasikeitusį jo elgesį reaguoja mergaitė? [6]
- Pasvarstykite, kodėl, žiūrėdamas į verkiančią mergaitę, tėvas prisiminė naujametę eglutę, per kurią mergaitė neverkė, pametusi talonėlį maišeliui saldainių. Ką dar prisimena tėvas? [7]
- Papasakokite, kaip tėvui sekėsi ieškoti kačiuko. Kodėl tėvas „nulipo žemyn suirzęs ir pasipiktinęs“? [8]
- Kaip mergaitė sutiko su kačiuku grįžusį tėvą? Kaip suprantate pasakotojo žodžius, kad mergaitė buvo „pasiruošusi viską atleisti, jei tėvas grįš ne tuščiomis“? [9]
- Kurie šiame epizode ištarti mergaitės žodžiai rodo, kad ji nori susitaikyti? [9]
- Kaip suprantate pasakymą, kad tėvas buvo „nugalėtas švelnumo“? Kokių dalykų jis prisipažino nemokantis? [9, 10]
- Kaip manote, kodėl tėvas prisiminė senuką ir kaip šis atrodė? [10]
- Tėvas virtuvėje tvarkėsi „nevikriai“, „švilpaudamas ir keiksnodamas“. Ką apie tėvo savijautą sako šie pasakotojo žodžiai? Ar tai įprastas jam darbas? Pasvarstykite, kaip jaučiasi žmogus, kai švilpauja ir kai keiksnojasi. [10, 11]
- Ką apie mergaitės mamą ir jos tikrąjį tėvą sužinome iš tėvo pokalbio su moterimis? [12]
- Kaip tėvas apgina mergaitę, kai kaimynės sako, jog ji išpaikinta? [12]
- Ką naujo pasakojimui suteikia triušių paleidimo iš narvo epizodas? Kodėl parausta tėvo veidas? Ką dar sužinome apie mergaitę? [13]
- Ką veikė ir kaip jautėsi tėvas parėjęs namo? Kokios aplinkybės jam leidžia pasijusti „savo namuose“? [14]
Apibendriname
- Remdamiesi schema surašykite visus šio pasakojimo veikėjus. Kurie yra priešiški, o kurie palankūs kačiukui?
- Surašykite iš eilės šio pasakojimo įvykius.
- Raskite žodžius, kuriais aprašomas kačiukas. Aptarkite, kaip jis atrodo.
- Kas šiame kūrinyje pasakoja įvykius – kuris nors veikėjas ar pasakotojas, žvelgiantis iš šalies? Raskite jūsų požiūrį pagrindžiančių teksto vietų.
- Pasvarstykite, kuo skiriasi žodžiai „katinas“ ir „kačiukas“. Raskite tekste, kaip gyvūnėlį vadina kiekvienas veikėjas. Ką tai sako apie kiekvieną iš jų? Jei tas pats veikėjas keičia įvardijimą, paaiškinkite, kodėl. Kaip gyvūnėlį vadina pasakotojas? Kaip manote, kodėl būtent taip?
- Kodėl mergaitei atrodo, kad mama ją suprastų, ir ji grasina skųstis? Kada prisimenama mama? Koks jos vaidmuo šiame pasakojime?
- Kaip mergaitė priverčia tėvą pakeisti požiūrį į kačiuką?
- Ar mergaitė nujaučia, kur išėjo tėvas, palikęs ją lovoje? Atsakymą pagrįskite.
- Ar tėvas moka elgtis su vaikais? Ką sužinome apie jo bendravimo su vaikais patirtį? Suraskite, kur tekste apie tai kalbama.
- Kodėl tėvas pagalvoja, kad jie su mergaite svetimi vienas kitam? Kaip dėl įvykio su kačiuku keičiasi jo savijauta šiuose namuose, ar patėvis iš tiesų tampa tėvu, kaip jis ir vadinamas šiame pasakojime?
- Ar mergaitė iš tikrųjų yra išpaikinta verksnė, kaip sako moterys kieme? Argumentuokite, remdamiesi tekstu.
- Kodėl vis dėlto tėvas nusprendžia priimti kačiuką į namus? Kaip jis sau teisinasi dėl pakeistos nuomonės?
- Kurie veikėjai šiame pasakojime jaučiasi vieniši? Kodėl taip manote?
- Kaip keičiasi tėvo požiūris ne tik į kačiuką, bet ir į mergaitę? Apibūdinkite tėvą kūrinio pradžioje ir pabaigoje (jo elgesį, emocijas, žodžius, savijautą).
- Palyginkite mergaitės savijautą pasakojimo pradžioje, parsinešus kačiuką į namus, ir pabaigoje. Iš pateiktų jausmaženklių sudėliokite besikeičiančių mergaitės emocijų skalę ir ją pakomentuokite.
 |  |  |  |  |
- Kuris veikėjas nuosekliai laikosi, gina savo požiūrį, o kuris keičia savo nuomonę?
- Kokia B. Vilimaitės kūrinio tema? Pasirinkite vieną iš siūlomų ir pagrįskite savo sprendimą. Galite pasiūlyti savo temą.
- Vienišo kačiuko likimas
- Mergaitės ir tėvo konfliktas
- Mergaitės ir tėvo santykiai
- Suaugusiųjų požiūris į vaikus
- Kokia B. Vilimaitės kūrinio pagrindinė mintis? Pasirinkite teiginį, kuriuo nusakoma kūrinio pagrindinė mintis, pagrįskite savo sprendimą. Galite pasiūlyti savo teiginį.
- Vaikai visada nori turėti gyvūnų.
- Kai lieki vienas, norisi prie ko nors prisiglausti.
- Kartais ir vaikai pamoko suaugusiuosius.
- Turime rūpintis vienišaisiais ir nuskriaustaisiais.
- Priglausdami kačiuką, mergaitė ir tėvas tampa artimi.
Kuriame tekstą
Parašykite trumpą pasakojimą apie kokio nors gyvūno išgelbėjimą. Galbūt jums teko gelbėti, gal apie tai esate girdėję ar skaitę. Jei ne, paklauskite savo aplinkos suaugusiųjų ar paieškokite medžiagos internete ir savais žodžiais perpasakokite. Šiame pasakojime svarbu išryškinti tris jo dalis:
- užuomazga, kai randamas pamestas, paliktas ar pasimetęs gyvūnas;
- pagrindinis įvykis, kai pasikeičia pradinė padėtis – pamestinuku kas nors ima rūpintis;
- atomazga, kuo baigiasi pasakojimas – gal ši istorija kuo nors pamokanti, gal leidžianti pasidžiaugti žmonių gerumu, gal verčianti kritiškai vertinti kieno nors elgesį.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"