Skyriaus „Stuburiniai gyvūnai“ apibendrinimas

Skyriaus santrauka

Stuburiniai gyvūnai skirstomi į penkias klases: žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių (1 lentelė).

Visi stuburiniai gyvūnai turi griaučius, odą ir galūnes.

Žinduolių virškinimo sistemos sandara priklauso nuo mitybos būdo. Augalėdžių kaukolė ištįsusi, dantys dideli ir lygiu paviršiumi. Atrajotojai geba per stemplę atryti maistą iš skrandžio ir dar kartą jį sukramtyti. Jų skrandis didelis, žarnynas ilgas ir turi didelę kirmėlinę ataugą, kurioje gyvena bakterijos, padedančios virškinti augalinį maistą. Plėšriųjų žinduolių kaukolė mažesnė, dantys aštrūs, nelygiu paviršiumi. Žandikaulis pasižymi didele sąkandžio jėga. Skrandis mažas, tačiau elastingas. Žarnynas trumpas, nes mėsa greitai virškinama. Kirmėlinė atauga nedidelė.

1 lentelė. Stuburinių gyvūnų klasių palyginimas

Žuvys	Varliagyviai	Ropliai	Paukščiai	Žinduoliai
Lašiša, lydeka	Varlė, tritonas, rupūžė	Balinis vėžlys, žaltys, angis, driežas	Kukutis, zylė, pelėda	Vilkas, stirna, šikšnosparnis
Gyvena tik vandenyje.	Gali gyventi vandenyje ir sausumoje.	Gyvena sausumoje.	Gyvena sausumoje, vandens paukščiai maitinasi vandenyje.	Daugelis gyvena sausumoje, kai kurios rūšys maitinasi vandenyje.
Oda žvynuota ir apsaugota gleivėmis, kad plaukiant būtų juntamas mažesnis vandens pasipriešinimas.	Oda – kvėpavimo organas, todėl plona ir drėgna, apsaugota gleivėmis, kad neišdžiūtų.	Oda sausa, apsaugota raginiais žvyneliais. Kartu su gyvūnu neauga, todėl ropliai reguliariai neriasi.	Oda plunksnuota. Plunksnos apsaugo, daro kūną aptakų, yra būtinos skraidyti.	Kūną dengia kailis, saugantis nuo aplinkos temperatūros svyravimo ir padedantis pasislėpti.
Vandenyje plaukia. Galūnės – pelekai.	Vandenyje gali plaukti, nes tarp pirštų yra plaukiojamosios plėvės. Sausumoje juda atsispirdami užpakalinėmis kojomis.	Bėga keturiomis į šonus išskleistomis kojomis.	Skraido. Priekinės galūnės virtusios sparnais.	Juda greitai. Galūnių forma priklauso nuo prisitaikymo judėti gyvenamojoje aplinkoje.
Šaltakraujės	Šaltakraujai	Šaltakraujai	Šaltakraujai	Šaltakraujai
Kvėpuoja vandenyje esančiu deguonimi per žiaunas.	Vandenyje besivystantys buožgalviai kvėpuoja vandenyje esančiu deguonimi per žiaunas. Suaugę sausumos varliagyviai kvėpuoja atmosferos oru per odą ir plaučius.	Kvėpuoja tik plaučiais atmosferos oru.	Kvėpuoja atmosferos oru. Kvėpavimo sistemą sudaro kvėpavimo takai, plaučiai ir oro maišai.	Kvėpuoja atmosferos oru. Kvėpavimo sistemą sudaro kvėpavimo takai ir plaučiai.
Kraujas teka vienu kraujo apytakos ratu. Kraują pumpuoja dviejų skyrių širdis.	Kraujas teka mažuoju ir didžiuoju kraujo apytakos ratais. Širdis sudaryta iš trijų skyrių.	Kraujas teka mažuoju ir didžiuoju kraujo apytakos ratais. Širdis sudaryta iš trijų skyrių, tačiau skilvelyje yra dalinė pertvara.	Kraujas teka mažuoju ir didžiuoju kraujo apytakos ratais. Širdis sudaryta iš keturių skyrių.	Kraujas teka mažuoju ir didžiuoju kraujo apytakos ratais. Širdis sudaryta iš keturių skyrių.
Dauginasi vandenyje. Būdingas išorinis apvaisinimas. Jauniklių vystymasis – išorinis, netiesioginis.	Dauginasi vandenyje. Būdingas išorinis apvaisinimas. Jauniklių vystymasis – išorinis, netiesioginis.	Dauginasi sausumoje. Būdingas vidinis apvaisinimas. Jauniklių vystymasis – išorinis (deda kiaušinius), tiesioginis.	Dauginasi sausumoje. Būdingas vidinis apvaisinimas. Jauniklių vystymasis – išorinis (deda kiaušinius), tiesioginis.	Dauginasi sausumoje. Būdingas vidinis apvaisinimas. Jaunikliai vystosi patelės gimdoje. Gimę palikuonys maitinami motinos pienu.

Daugiau

Pasitikrinu ir įsivertinu

Moku sąvokas.

Stuburinių gyvūnų bendrieji požymiai yra ..., ...
Stuburiniai gyvūnai skirstomi į penkias klases: ..., ..., ..., ..., ...
Žuvų kvėpavimo organai yra ..., o varliagyvių – ... ir ...
Roplių, paukščių ir žinduolių kvėpavimo organas yra ...
Žuvų kūną dengia ..., roplių – ..., paukščių – ..., žinduolių – ...
Žuvų kraujo apytakos sistemą sudaro ...
Varliagyvių ir roplių kraujo apytakos sistemą sudaro ...
Paukščių ir žinduolių kraujo apytakos sistemą sudaro ...
Žuvims ir varliagyviams būdingas ... apvaisinimas ir ... vystymasis.
Ropliams ir paukščiams būdingas ... apvaisinimas ir ... vystymasis.

Galiu atpažinti ir apibūdinti.

Kaip žuvys prisitaikiusios judėti vandenyje?
Paaiškinkite, kodėl varliagyviai gali greitai judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje.
Varliagyviai gali gyventi tik drėgnoje aplinkoje. Paaiškinkite, kodėl.
Palyginkite žuvies, varliagyvio ir žinduolio širdies sandarą. Kuo ji skiriasi ir kuo panaši?
Paukščių kūną dengia įvairių tipų plunksnos. Kokios? Apibūdinkite jų paskirtį.
Paaiškinkite sąvokas „išorinis apvaisinimas“ ir „vidinis apvaisinimas“.
Paaiškinkite sąvokas „netiesioginis vystymasis“ ir „tiesioginis vystymasis“.
Remdamiesi paveikslu, paaiškinkite, kaip vystosi varlės jauniklis.

Įvardykite skaičiais nurodytas paukščio kiaušinio dalis ir apibūdinkite jų svarbą.

Nurodykite bent po du nykstančius kiekvienos stuburinių klasės atstovus, įtrauktus į Lietuvos raudonąją knygą.

Gebu paaiškinti ir įrodyti.

Atvėsus orams varliagyviai ir ropliai tampa vangūs. Kaip manote, kodėl?
Ropliai ir paukščiai suka lizdus ir į juos deda kiaušinius. Kokiose vietose šie gyvūnai dažniausiai suka lizdus? Paaiškinkite, kodėl.
Paaiškinkite, kodėl atrajotojai turi didelį skrandį ir kirmėlinę ataugą, o plėšrūnų skrandis mažas ir elastingomis sienelėmis.
Įrodykite, kad žinduolių dauginimasis ir jų jauniklių vystymasis kur kas tobulesnis nei paukščių.
Kas pasikeistų Lietuvos gamtoje, jeigu išnyktų visi varliagyviai ir ropliai?
Įsivaizduokite: iškylaudami gamtoje radote žinduolio kaukolę. Pagal kokius požymius nustatytumėte, kieno ji: plėšrūno ar augalėdžio?
Paaiškinkite, kodėl lydekas Lietuvos ežeruose galima gaudyti nuo gegužės 1 iki sausio 31 dienos. Kodėl jų negalima gaudyti nuo vasario 1 dienos iki balandžio pabaigos? Kas nutiktų, jeigu žvejai nesilaikytų žvejybos taisyklių?
Mergaitė su berniuku išsiruošė į pelkę rinkti spanguolių. Pateikite keletą saugos patarimų.
Šalia miesto auga didelis miškas. Plečiantis miestui, nuspręsta dalį miško iškirsti, o per likusį nutiesti platų kelią. Kokių grėsmių gali kilti miške gyvenantiems stuburiniams: rupūžėms, žalčiams, driežams, gandrams, briedžiams ir lūšims?
Patarkite, kaip būtų galima išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas europinių medvarlių, balinių vėžlių, didžiųjų miegapelių rūšis.