Tema 3.5 (Istorija 7)

Senovės Egipto visuomenė

Šioje temoje JŪS

  • Susipažinsite su Egipto visuomenės sandara.
  • Išsiaiškinsite atskirų Egipto visuomenės grupių teises ir pareigas.
  • Apsvarstysite moterų padėtį Egipte.

Visuomenė kaip piramidė?

Piramidė ne tik vaizduoja faraono valdžią ir dieviškumą, bet ir atspindi visą egiptiečių visuomenę (25 pav.). Jos viršūnėje – faraonas ir jo šeima. Karalius buvo aukščiausiai ir arčiausiai dievų, jis saugojo ir rūpinosi visais savo pavaldiniais. Jam padėjo ne tik viziris, bet ir daug aukštųjų valdininkų, kurie supo karalių sostinėje ir kitose svarbiose Egipto vietose. Jie buvo atsakingi už valstybės valdymą ir įvairiausių veiklų tvarkymą, panašiai kaip dabartiniai vyriausybės ministrai. Vieni turėjo daug keliauti ir tikrinti viso krašto valdininkų darbą, kiti su karaliumi kūrė įstatymus, skyrė mokesčius, o treti rūpinosi iždu. Buvo ir kariuomenės vadų, kurie rūpinosi krašto gynyba ar ruošė žygius į kitas šalis. Atskiri valdininkai rūpinosi ryšiais su kitomis valstybėmis. Valdininkų darbas buvo nelengvas, bet užtikrino sotų ir turtingą gyvenimą ne tik šiame pasaulyje, bet ir kitame – po mirties! Jie galėjo pasistatyti įspūdingus puošnius kapus, kuriuose būtų palaidoti.

Aukščiausiems valdininkams pavaldus buvo dar didesnis būrys įvairiausių pareigūnų, raštininkų ir darbų prižiūrėtojų. Dauguma jų dirbo įvairiose Egipto apygardose, vadinamuosiuose nomuose, į kuriuos buvo padalytas visas kraštas. Tokio nomo valdytojas buvo atsakingas už tvarką ir už daug kitų dalykų, pavyzdžiui, už grūdų kaip mokesčių surinkimą ar už akmens blokų statyboms paruošimą ir gabenimą. Kariuomenė ir taikos metu galėjo padėti – atlikti policijos darbą (26 pav.). Žyniai taip pat buvo svarbi visuomenės dalis. Jie rūpinosi šventyklomis – dievų garbinimu ir ūkio reikalais. Vieni žyniai buvo tik paprasti šventyklų patarnautojai, kiti – šventųjų tekstų ir apeigų žinovai. Aukščiausieji žyniai valdė šventyklų turtą ir buvo labai gerbiami, galėjo įgauti daug valdžios. Šventykloms priklausė dideli žemės plotai, kuriuos dovanojo karaliai atsidėkodami dievams už savo pergales karuose. 

Didelę dalį darbų Egipte atliko įvairiausi amatininkai, darbininkai ir tarnai. Jie gyveno su savo šeimomis miestuose arba gyvenvietėse prie didelių statybviečių. Kaip užmokestį už darbą paprastai jie gaudavo grūdų. Taip pat jie gaudavo ir reikalingų daiktų arba gautus grūdus mainydavo į daiktus. Žinoma, atlyginimas buvo nevienodas. Paprasto darbininko buvo daug mažesnis nei jo viršininko ar patyrusio meistro. Iš įvairių istorijos šaltinių žinome, kad atlyginimas ne visuomet buvo mokamas laiku arba buvo mokama per mažai. Taip nutikdavo ne tik dėl atsakingų valdininkų nesąžiningumo. Ypač sunku buvo tada, kai visame krašte pablogėdavo padėtis dėl staiga įsiveržusių priešų sukeltos suirutės ar dėl žemo Nilo potvynio ir skurdaus derliaus. Tačiau amatininkai ir darbininkai su tuo nesitaikstydavo, prašydavo pagalbos iš aukščiau ir kartais netgi streikuodavo. „Jei negauname atlyginimo, tai tegu pats viziris nešioja lentas“, – sakė vienas iš drąsiausiųjų!

​Senovės Egipto visuomenės pagrindas per visą krašto istoriją ir netgi vėliau, iki pat naujųjų laikų, buvo valstiečiai. Savo sunkaus darbo vaisiais jie maitino visus kitus visuomenės narius. Valstiečių gyvenimas priklausė nuo Nilo ir metų laikų. Jie dirbo žemę, rūpinosi gyvuliais, prižiūrėjo ir taisė drėkinimo kanalus. Kai Nilo potvynio vanduo pakildavo, jie dirbdavo aukščiau esančiuose neužliejamuose soduose ir daržuose. Ten augino daržoves, vaisius, įvairias žoleles ir kt. Kai kurie iš jų tuo metu eidavo dirbti į statybas, pavyzdžiui, statė piramides. Dauguma žemdirbių savo žemės neturėjo, dirbo faraonui, žyniams ar valstybės pareigūnams priklausančioje žemėje. Didesnę užauginto derliaus dalį atiduodavo kaip nuomos mokestį ar mokesčius valstybei. Dalis darbininkų ir žemdirbių buvo vergai. Paprastai tai buvo karo belaisviai, kuriuos dažniausiai siųsdavo dirbti į aukso kasyklas ir akmens skaldyklas. Vis dėlto vergų buvo palyginti nedaug. Jų skaičius ir reikšmė visuomenėje ir ūkyje buvo daug mažesni nei vėliau senovės Graikijoje ar Ròmoje.

25 pav. Piramide, piramide, pasakyk, kas valstybėje svarbiausias?
26 pav. Kareiviai religinėje šventėje (reljefas Hatšepsutos šventykloje, Deir al Bachri)

Klausimai ir užduotys

  1. Kuri visuomenės grupė ar asmenys senovės Egipte turėjo daugiausia teisių?
  2. Kuri visuomenės grupė sudarė senovės Egipto visuomenės pagrindą? Kaip manote, kodėl būtent ji?
  3. Ar Egipto visuomenės kaip piramidės vaizdas leidžia suprasti jos sandarą ir kokia buvo jos grupių padėtis? Savo atsakymą pagrįskite.

Kokia visuomenė yra tobula?

Žinoma, egiptiečių visuomenė nebuvo tobula. Buvo didžiulė turtinė nelygybė ir daug neteisybės. Tačiau juk nė viena visuomenės tvarka nebus teisinga pati iš savęs. Egiptiečiai puikiai suprato, kad viskas priklauso nuo jų pačių. Todėl iš turtingųjų buvo tikimasi, kad jie padės nepasiturintiesiems, pasirūpins vargšais, o sąžiningi valdininkai neleis nieko skriausti. Padėti kitiems ir elgtis teisingai – taip egiptiečiai manė sukurti tobulą visuomenę. Taip pat svarbu atminti, kad visuomenės grupės nebuvo uždaros. Buvo galimybių kilti karjeros ir visuomenės piramidės laiptais. Sumanūs, išsilavinę, darbštūs, karaliui ištikimi ir įgiję jo palankumą, gaunantys atlygį už gerą tarnystę žmonės galėjo labai pagerinti savo ir savo šeimos gyvenimo sąlygas.

Egipte, kitaip nei kitose senovės civilizacijose, moters padėtis buvo gana aukšta. Įvairiuose teisiniuose dalykuose moterys prilygo vyrams. Tarp vyro ir žmonos buvo sudaroma vedybų sutartis. Moterys ir pačios galėjo sudaryti įvairias sutartis ir rašyti testamentus. Teismuose jos turėjo teisę būti kaltintojomis ar liudytojomis. Žinoma, kasdieniame gyvenime jos visų pirma buvo atsakingos už namų ūkį ir vaikus. Ne veltui egiptiečiai ištekėjusią moterį vadino namų valdove! Daug kas priklausė nuo padėties visuomenėje. Moterys iš pasiturinčių šeimų turėjo tarnų, kurie dirbo kasdienius darbus. Kai kurios iš jų tikriausiai mokėjo skaityti ir rašyti. Vis dėlto didžioji dauguma moterų plušo laukuose ar namuose, pavyzdžiui, trynė girnomis grūdus, kepė duoną, darė alų ir dirbo namų ruošos darbus. Buvo moterų audėjų ar puodų dirbėjų. Kai kurios moterys tapdavo gydytojomis ar žynėmis, netgi užimdavo aukštą padėtį valstybėje. Karalių žmonos buvo labai gerbiamos ir kartais turėjo tiek galių, kiek turėjo patys karaliai! Tokia buvo Nefertitė (27 pav.), gyvenusi XIV a. pr. Kristų. Ji atliko svarbų vaidmenį valdant jos vyrui Echnatonui, kuris bandė visiškai pakeisti senovės Egipto religiją. Po jo mirties Nefertitė galbūt kurį laiką valdė viena!

27 pav. Šis Nefertitės biustas, ko gero, pati garsiausia senovės Egipto skulptūra. Ar žinote, kur ją galime pamatyti?

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite didžiausią senovės Egipto visuomenės trūkumą. Kaip manote, ar jis vis dar svarbus šių dienų Egipte, o gal ir Lietuvoje? Savo atsakymą pagrįskite.
  2. Kas leidžia teigti, jog moterų padėtis senovės Egipte buvo gana aukšta? Nurodykite mažiausiai du dalykus.
  3. Kuo Nefertitė svarbi Egipto istorijai?

Žynys vardu Nefersešemra, vadintas Šešiu, buvo palaidotas apie 2400 m. pr. Kr. Jo kapo sienoje iškaltame tekste lankytojams apie save jis sako:

​„Aš atėjau iš savo miesto,
​nusileidau [į kapą] savo nome.
​Aš dariau, kas teisinga jos valdovui,
​patenkinau jį tuo, ką jis myli.
​Aš kalbėjau tiesą, dariau tai, kas teisinga,
​Kalbėjau, kas gera, ir kartojau, kas gera.

<...>

Kiek galėjau, gelbėjau vargšą nuo už jį stipresnio,
​Daviau duonos alkstančiam, drabužius [jų neturinčiam].
​Aš perkėliau [per upę] tą, kuris neturėjo savo valties.
​Palaidojau tą, kuris neturėjo savo sūnaus.
​Aš pagaminau keltą tam, kuris neturėjo savo kelto,
​Gerbiau savo tėvą, buvau malonus mano mamai.“

Iš senovės egiptiečių k. vertė T. Rutkauskas, pagal K. Sethe, Urkunden des Alten Reichs. Erster Band, Leipzig, 1933.

Klausimai ir užduotys

  1. Pasvarstykite, ko Šešis tikėjosi iš žmonių, kurie lankydami jo kapą perskaitys šiuos žodžius.
  2. Kuris Šešio nurodytas geras darbas jums atrodo svarbiausias? Paaiškinkite, kodėl.
  3. Perskaitę šį tekstą galime pamanyti, kad Šešis buvo tobulas žmogus. Kaip manote, ar tikrai jis toks buvo? Pasvarstykite, kurie Šešio veiksmai ir būdo bruožai galėjo būti tikri, o kurie gerokai pagražinti
28 pav. Hieroglifų tekstas, iškaltas kapo sienoje

Apibendrinamieji klausimai ir užduotys

  1. Išvardykite Egipto visuomenės grupes, pradėkite nuo įtakingiausios ir baikite turėjusiomis mažiausią įtaką.
  2. Kurios Egipto visuomenės grupės padėtis, jūsų manymu, buvo išskirtinė (nebūtinai geriausia)? Savo pasirinkimą pagrįskite ne mažiau kaip dviem teiginiais.
  3. Apibūdinkite moterų padėtį Egipte pasiremdami ne mažiau kaip dviem teiginiais.

TYRINĖKITE!

Nefertitė Egipto ir pasaulio istorijoje garsi ne tik dėl savo politinės įtakos, bet ir dėl kitų dalykų. Pasidomėkite, dėl ko dar Nefertitė žinoma visame pasaulyje. Apie šią karalienę parenkite pristatymą arba tinklalaidę.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Pasvarstykite, ar geriau būti žemdirbiu senovės Egipte, ar mokiniu XXI amžiuje. Savo nuomonę pagrįskite ne mažiau kaip trimis įrodymais.

Prašau palaukti